Kur geriausia talpinti dokumentus internete?

Jei turi svarbių skaitmeninių dokumentų, visada stengiesi išsaugoti jų atsarginę kopiją, nes kompiuteriai mėgsta sugest su visais tavo duomenimis. Anksčiau naudodavome “flopikus”, vėliau CD, DVD, dabar ir flash korteles ar USB raktus, tačiau visi jie turi vieną bjaurią savybę – juos galima pamesti. Stambiosios kompanijos pradėjo siūlyti įkelti ir saugoti savo duomenis internete. Pamėginsiu aptarti tris man geriausiai žinomas nemokamas interneto tarnybas siūlančias šią paslaugą: Google docs, Microsoft Office Live Workspace ir Acrobat.com Visos juo panašios “betos”, tačiau visos ir labai skirtingos.

– yra paprasta tarnyba galinti suprasti:

Dokumentus(iki 500 KB)

• HTML failai ir paprastas tekstas (.txt)
  
• “Microsoft Word” (.doc), papildytas tekstas (.rtf), “OpenDocument” tekstas (.odt) ir “StarOffice” (.sxw).
  

Pateiktis (iki 10 MB iš jūsų kompiuterio, 2 MB iš interneto, 500 KB elektroniniu paštu)

• “Microsoft PowerPoint” (.ppt, .pps).
  

Skaičiuokles (iki 1 MB)

• Kableliais atskirta vertė (.csv).
  
• “Microsoft Excel” (.xls) failai ir “OpenDocument” skaičiuoklės (.ods).
  

PDF rinkmenas (iki 10 MB iš jūsų kompiuterio, 2 MB iš žiniatinklio)

(Google informacija)

Dokumentų kiekis ribojamas 5,000 dokumentų ir prezentacijų, 5,000 paveikslėlių ir 1,000 skaičiuoklių. Įdomus skaičiavimas, ne GB, o vnt. Nors tokių skaičių asmeniniam naudojimui man per gyvenimą turėtų užtekti

Tai yra visai neblogai, paprasčiausioms kasdienėms užduotims, tačiau, kas mane nuvylė, kad negalima išsaugoti ir atverti .docx, .pptx, .xlsx ir kitų “x” (kas nežinote, tai yra Microsoft Office 2007 failai). Kuomet pagalvoji darosi liūdna – jau tiek laiko praėjo nuo šio Office išleidimo, o kaip neina kitoms tarnyboms prie jo prisiderinti, taip neina.

Failų įkėlimas vyksta gan paprastai įkeliama po vieną failą arba atsiunčiamas failas elektroniniu paštu – jums suteikimas unikalus ir labai ilgas nesąmoningas elektroninio pašto adresas (kad jį žinotumėt tik jūs) ir juo galima išsiųsti sau laiškus į Google docs. Tarnyba gan gerai atvaizduoja failus, juos vietoje galima ir kurti ir redaguoti, galima net išsaugoti kaip .PDF! Tarnyba veikia greit ir patikimai. Dokumentuose ištaiso rašybos klaidas. Viskas lietuvių kalba, o tai išties džiugina akį. Failų prieigą galima dalintis ir su kitais vartotojais. Tai išties patogi interneto tarnyba.

Privalumai:

• Paprasta neįgudusiam vartotojui
  
• Lietuviška sąsaja
  
• Greita
  
• Nereikalauja gero interneto ryšio
  
• Galima kurti, redaguoti failus internete
  

Trūkumai:

• Neatidaro Microsoft Office 2007 failų
  
• Kartais netiksliai atvaizduoja dokumentus
  

______________________________________

– Microsofto kūrinys, todėl su jūsų turimu Office nekils jokių problemų. Ši tarnyba netgi gali integruotis į jūsų programą, kad failus galėtumėte skelbti vos tik juos sukūrėte. Atidaro visus pagrindinius Office failus, taip pat .pdf (daugiau nežinau, gal dar ką atidaro, tiesiog neradau daugiau informacijos, taip pat neradau kiek išvis galima laikyti failų vnt. ar GB). Tiesa, su pdf šiokia tokia problemėlė – lietuvių kalba vis dar terra incognita. Vietoj lietuviškų raidžių kvadratėliai. Graudu (google atidarė be jokių problemų). Kitus dokumentus atvaizduoja nepriekaištingai. Viena įdomi smulkmena – failų negalima kurti. Tiksliau pasakius galima, tačiau ne tuos kuriuos norėčiau. Sukurti galima tiktai note ir įvairius listus. Redaguoti ir išsaugoti galima, tačiau ne kurti. Pastebėjimas – kuo įkėlei, tuo ir išsaugosi. Tai gan kvaila žinant, kad “.x” failus supranta tik viena programa ir kitus kitiems vartotojams tai visiškai nenaudinga. Kitas minusas redaguojant “vietoje” pavadinimuose negalima naudoti taškų “.”. Elementarus taškas yra tabu. Iš pradžių pats nenorėjau patikėti tokia nesąmonė, bet po trečio bandymo pasidaviau – su sistema nepakovosi. Didelį privalumą Microsoftui užskaitau už tai, kad galima įkelti visą krūvą failų vienu metu (tačiau tik naudojant “Internet Explorer”). Galima kiekvieną failą komentuoti ir sekti jo gyvenimą – o tai išties palengvina failų kūrimą keliems žmonėms.

