Keliai

winterdruidess.deviantart.com

Atėjo žiema, kartu su ja ir tamsa bei sliduma. Seniai norėjau parašyti apie mūsų kelius, nes dabar pats nemažai važinėju ir kai kurie dalykai keliuose išties erzina. Spūstys ir vietos kur pastatyt automobilį nebuvimas jau tokie įprasti ir neišsprendžiami, kad net neverta apie juos kalbėt. Bet va kas tikrai užknisa tai kelininkai.Labiausiai užknisa ne tai, kad jie suvalgo milžiniškas lėšas,o kelių būklė yra apgailėtina, o tai, kad jie pradeda dirbt ir darbo nepabaigia iki galo. Pavyzdžiui, rodos Justiniškių gatvėje, “iškirpo” asfaltą ir paliko nepažymėtą duobę aštriais kraštais: važiuosi greičiau – labanakt pabaigom. Ir paliko jie taip duobę, mhm, kokiems 2-3 mėnesiams. Važiuoji, sustoji, nusileidi į duobę, važiuoji, sustoji, kyli į viršų, tada vėl važiuoji. Arba šiandien privažiuoju prie nemažos sankryžos – šviesoforas neveikia, ženklų nėra (!).

Žinoma, geriausias jų darbas buvo netoli ten kur gyvenu. Ant kelio yra tokia didelė duobė, kurioje nuolat yra vandens ir joje dar yra mažesnių duobių. Kad sutvarkys didelę duobę nėra ko tikėtis, bet kartą atvažiavo tvarkyti mažesnių duobių. Kadangi ten yra vandens, o niekas nenori normaliai sutvarkyt, tai tiesiog suvertė asfaltą į duobę ir išvažiavo. Kuomet bala išdžiuvo pasirodė, kad pilamas asfaltas nepataikė į duobes ir buvo supiltas šalia ir išėjo tokie šešių centimentrų kalneliai. Galutinis rezultatas – atrakcijonas: nuo kalno į duobę.

Kitas dalykas, kuomet tiesia kelius gyvenamosiose vietovėse visiškai nepalieka kelkraščio. Jei eina žmogus, važiuoja dviratininkas turi išvažiuoti į kitą eismo juostą, kad aplenkti, o jei priešais atvažiuoja mašina sustoti ar bent pristabdyti. Tačiau blogiausia, kuomet važiuoji tamsiu paros metu – žmonių visiškai nesimato ir juos nuskint nemaža tikimybė, nes pėstieji mano, kad juos mato, o iš tikro nė velnio! Todėl, tikrai pritariu ir skatinu atšvaitų nešiojimą – taip saugiau ir vairuotojui ir pėsčiajam, nes žmogų su atšvaitu gali pamatyti kelis kartus toliau nei be.

Ir pabaigai: kas dar nepasikeitėt padangų – pirmyn keist! Ir taip slidu, o su vasarinėm neįmanoma.

Famiva – šeimos socialinis tinklas

Šandien norėčiau pristatyti jums naują, kiek specifinį socialinį tinklą – famiva. Jis įdomus tuo, kad  skiriasi nuo kitų socialinių tinklų, nes yra skirtas išskirtinai bendrauti giminėms. Kodėl jis mano nuomone yra geras? Nes galbūt ne visada nori parodyti tėvams savo nuotraukas iš kokio vakarėlio facebook.com ir draugams nuotraukas iš šeimynos Kalėdinės šventės – gyvename skirtingus gyvenimus. Veikia jis labai paprastai, bet gudriai – jūs sukuriate tinklą ir sukviečiate žmones į tinklą (ar tiesiog pažymite, kad tokie egzistuoja). Daugiau be jūsų kvietimo niekas negali prisijungti ar net surasti jūsų tinklo (tikrinau, net ir google neranda), todėl tai gan saugus būdas dalintis jūsų privačiomis šeimyniškomis nuotraukomis.

Taigi privalumai:

• galite dalintis asmeniškomis nuotraukomis (ir nebijoti, kad jus, pasipuošusį kalėdų senelio kostiumu, pamatys jūsų kolegos)

• Galite “surinkti” visą savo šeimyną ar net giminę į vieną privatų socialinį tinklą, kad ir kur jie bebūtų.
• Galite kalendoriuje nurodyti kokie bus svarbūs įvykiai giminei.
• Galite sukurti savo giminės šeimos medį.
• RSS
• Žemėlapis, kur galite nurodyti kur šiuo metu esate.

Bene didžiausias trūkumas tai, kad nėra lietuvių kalbos, o visa kita išties patiko.

Kitą kart šia tema pristatysiu kitus panašius tinklus.

