Dėdės Whiskio užeiga

Susidarė tokia situacija, kad reikia suderinti maniškį Lenovo 3000 N200 su Zebra dsl internetu. Lenovo turi integruotą „Agere systems HDA modem“. Vakar mėginau pajungti internetą tiesiai į kompiuterį, tačiau internetas nepasirodė. Atsiranda visi slaptažodžių įvedimo langai, new connection, lyg ir viskas gerai turėtų būt, bet interneto kaip nėra taip nėra.

Gal kas galėtumėte pasakyt, ar čia reikia kito atskiro modemo ar tiesiog kažką su konfigūracija esu prižaidęs?

P.S. Sorry, kad neberašau beveik - sėdžiu be www.

Nors paprastai tenka susidurti tik su maisto prekių parduotuvėmis, tačiau užvakar taip supuolė, kad turėjau progą apsilankyti buitinės technikos parduotuvėse. “Nusibaigė” skalbimo mašina. Atvykę meistrai pasakė, kad jai kaput ir reikia pirkt naują. Ką gi, pradžioj į “Senukus”. Didelė eilė skalbimo mašinų, bandom rinktis. Kas gerai, kad kainos užrašytos dideliais skaitmenimis, ne taip, kaip likęs aprašas 5-6 šriftu. Sunku perskaityt, juo labiau, kad reikia pritūpt, nes etiketės priklijuotos tokioje vietoje, kur neina normaliai perskaityti. Peržiūrėjau siūlomus modelius - tuomet į greta esantį “Topo centrą”. Mašinos sudėliotos didelėje salėje, jas galima iš visų pusių apžiūrėti, aprašai prie kiekvienos mašinos didelėmis, gerai įskaitomomis raidėmis. Kainos lygiai tokios pat. Tačiau, normaliai išsirinkti neišėjo, nes salėje stovi kokie penki konsultantai ir žiūri kaip tu renkiesi, o daugiau salėje nė vieno kito kliento. Priėjo vienas iš konsultantų” gal galėčiau kuo padėti? - nea” Na jis ir pradėjo sekiot visur, neatsiraukdamas toliau nė per metrą. Aš stengiuosi pabėgti, jis pasivyti. Nejauku ko tai. Visgi modelį išsirinkau “Senukuose”. Kampe stovi pagyvenęs vyriškis, nuėjau, kažko paklausiau apie skalbyklę, maloniai atsakė, dar nė neprašytas subėgiojo daugiau informacijos paieškot!

Tačiau viskas tuo nesibaigė – prakiuro arbatinis (tą pačią dieną!). Ką gi, vėl į “Senukus” (”Topo centro” darbo valandos jau buvo pasibaigusios ir šiaip nebesinorėjo ten eiti). Išsirinkau modelį, norėčiau, kad garantinį taloną išrašytų. Prieinu prie konsultanto, kuris atsirėmęs į stalą, rodos, svajoja:

• Laba diena, gal būtų galima nusipirkti arbatinį?
• Va šitas konsultantas jus aptarnaus (parodo pirštu į kitą konsultantą).
• Ačiū

  Prieinu prie jo, sako, tuoj prieisiantis. Ir daugiau aš jo nebemačiau. Palaukiau penkiolika minučių, apžiūrėjau visą buitinės technikos skyrių, pasiunčiau “nacher” “Senukus”‘ su visu jų aptarnavimu ir dabar virinu vandenį puode.

  Aptarnavimas priklauso nuo to, kokį konsultantą sutinki – vienas dirba puikiai, kitas išvis ne dirba. Teko pakalbėti dėl “Topo centro” super paslaugumo, pasirodo dėl infliacijos (kurios Premjerui G. Kirkilui tikrai nėra (nebuvo ir anksčiau, tik, kad ko tais Euro kaip piniginėj neturiu, taip ir neturiu)) žmonės pradėjo atsargiau išlaidauti, ypač dėl “stambių” pirkinių, pvz. nekilnojamas turtas, buitinė technika ir kita, todėl svarbus tampa kiekvienas klientas.

Seksas, siaubas, smurtas. Taip kalbėsiu apie televiziją, tik keiksnosiu ne tai ką visi įpratę – filmus. Keiksnosiu dokumentiką. Už ką nusipelnė kritikos dokumentika, juk ji šviečia mus, parodo, kas išties vyksta tikrame gamtos pasaulyje?