• Puikiai suderinama su Office produktais
  
• Paprasta ir funkcionali vartotojo sąsaja
  
• Puikiai tinka dalytis dokumentais
  
• Galima įgelti daug failų vienu metu
  

Trūkimai:

• Nėra vartotojo sąsajos lietuvių kalba
  
• Negalima redaguoti .ppt
  
• Negalima peržiūrėti .xls
  
• Negalima internete kurti dokumentų
  

______________________________________

– labiausiai neįsipaišanti palyginus su prieš tai buvusiomis. Gal vien dėl to, kad tai yra “web based program kompiuteryje” ir dėl to, kad viskas flash. Gavau aš ją, tiesa pasakius, atsitiktinai – siunčiausi Acrobat reader ir gavau Adove Air dovanų. Taip, mano kompiuteryje yra suinstaliuota tinklo tarnyba, nors ji puikiai veikia ir interneto naršyklėje. Iš kart pasakau, kad galit talpint 5 GB duomenų – tai išties neblogai. Atidaro pagrindinius failus. Beje, tarnyba turi gražiausią išvaizdą iš visų – ar funkcionaliausią kitas klausimas. Tarnyba susideda iš penkių “patarnybių”:

• Adobe^© Buzzword^©
  
• Adobe^© ConnectNow
  
• Create PDF
  
• Share
  
• My Files
  

  Adobe^© Buzzword^© – niekalas. Leidžia kurti paprastus dokumentus, tačiau su lietuvių kalba nedraugauja rašant. Parašius ir norint išsaugoti kokiu nors formatu lietuviškos raidės atsiranda. Na tikiuosi ši bug’as netruks būti ištaisytas.
  

• Adobe^© ConnectNow – chatas. Rimtas Chatas. Chatas su galimybėm. Chatas skirtas darbui. Kompiuteryje nebelieka jokio privatumo, nes šios tarnybos tikslas yra padaryti taip, kad ką darai tu darbalaukyje, tą mato ir visi prisijungę žmonės. Taip pat galima bendrauti paprastomis žinutėmis, balsu ir video. Galima netgi paišyti ant savo ekrano, žymėtis matant visiems kitiems. Super, reiks kada išmėginti realiai dirbant.
  
• Create PDF – paprasta, viską kas juda verčia į PDF, netgi .ppt (išskyrus, žinoma, “x”)
  
• Share – dalinamės failus su kitais draugiškais žmonėmis
  
• My files – ten kur galima sutalpinti 5 GB. Beje, čia atidaro ir lietuviškus failus ir “x”. Kita problema – atidaro, bet neredaguoja
  

Privalumai:

• Geras dokumentų atkūrimas
• Graži sąsaja
• Patogi failų peržiūra
• Geros komunikavimo galimybės kuriant bendrą projektą

Trūkumai:

• Flash sąsaja pradeda po kurio laiko erzinti
• Reikia gero interneto
• Sunkiai sekasi su lietuvių kalba
• Sunkus dokumentų redagavimas

______________________________________

Pabaigai. Peržvelgus, susidariau įspūdį, kad kiekviena tarnyba yra skirta skirtingiems vartotojams su skirtingais poreikiais: Google docs – asmeniniam vartojimui ir kasdieniams užduotims, Microsoft Office Live Workspace – dirbti prie vieno projekto esant atskirai, jei darbuotojai gali gan dažnai susitikti. Labai nutolusiems darbuotojams, kuomet vienintelė galimybė susitikti yra chatas. Kekvienam savo, tačiau visomis tarnybomis galima ir verta naudotis.