No TV

gnato.deviantart.com

Šiandien jau tikrai susinervinau išvydęs užrašą Youtube.com: “This video is not available in your country”. Dar betrūksta, kad last.fm užrašytų – “this audio is not available in your region” ar CNN – “We’re sorry, but you can’t see these news because of your region”.

Norėčiau pažiūrėti tvarkingai ir legaliai naujausius filmus ar serialus, bet negaliu dėl cenzūros, o tuos, kuriuos siūlo lietuviškos TV, hmm, kaip čia pasakius, net neįdomu žiūrėti, nes kuomet parodo pas mus “premjerą”, tai ten vaidinę aktoriai jau būną susituokę, susilaukę vaikų ir pasent bent 10 metų spėję. Žinoma, dar nereikia pamiršti oh my God! įgarsinimo ir filmų ar serialų rodymo laiko – kas norit ką nors gero pažiūrėt, turit susiplanuoti dienotvarkę taip, kad jums ankstyvas vakaras prasidėtų bent 2300.

Prieš kelias dienas ieškojau paprasto ir nemokamo būdo žiūrėti televizijos serialus ar filmus online. Nors Karolis pasiūlė sprendimą, bet jis nebuvo toks viliojantis. Buvau parsisiuntęs kelias programas, kurios, anot kūrėjų, visiškai efektyviai leidžia naršyti tarsi būtum JAV. Jap, kaip įtariu ten 99% spyware ir 1% software (tą patį mano McAfee bei mano PC, kuris po šių programų įrašymo pradėjo fokusus daryt), o ir naudos nebuvo labai daug – paleist video paleidau (ir tai tik su viena programa) , bet taip striginėjo, kad nebuvo jokios prasmės žiūrėt

Žinoma, iš dalies suprantu amerikiečių kompanijas, kurios užraukia mums šį pramogų šaltinį, nes kokia prasmė jiems eikvoti savo bandwidth , o reklamos užsakovui Walmart (kas nežinot, tai Walmart yra tokia amerikietiška Maxima, tik daug didesnė) užpirkt reklamą kažkokiam lietuviui, kuris neaišku kokiu būdu išvis žino kas yra internetas.

Noriu matyti tai ką mato pasaulis!

O aš vaikystėje žaisdavau su žaislais…

Pavarčiau dukterėčios kažkokią knygutę ir radau:

Čia vaizdas padidinus:

Su prasidėjusia žiema!

Kaip uždirbti iš bloginimo?

rock-violin.deviantart.com

Žinoma, geriausias būdas pirmiausia tapti populiariu ir tada jau uždirbti.

Apie pragyvenimą iš bloginimo jau rašė pakankamai nemažai blogerių.

Manau, kad atsidėti grynai bloginimui ir stengtis iš to išgyventi tokio dydžio Lietuvoje vienam būtų mažų mažiausiai neprotinga – tiesiog per mažai skaitytojų kekvienam blogui. Pavyzdžiui, mano blogo peržiūrų spalio mėnesį buvo 3,671. Man, žinoma, smagu, kad tiek nemažai žmonių susidomėjo mano rašliava, tačiau su tokiu skaičiumi nė neverta prasidėti, nebent sugalvočiau kaip iš kiekvieno skaitytojo nuplėšt bent po litą. Net ir didiesiems blogams išgyventi yra neįmanoma. Problema yra ta, kad kiekvieną tinklaraštį skaito gan ribotas žmonių ratas, kuris internete plečiasi, bet ne taip sparčiai kaip norėtųsi.

Idėja tokia: jei atsisakytumėme (ar atsisakytumeme iš dalies) savo blogų ir imtumėm bloginti į vieną didelį MEGABLOGĄ. Su kitokiu nei standartinis blogas išdėstymu, kad būtų patogiau skaitytojui surasti reikiamą straipsnį. Kažką panašaus į didžiuosius portalus. Kaip ir kiekvienas blogeris darė anksčiau, rašytų sau domima tema. Daug autorių rašomų kokybiškų (!) straipsnių sudarytų neblogą visumą, kuri taptų įdomia interneto liaudžiai ir galėtume pradėti delioti reklamą. Taigi – komercializacija. Idėja atėjo į galvą po to, kaip mano asmeninė patirtis sudomino gan nemažai žmonių, kurie apie blogus išvis nėra girdėję (juo labiau apie maniškį), bet ieško jiems naudingos informacijos. Žinoma, reikia prarasti viltį, kad iš to visiškai išgyventumėme, bet vienas kitas litas kišenėje nepamaišytų.

Ką manot kolegos blogeriai?