Trečiadienį atsiradus laisvo laiko „perbėgau“ kanalus. Įsijungiau antrą LTV kanalą. Rodė, kažkokį atšiaurų pasaulio kraštą, kuriame gyvena meškos, greičiausiai Aliaską. Rodė kaip jos gyvena, augina vaikus, na tokios laidos labai raminančiai veikia. Viskas buvo gerai iki tol, kol meškos nepradėjo maitintis. Paprastai iš toli parodo, kad ką nors pagavo ir suėda. Tačiau tik ne ši trečiadienį. Meška įsibrido į upę ir nasrais pagavo didelę lašiša, plaukiančią neršti. Ir prasidėjo puota trukusi kokias penkias minutes. Stambiu planu buvo rodoma kaip lašišai plėšiami viduriai, aplink kraujas, o ji visą laiką judėjo ir stengėsi ištrūkti. Net kuomet jos šone žiojėjo viduriai ji vis dar blaškėsi. Meškai suėdus bene jos pusę ir nuėjus, neva pasisotino, žuvis dar bandė nusigauti į upę. Vaizdas sukrėtė. Neesu žmogus, kuris labai bijotų kraujo ar žiaurumų (mačiau visas SAW dalis ir nieko, nors daugelis šiuos filmus vadina šlykštyne). Tačiau buvau kažkaip kultūringai nusiteikęs, o čia taip, kažkaip, net nežinau, nederėjo per TV. Kas liūdniausia nebuvo jokio tėvus įspėjančio ženkliuko, o vaizdas buvo išties žiaurus. Juk jei kokį žmogų filme „užverčia“ „N-14“ – o čia nieko, juk filme bent žinai, kad viskas išgalvota. Kuomet pagalvoji tas pat ir dėl sekso – kuo žmonių seksas nusipelnė būti pažymėtas raide „S“ ir dar be detalių (pornografijos Lietuvoje viešai rodyti negalima), o su gyvūnais viskas OK. Na čia ir gamta, žmonės yra gamtos dalis, tai kodėl Homo Sapiens nusipelnė cenzūros? Nesakau ir tikrai nepritarčiau, jei per „labanakt vaikučiai“ rodytų porno filmus, bet manau, kad galėtų pažiūrėti ką rodo dokumentinės laidos. Valgant ir kartu klausantis „Bloodhound gang“ nėra estetiška matyti besiporuojančius liūtus, ypač jei dar šalia kur nors laksto vaikai.

Dar vienas papildantis mano matytų filmų kolekciją. Nors IMDB duoda nemažai balų, o aš paprastai linkęs pasitikėti ja, buvau nustebintas – 8.4/10? Na gal geriausiu atveju septynis būtų galima duoti ir ne daugiau. Eidamas į filmą žinojau, kad jame nebus didelės filosofijos, tiesiog norėjau smagiai praleisti laiką. Nesakai, kad nepraleidau: buvo ir “bajariukų” ir veiksmo ir daug nelogiškų dalykų. Pavyzdžiui kaip oloje , Afganistano gilumoje, galima gaminti moderniausią pasaulyje raketą? Žinoma, kam reikalingi visokie įmantrūs technologiniai žaisliukai, jei yra senas geras kalvio kūjis ir priekalas? Sukilėliai irgi neblogi – liepė gaminti raketą, o kažkaip pagamino super duper šarvus. Gerai, kad nors iš vis pastebėjo, kad ne tai gamina (nors ir paskutinę dieną). Dar jo pirmieji pagaminti šarvai. Negaliu garantuoti, tačiau aš statyčiau už žmogų šaudantį į juos su LABAI dideliu kulkosvaidžiu, o ne į esantį viduje. Na, bet visa tai suprantama – fantastinis filmas. Tačiau kam filmuoti tokias nesąmones: už durų, prisiglaudęs prie sienos slepiasi kažkoks sukilėlis/teroristas. Iš kitos pusės prieina Iron man ir įkišęs ranką pro duris apkabina sukilėlį/teroristą ir išvelka jį į gatvę su visa akmenų siena. Esmė ta, kad joks žmogus nebūtų atlaikęs tokio spaudimo ir jį būtų “perspaudę” pusiau, o čia jis apdujęs guli vidury gatvės ir Iron man sako kaimiečiams “Jis jūsų” (ar kažkas panašaus) ir nuskrenda. Šitas epizodas sužlugdė filmą mano akyse.