Būtinoji gintis

 

Tikiuosi, kad niekam iš skaitančių, taip pat ir man pačiam nereikės nukentėti nuo užpuolikų, tačiau visko gyvenime pasitaiko. O gali būti ir taip, kad teks ir to neišvengsi. Tačiau, čia Lietuva ir gindamasis gali nukentėti ne tik nuo užpuolikų, bet ir nuo teisėsaugos, todėl pamėginsiu apžvelgti, ką reikia daryti ir ko nedaryti, kad ginantis išvengti problemų. Baudžiamojoje teisėje gynyba nuo užpuolikų vadinama būtinąja gintimi (ne savigyna!). Įstatymuose būtinąją gintį įtvirtina Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas ir jame rašo:

„ 28 straipsnis. Būtinoji gintis

1. Asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.

2. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

3. Būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika.

4. Būtinosios ginties ribas peržengęs asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 62 straipsniu.“

Galima gintis ir tuomet, kad galit išsikviesti pagalbą ar pabėgti – jūs turite teisę ramiai vaikščioti, o ne bėgioti. Taip pat galima gintis ne tik pačiam, bet ir apginti kaimyną.

Tačiau tiek nepakanka žinot – dar yra baudžiamosios teisės teorija. Jūsų gynyba turi atitikti tris pagrindinius kriterijus (būtinosios ginties teisėtumo sąlygos), kad būtų teisėta:

·         Būtinojo gintis naudotina tik nuo pavojingo kėsinimosi

·         Būtinoji gintis naudotina tik nuo realaus kėsinimosi

·         Būtinoji gintis naudotina tik nuo akivaizdaus kėsinimosi

 

Būtinojo gintis naudotina tik nuo pavojingo kėsinimosi

Į jus turi kėsintis taip, kad užpuoliko veiksmai būtų draudžiami baudžiamajame kodekse. Žinoma, jei koks nelinksmas tipas artėja prie jūsų su plyta rankoje, nebėgsite vartyti kodekso, tačiau savaime suprantama, kad tai bus užpuolimas ir tuomet galite gintis. Tačiau, galima gintis tik nuo tų pavojingų veikų, kurios yra baudžiamajame kodekse (tik jame)pvz.  jei pamatote gatvės prekeivį, kuris neturi leidimo prekiauti, negalite pulti jo mušti – jis nepadarė jums nieko, kas būtų baudžiamajame kodekse. Negalima gintis ir nuo pareigūnų veiksmų, nebent jie aiškiai neteisėti (mergaite, gal ainam į krūmus, a? – Tada jau galit gintis)

Būtinoji gintis naudotina tik nuo realaus kėsinimosi

 

Kėsinimas turi būti realus, o neįsivaizduojamas. Jei kas nors į jus ne taip žiūri, negalima pulti muštis, nes realiai jis nieko nedarė, kas galėtų pažeisti įstatymus ir jūsų teises. Tačiau, jei visgi puolėte mušis ir teismas nustatė, kad asmuo žiūrėdamas į jus jūsų neužpuolė, jūsų veiksmai bus vadinami tariamąja gintimi ir jums gali kilti tokios pasekmės:

·         Jūsų veiksmai gali būti prilyginti būtinajai ginčiai ir jums nieko nebus

·         Kaip būtinosios ginties ribų peržengimas

·         Kaip neatsargus nusikaltimas

 

Jei vertins kaip pirmąjį varianta – jums pasisekė, jei kaip antrą, beveik pasisekė, o jei kaip trečią, nepasisekė.

 

Būtinoji gintis naudotina tik nuo akivaizdaus kėsinimosi

 

Kėsinimas yra akivaizdus, kuomet jau aiškiai gali matyti, kad bus blogai. Žmogus pasiima plytą iš šypsodamasis artėja jūsų link, tada tai akivaizdu. Jei matote raudoną tašką ant krūtinės, tai ir bus akivaizdu. Jei manote, kad jūs turite vertingą paveikslą garaže ir jį užminuojate, nes jums atrodo, kad jį tikrai kas nors mėgins pavogti – tada jau neakivaizdu. Negalima ruoštis užpuolimui įstatymu neleistinomis priemonėmis ir būdais (minos ,elektra, duobė su kuolais ir kita, ką matėt per SAW) Akivaizdu yra tada, kada pasikėsinimas yra prasidėjęs ir dar nepasibaigęs. Jei žmogus su plyta rankoje šypsodamasis guli ir kraujuoja, o jūs dar pora spyrių „užtikrinimui“, tada jau neakivaizdu ir tai bus būtinosios ginties peržengimas, o už ji baudžiama.

 

Padariniai

 

Teismas vertindamas ar „gerai“ gynėtės atsižvelgia į :

·         Kėsinimosi pobūdį

·         Kėsinimosi pavojingumą

·         Padarytos žalos sunkumą

 

Esmė ta, žiūrima kas liko iš jūsų užpuoliko ar tai tikrai buvo būtina (žinau, nesąmonė, bet ką padarysi – čia Lietuva, čia mes mylim ir gerbiam nusikaltėlius). Galima gintis bet kuo, svarbu, kad nusikaltėlis liktų gyvas ir vienoje krūvoje, kitaip ilgiau sėdėsit teismuose ir gal būt dar  kur nors. Svarbu atsižvelgi į ką kėsinasi. Jei bando pavogti jūsų ką  tik iškeptą pyragą nuo palangės, o jūs traukiat haubicą iš garažo, tada jau blogai. Tačiau, jei kėsinasi į jūsų gyvybę ar lytinę laisvę, tada jau galima leisti šiek tiek daugiau. Galima ir nužudyti (nors ir nepatartina), teismas gali jus išteisinti.

 

Taip pat negalima išprovokuoti būtinosios ginties – išsikalinėti tol, kol žmogus puls, o jūs tada nuo jo ginsitės.  Jei jūs surandat ką nors namuose (ne žmonos meilužį) galima sau leisti su kinžalu pavaikyti, o jei naktį, tai iš vis gerai.

 

Pabaigai, norėčiau patarti, jei galima stenkitės sužaloti užpuoliką kuo mažiau, nes Lietuvos teismai yra Lietuvos teismai, kartais nelabai įstatymų žino (o ir tie patys jus nelabai gina), gal aplinkybės nepalankios susiklostys ir liksite kaltas ir sėsit vietoj savo užpuoliko. Teko girdėti iš žmonių: „jau geriau pakast, kad parodymų neduotų prieš tave“ – taip tikrai negalima daryt.

 

Parengta pagal Vytauto Piesliako knygą „Lietuvos baudžiamoji teisė. Antroji knyga“

 

 

 

Renkuosi būstą. Vieta

Gyvenamosios vietos pasirinkimas yra vienas svarbiausių parametrų renkantis būstą. Pasirinkus netinkamai, vėliau galite gailėtis visą likusį gyvenimą.

Didieji kaimynai. Gamyklos, sąvartynai, kiti dideli teršėjai etc. gali gerokai apnuodyti jūsų gyvenimą. Net jeigu sumokėjote daug mažiau, negu už analogišką būstą, patikėkite, tie sutaupyti pinigai bus nieko verti, palyginus su tuo ką jums teks iškęsti. Kartą padėjau vienam žmogui ieškoti namo. Pinigų pertekliaus tuo metu nebuvo, todėl reikėjo apžiūrėti visus variantus ir išsirinkti geriausią. Buvo apžiūrėta daugybė namų, tačiau kartą suradome vieną, kuris iškart išsiskyrė iš kitų – sutvarkyta aplinka, pastatytas ir įrengtas iš gerų ir labai brangių medžiagų. Šis iškart sukėlė susidomėjimą, tačiau kilo kažkokių tarimų – kodėl jis toks geras, bet toks pigus? Peržiūrėjome dokumentus, pasirodė lyg ir viskas tvarkoje, netgi šildymo sistema buvo labai ekonomiška. Šeimininkas teigė, kad viskas su namu yra gerai. Apžiūrėję išvažiavome ir pažadėjome netrukus paskambinti – juk tai velniškai geras variantas. Tačiau grįžinėjant namo į galvą atėjo viena mintis – pasiklausinėti vietinių žmonių. Sustojome ir autobusų stotelėje paklausėme pagyvenusios moters kaip jai patinkąs šis rajonas. Pasirodo šalia yra paukštynas ir kuomet jį tam tikromis dienomis valo, sklinda pragariškas tvaikas. Moteris taip pat sakė, kad nuolatos sergą vaikai kvėpavimo organų ligomis, o kvapas toks, kad net svaigsta galva. Išties net neprivažiavus prie vietovės, kurioje stovėjo namas nurodytą dieną mus pasitiko tokia smarvė, kad iškart užsidarėme automobilio langus ir sprukome kuo toliau. Toks kaimynas tikrai nei vertės, nei gyvenimo kokybės neprideda.

Jei ieškote būsto kitame mieste ar jums nepažįstamame rajone, būtinai pasiklausinėkite senyvo amžiaus žmonių – jie jums suteiks naudingos informacijos ir, be to, yra lengvai sukalbami ir mėgsta pasišnekėti.