Į ši filmą galima eiti jei turit laisvo laiko ir/ar pinigų. Nieko įspūdingo, tačiau ir nėra ir visiškas šlamštas – kažkas lengvo atsipalaidavimui.

Ką gi, mano pusės mėnesio amžiaus blogą wordpress’e jau peržiūrėjo lygiai tūkstantis žmonių. Džiaugiuosi, kad lankotės ir tikiuosi skaitytojų bei komentatorių vis daugės.

Jei kam tokių reikia, Maxima Europos prekybos centre

Gal daugelis žino, bet va dabar atradau įdomią Microsoft Office 2007 Word’o savybę – juo galima patogiai bloginti. Ištaiso klaidas (todėl darysiu bloge mažiau klaidų J ), tik va paveikslėlių ne iš PC neina įdėti . Gal pražioplinau ką nors, bet niekur neradau.

Kaip įkelti įrašą į blogą? Spaudžiam Microsoft burbulą (tas kur kairėje viršuje) > publish > blog

Viską susitvarkom ir skelbiam. Šis gėris veikia su keliomis sistemomis, tai manau, šios paslaugos gerbėjų atsiras. Bent jau vienas yra.

Vakar stovėdamas eiliniame kamštyje galvojau, kas negerai su Vilniaus transporto sistema. Na kaip jau buvo aptarta neturim visuomenini transporto, kuriuo būtų malonu naudotis. Neturim nei metro, nei pakankamai autobusų/troleibusų. Apsidairiau – visus Žalgirio gatvės keliautojus būtų galima sukišti į porą autobusų. Bet vis tiek kažkas ne taip . Ne autobusuose bėda. Bėda sistemoje, tiksliau, jos nebuvime. Miesto transporto infrastruktūros problemos, kalbant kariniais terminais, sprendžiamos tik taktiškai, bet ne strategiškai. Praplatinam gatvę, joje telpa daugiau automobilių . Ir viskas. Tik tiek, iš esmės niekas nesikeičia, todėl, kad gatvės atsiremia į žiedus ar sankryžas. Čia ir yra didžiausia problema. Kad ir kokias modernias šviesoforų sistemas diegtum, sankryža liks sankryža, kurioje susikirs bent du transporto srautai. Net ir pastačius viaduką (tokį, koks stovi Ukmergės ir Geležinio vilko sankirtoje) problema neišsisprendžia, nes automobiliai stoja prie kitų šviesoforų. Vietoj tikrų transporto arterijų, teturim cholesteroliu aplipusias kraujagysles. Transportas pradėjęs judėti “arterija” negali jokiu būdu sustoti – nei sankryžų, nei žiedų. Pastovėti galima tik įvažiuojant, bet jokiu būdu ne važiuojant. Tai turėtų būti nesustojantis aplinkkelis aplink visą miestą, o ne plati gatvė prasidedanti už miesto ir atsitrenkianti į senamiestį. Turime mokytis iš gamtos, kad ir iš žmogaus kūno: kapiliarai, kraujagyslės, arterijos/venos, bet jokiu būdu ne po gabalėlį visko. Taip pat ir dėl viešojo transporto juostų. Jų paskirtis pritraukti viešajam transportui keleivių, keliaujant greičiau nei nuosavu transportu. Bet kaip gali keliauti greičiau, jei turi sukinėtis kas porą šimtų metrų ir autobusų juostos į normalią juostą, kuria paprasti automobiliai gali suktis į kairę, taip visiškai ją paralyžuodami.

Dar norėčiau išreikšti nuomonę dėl žiedų. Tai pats kvailiausias sprendimas esant dideliam eismui. Jei pravažiuoja keli automobiliai – puiku, bet jei turi įsibrukti bijodamas, kad kas nors tave nuskins, ir turi tenkintis Dievo ir atvažiuojančio automobilio malone. Jei neturim ir nedarom normalios sistemos, tai bent panaikinkim žiedus.