Aplinkinės gatvės. Renkantis būstą man tai labai svarbu. Kodėl? Nes keletą metų gyvenau prie didelės gatvės ir žinau, kad ten nenoriu grįžti. Kuomet apžiūrinėjate būstą, uždarykite visus kambario (!)langus ir liepkite visiems minutei nutilti. Jei girdite bet kokį, kad ir labai nedidelį triukšmą, vadinasi su juo jums teks gyventi visą laiką, ypač tai jausis naktimis. Pirmosiomis savaitėmis jis kiek trikdys, vėliau apsiprasite, o po kelių mėnesių ims varyti iš proto. Kodėl uždaryti tik vieno kambario langą? Todėl, kad jei uždarysite visus langus, galite negirdėti jokio triukšmo, tačiau kiek laiko ištversite be oro? Žinoma, jei galite leisti įsirengti ir išlaikyti modernią oro vėdinimo sistemą, tuomet jums šis klausimas gali būti neaktualus.

Namo aplinka. Iš namo aplinkos galima susidaryti nuomonę apie jo gyventojus. Aplinka tvarkinga – greičiausiai iš žmonės gyvenantys tvarkingi. Jei auga medžiai, yra gėlynai, tvarkingos vaikų žaidimo aikštelės, tuomet šis variantas vertas dėmesio. Nors sakoma, kad su kaimynu vienoje lovoje vis tiek nemiegi, o dažniausiai net nepažįsti, kas gyvena už gretimų durų, tačiau netvarka yra netvarka.

Rajonas. Centras ar “miegamieji rajonai” (Su namais truputį paprasčiau ir aptarsiu kada vėliau). Centre brangiau, linksmiau ir triukšmingiau, taip pat saugiau. Čia geriausias patarėjas būsite jūs pats ir jūsų piniginė.

Rajono aplinka. Ar rajonas yra gyvas? Ar vaikšto vakarais žmonės, linksminasi, ar yra kur nueiti atsigerti kavos. Ar išvis jums yra gera būti tame rajone?

Tušti sklypai. Tai vienas sudėtingiausių klausimų perkant būstą, ypač butą. Jei priešais jūsų langus yra tuščias sklypas, į kurį būtų galima įkomponuoti kokį nors pastatą, patikėkit, jis ten ir atsiras. Ir greičiausiai nemažesnis nei jūsų. Gal būt jūs neteksite ne tik vaizdo pro langus, bet ir šviesos. Tai tikrai kirs per jūsų būsto vertę. Ką daryti? Pirkite ten, kur jau vargu ar ką galima “įkišti” ir išsirinkite geriausią variantą.

Susisiekimas. Jei būstas prie jūsų darbo – super. Jei toliau ir neblogai, svarbu, kad kiekviena kelionė ryte ar vakare netaptų kančia. Jei važinėjate visuomeniniu transportu, tuomet pažiūrėkite, kur yra stotelė, kas važiuoja, kokiu laiku ar reikės persėdinėti, kiek laiko truks kelionė vilniustransport.lt

Jei važinėjate automobiliu, tuomet pažiūrėkite ar kelyje nepraleisite daugiau laiko negu naujuose namuose. Kitą aspektą patikrinti sudėtingiau – kokie keliai žiemą? Jei būstas mieste, nereikia jaudintis, viskuo vienaip ar kitaip pasirūpins savivaldybė. Jei užmiestyje – gali tekti pirkti visureigį, nes kitaip galite neišvykti iš kiemo.

Saugumas. Tai labai svarbu. Nors nusikaltimai vyksta visur, tačiau pasistengt išvengti jų galima.

• Ar aplinka apšviesta? Ar apšviestas jūsų kelias namo?
• Kas gyvena aplinkiniuose namuose?
• Kas gyvena jūsų name?
• Ar įėjimas į butą yra kieme ar iš gatvės?
• Ar vakarais vaikšto daug žmonių?
• Ar nereiks vakarais eiti pro parką/mišką?
• Ar jaučiatės saugiai?
• Ar nesibūriuoja “jaunuolių” gaujos?

  Tai geriausia patikrinti atvykus penktadienį ar šeštadienį vakare jau temstant. Gali būti taip, kad bėgsite iš ten nė neatsisukę.

Renkuosi būstą. Namas ar butas?

Daugelis sako, kad neturiu gimtinės. Gali būti, nes nuo vaikystės kilojuosi gyventi vis kitur – vidutiniškai vienoje vietoje gyvenu tris metus, o tada persikeliu kitur. Tačiau manau, kad namai ten, kur šeima, o ten ir yra geriausia. Svarbu, kad būtų kur sugrįžti, o kur gyveni nėra jau taip svarbu – kiekviena vieta turi savo privalumų ir trūkumų. Todėl dėdė Whiskis, kartu su “Dėdės Whiskio užeiga”, pristato Dėdės Whiskio įrašų seriją, kuriuose pamėginsiu sutalpinti savo gyvenimišką patirtį.

Namas ar butas?

Turėčiau pinigų, turėčiau namą – daugelis atsakys. Taip namas brangesnis, tačiau ar išties jis jums reikalingas?

Viskas priklauso nuo jūsų poreikių ir galimybių. Jei turite daug pinigų, įsigykite ir namą ir butą – tai idealu. Jei turite tiek pinigų, kiek vidutinis tautietis, tenka rinktis.

Priežiūra. Jei esate tinginys – nepirkite namo. Pirkite butą. Namas kas mėnesį suryja jūsų laiko ir jėgų. Aplinkos tvarkymas, žolės šienavimas ir laistymas, ko nors nuolatinis remontavimas, sniego valymas (nors pastaruoju metu šio nebesimato), augintinių priežiūra, augalų sodinimas ir priežiūra. Jei galit pasisamdyti, kas tvarkys šiuos reikalus, tuomet viskas tvarkoj, tačiau jei ne, teks suktis pačiam, o tai nemėgstančiam “kuistis” žmogui gali sukelti depresiją. Pažįstu vieną žmogų, kuris nusipirkęs namą per pirmuosius mėnesiu pakraupo, kiek jam reikia skirti laiko ir įdėti darbo (Nors vėliau kiek apsiprato)

Bute viskas vyksta mažesniu masteliu, todėl sutaupome laiko ir pinigų. Užimtam ar tinginčiam asmeniui butas yra pirmasis pasirinkimas.

Atstumas. Namai paprastai stovi toliau nuo miesto centro, nei daugiabučiai, todėl keliauti iš jų kur nors yra sudėtingiau. Reikia būtinai mašinos, geriausiai dviejų (apie sadomazochistus, kurie gali iki stotelės trenktis kiekvieną dieną kelis kilometrus, dar gerą pusvalandį laukti autobuso ir tuo mėgautis, nekalbu). Dažnai būna taip, kad sugedus vieninteliai transporto priemonei, lieki visiškai izoliuotas arba tenka paišlaidauti taksi. Automobiliai kainuoja sąlyginai nedaug, tačiau išlaidos jiems aptarnauti – milžiniškos. Remontas, degalai, draudimas. Visuomeniniu transportu kratytis apskritai nėra džiaugsmo, o į užmiestį juo labiau.

Vaikai. Jei turite mažų vaikų, namas gali tapti puikiu pasirinkimu: erdvė vaikams žaisti, saugi kaimynystė, grynas oras… Puiku iki tol, kol vaikai paauga – prasideda būreliai, darželis mokykla, “mama, noriu susitikti su draugais mieste”. Patys nuvažiuoti paprastai negali (gali, bet malonumas išleisti nuosavą vaiką nedidelis). Dažnai atsitinka taip, kad vienas iš tėvų turi likti namie ir būti su vaikais. Tai nėra blogai, bet jei siekiate karjeros ar trūksta $, tada jau blogiau.

Kaina. Namo išlaikymas yra brangesnis. Daug brangesnis. Paprastai namai yra didesni, juos nuolatos reikia prižiūrėti, mokesčiai, šildymas, draudimas, etc. Remontas yra brangesnis, daug brangesnis – jei darysite didesnį remontą pinigus reikės atidavinėti ne banknotais, o krūvelėmis, kartais atrodys, kad geriau juos būtų tiesiog sverti. Bute pigiau, nes ir remontuoti praktiškai nėra ko.

Ramybė. Visai neseniai supratau, kad ramybė verta milijonų. Tiesiogine prasme. Gatvės triukšmas, automobilių signalizacijos, triukšmaujantys kaimynai, statybos – visai tai trumpina jūsų gyvenimą. Jei galima rinktis, mokėkite brangiau už tylą – tai teisinga investicija.

Rodos simpatizuoju butui. Taip butas kur kas patogesnis, tačiau kas gali atpirkti savą kiemą, kuriame kada nori gali išsikepti šašlyką, žolę, ant kurios gali netrukdomas vasarą išsitiesti, ramybę, be automobilių keliame triukšmo, laisvę nuo kaimynų (gali klausytis muzikos kada nori ir kokiu nori garsu), galimybę atsisėsti ant SAVO namo laiptų ir išgerti alaus kavos, už erdvę, kurios neužstoja monolitiniai monstrai…

Yra ir trečias variantas – kotedžas. Jis turi ir visus buto ar namo privalumus ir trūkumus. Pusiau namas mieste tai gali būti idealus poreikių ir galimybių suderinimas, jei jums nėra svarbūs trūkumai. Nirs pačiam neteko pagyventi kotedže (kol kas), tačiau kas gyvena labai nesiskundžia.

_____

Tai tiek pirmam kartui iš serijos “renkuosi būstą”. Jei patiko įrašas, prašau, palikite bet kokį komentarą, kad žinočiau ar verta tęsti šią seriją.

Anime

Kaip esu minėjęs, man patinka filmai, tačiau nespjaunu ir į animaciją. Animacijoje, kartais geriau negu filmuose, galima perteikti norima idėją, personažų išgyvenimus – autoriaus fantazijos neriboja niekas (beveik niekas). Patinka ir komediniai animaciniai serialai tokie, kaip “The Simpsons”, “Daria”, “Futurama”, “American dad”, “South park”, “MEGAS XLR” tačiau norėčiau pakalbėti apie kiek rimtesnę, suaugusiems skirtą animaciją (ne hentai). Ne, nekalbėsiu, tik parodysiu. Mano matytų filmų kelekcija nėra labai didelė, tačiau pasidalysiu filmais kuriuos esu matęs.

Kôkaku kidôtai (Ghost in the shell)

Kôkaku kidôtai – Innocence

Kôkaku kidôtai: Stand Alone Complex & Kôkaku kidôtai: S.A.C. 2nd GIG & Kôkaku kidôtai: Stand Alone Complex Solid State Society

Renaissance

Appurushîdo (Appleseed)

Final Fantasy: The Spirits Within

Kaubôi bibappu: Tengoku no tobira (Cowboy bebop)

Animatrix

Hoshi no koe (Voices of a distant star)

Final Fantasy VII: Advent Children

Desu nôto (Death note)

Vexille

Ergo Proxy

Byôsoku 5 senchimêtoru

Ar mes pajėgūs atremti teroristinį išpuolį?

Visai neseniai Lietuvoje buvo įvykdytas teroristinis aktas. Ne, bombos nesprogo, niekas nežuvo, tačiau taikinys buvo Lietuvos ekonominė sistema ir idėjos. Taip tai buvo teroristinis išpuolis (cyberterrorism). Nors oficialūs valdžios atstovai, teigia, kad tai buvo tiesiog hackerių išpuolis (rašyti “programišius” – pirštai atsisako), tačiau tuo tikėti nelabai norisi – labai jau laiku surengė tokį išpuolį. Ir jei tai buvo tik paprastas išpuolis, kokio velnio sukviesti Nacionalinį gynybos komitetą? Tikėkit manim, kad tai buvo teroristinis išpuolis J

Taigi tęsiam. Nuo cyberterrorism neturim jokių vaistų, jei turim, tai tik žolelių, bet ne antibiotikų. Policija su specialiu padaliniu, RRT, VSD, AOTD prie KAM pasirodė visiškai bejėgiai, ne tik per išpuolį, bet ir po jo. Gauti informacijos apie rengiamą tokį išpuolį išties yra sunku ir užkirsti jam kelią prieš prasidedant yra sunku, gal greičiau neįmanoma. Sustabdyti prasidėjusią ataką neturėjom nei priemonių, nei specialistų. Susekti kas tai padarė, na čia jau, neturėtų būti taip labai jau sunku, juolab, kad patys teigia, kad tai nebuvo aukšto lygio išpuolis. Teko dalyvauti pokalbyje su policijos ir FBT pareigūnais, tai mūsiškis cyberpolice pareigūnas skundėsi, kad paskyrimas į jo padalinį yra tolygus nurašymui iš tarnybos, neturint nei galimybių, nei priemonių veikti, kažką naudingo. Tai dar kart parodo, kad elektroniniam saugumui neskiriama visiškai dėmesio. Gal nuo to pokalbio situacija pasikeitė, tačiau labai abejoju.

Internetas lieka internetu – bent jau niekas nesužeidžiamas ar nežūsta. O jei “normalus” išpuolis? Palyginus su kitomis vakarų valstybėmis esame nepasiruošę, tačiau ar reikia? Kiek Lietuvoje galimas teroristinis aktas? Kaip kitur bijomasi, dėl religinių priežasčių – abejoju. Čia neturime to visuomenės sluoksnio, kuris keltų saugumo problemų, o atvykėlis mažų mažiausiai pasirodytų įtartinas. Tačiau jis čia patekti gali gana lengvai – juk teroristų yra ir jie ruošiami pačioje ES. Kitas dalykas – priešiškų šalių specialiųjų tarnybų organizuojami išpuoliai. Jie daug pavojingesni, nes agentai yra instruktuoti ir žino specialiųjų tarnybų metodiką bei turi kitos vertingos informacijos. Tačiau kitas klausimas ar verta mažoje ir nereikšmingoje pasaulinėje arenoje Lietuvoje rengti išpuolį? Tikiuosi, kad potencialūs teroristai mano, kad ne.

Ar lengva gauti išpuoliui medžiagų – žinoma. Rimtam teroristiniam aktui ginklų negausi, tačiau sprogmenų gamybos pavyzdžių – pilnas internetas. Kaip dėl rimtesnių sprogmenų, pavyzdžiui nešvarios bombos (nešvari bomba – (ang. “Dirty bomb”) paprastas sprogmuo, kurio pagalba į aplinką yra paskleidžiamos radioaktyvios dalelės. Nepadaro didelės fizinės žalos, tačiau užteršia aplinkinę teritoriją)? Teko girdėti, kad Lietuva turi vieną moderniausią radioaktyvių medžiagų sekimo įrangą Europoje (tikiuosi tai nėra tik gandai) ir į/iš Lietuvos keliauti radioaktyviosioms medžiagoms yra sudėtinga. Tai patvirtina įvykis, kuomet mūsų pareigūnai sėkmingai sulaikė tuščią radioaktyvių medžiagų konteinerį. Taip mus tik kažkas tikrino, tačiau vis tiek smagu, kad pagavo. Tikiuosi ir kitą syk pagaus. Biologinių ir cheminių medžiagų paskleidimas? Dieve padėk. Gali apsaugoti tik tai, kad jų nėra taip lengva gauti ar pasigaminti, sunku tinkamai išlaikyti veiksmingus, ir tikiuosi, kad žvalgybos dirba, nes jei ji nesustabdys – tada šakės.

Kova su terorizmu. Kas kovoja su terorizmu tiesiogiai Lietuvoje? Galima skirstyti į apibrėžimus antiterorizmas ir kontrterorizmas. Anti- terorizmas, tai siekiama užkirsti kelią teroristiniam aktui dar prieš jį surengiant (prevent). Kontrterorizmas tiesioginė kova su teroristais ar akto padariniais (protect). Antiteroristines funkcijas atlieka- Policija, VSD, VSAT, AOTD, VAD ir FTB (taip, mes turi Baltijos šalių skyrių, tačiau gaila, kad Estijoje). Kontrterorizmas – ARAS, SOJ, VSAT, VAD, galbūt VSD ir AOTD (labai jau sunku gaut informacijos apie juos). Taip pat Europos bei NATO agentūros. Gal yra dar, tačiau šie yra pagrindiniai (ir dabar tiesiog neprisimenu). Kaip dirba žvalgyba, galima pasakyti tik po laiko, jei dar nieko neįvyko, vadinasi gerai. Kontrteroristinės pajėgos, bent jau mano požiūriu visai neblogos – dalyvauja tarptautinėse pratybose, sėdi Afganistane, turi neblogą materialinį aprūpinimą (sąlyginai gerą, nes pavyzdžiui, neturi lėktuvo, kurį galėtų mokytis šturmuot). Tačiau ARO vadas minėjo, kad sunku dabar su etatais – nieks nenori dirbti blogai apmokamo ir sunkaus darbo. Na, gal čia šioks toks šantažas padidinti lėšų skyrimą. Blogiausiu atveju, jei kiltų kokia įkaitų situacija, mums greičiausiai padėtų ir kitų šalių specialiosios pajėgos – pasaulinis elitas, toks kaip SAS, GSG-9, galbūt ir kas nors iš amerikiečių – juk jie turi specialiųjų pajėgų visai šalia, Vokietijoje.

 

Vat, trumpa apžvalga, galima būtų plėstis ir plėstis, tačiau nėra laiko (rašau šį įrašą darbe) ir kai kurių detalių nesinori atskleisti, taip galbūt padedant pamatus kokiam teroristiniam išpuoliui. Jei norit daugiau informacijos, prašau, klauskit arba galite aplankyti jau senokai numirusį mano projektėlį “Terorizmo informacijos centras” (Jei kas klaus kaip pasigamint bombą ar ką panašaus, iškart perduodu specialiosioms tarnyboms (taip, Lietuvoje už tai baudžiama)).

Lengvas pastebėjimas į “šoną”: kaip sakė vienas JAV Homeland Security agentų (pavardžių neatskleisim J): “vartoji narkotikus, remi terorizmą!”