Kaip Vokietijos SS amerikiečius į mėnulį skraidino

alexwild.deviantart.com/

Neseniai teko domėtis kosmoso programomis ir raketomis apskritai. Sužinojus įdomių faktų iškart prisiminiau ginčą su Scania.

Pasirodo abu buvom teisūs ir neteisūs.

Atominę bombą tokią, kokia ji yra, iš esmės sulipdė JAV – Vokietija ir buvo nemažai pažengus, tačiau ne į tą pusę, t.y. po atominės bombos susprogdinimo slaptai besiklausant jau kapituliavusios Vokietijos mokslininkų Didžiojoje Britanijoje išaiškėjo, kad jie nelabai suprato kaip šis daikčiukas veikia.

O dabar dėl šių dienų išradimų padarytų JAV, bet sugalvotų kitur. Raketos. Kaip žinia, pirmasis kosmose pabuvojo Jurijus Gagarinas (Ю́рий Алексе́евич Гага́рин), o nuskrido į mėnulį Apollo 11. Abu dideli pasiekimai tarp besivaržančių valstybių – JAV ir SSRS. Tačiau jie nieko nebūtų padarę be savo bendro priešo – nacistinės Vokietijos. Kuomet Trečiojo Reicho pajėgos jau nebegalėjo efektyviai priešintis sąjungininkai puolė užiminėti Vokietijos teritoriją. Ten buvo stengiamasi ne kuo daugiau žemių užimti, o gauti kuo daugiau vokiečių technologijų ir pagrobti mokslininkų!

Taigi, dabar galiu detaliau išaiškinti posto pavadinimą. Amerikiečiai su savimi pasiėmė Waffen-SS karininką, fiziką Wernher von Braun. Tiesa pasakius jis per daug nesipriešino, nes kita galimybė patekti pas sovietus viliojo mažiau. Taigi atvykęs į JAV jis buvo įdarbintas NASA Maršalo Kosmoso skrydžių centre. Jis buvo paskirtas vyriausiuoju inžinieriumi kuriant raketą Saturn-V, kuri ir nugabeno JAV į mėnulį.

Sovietai ir darė tą patį – grobė brėžinius ir mokslininkus, tokius kaip Helmut Gröttrup. Jis padėjo sovietams nukopijuoti Vokiečių V-2 raketas ir pervadinti jas R-1 (Vėlesnės R versijos skrido į kosmosą…). Įdomu tai, kad jie grobė ir gamybos priemones – bene visus veikiančius įrenginius, nesvarbu kokia jų būtų paskirtis, krovė juos į sunkvežimius ir gabeno į Sovietų Sąjungą, kur jie buvo sumontuoti ir veikia bei yra naudojami pagal paskirtį (!) iki šiol.

Tą patį darė ir Britai, tik mažesniais mąstais, nes neturėjo išteklių. Jie kopijavo naikintuvus (kaip ir JAV bei sovietai).

Įdomu yra sužinoti tai, kas yra kitaip nei tau sako.

Užpakalis

Deja nesiruošiu kalbėti apie žmogiškąsias sėdynes, juo labiau apie neseniai įvykusį konkursą.

Klausimas filologams – kur dingo žodis “galas”?

Kodėl taip nenuosekliai kažką vapalioju? Ogi todėl, kad mūsų televizinėje kalboje žodį “galas” pakeitė žodis “užpakalis”. Nesakau, kad tai blogai, ir pats jį vartoju. Užpakalinė sėdynė, užpakalinio vaizdo veidrodėlis, kartais ir užpakalinis kiemas. Na kažkaip nelabai trukdo ir net nekreipi dėmesio, tačiau kartais tai gali skambėti gana dviprasmiškai.

Kartą (čia jau senokai) bežiūrint “Midsomerio žmogžudystes“, detektyvas paklausė eksperto apžiūrinčio lavoną:

- kaip buvo nužudyta auka?

- auka buvo nužudyta kietu daiktu iš užpakalio, – atsakė ekspertas.

Supratau ką norėjo pasakyti, bet tuo metu tai buvo visai juokinga.

Gal kartais reikėtų prisiminti seną gerą žodė “galas”?

In memoria…

http://er0k.deviantart.com

Vakar iš gyvenimo pasitraukė mano buvęs klasiokas. Nors per pastaruosius porą metų visiškai nebendravom, tačiau yra išties liūdna. Kaip ir dauguma bendramokslių išgirdę šią žinią išpradžių negalėjom suvokti kas išties nutiko, maždaug – “koks lievas bajeris, raminkis, baik išsidirbinėt” . Vėliau, kuomet jau supranti kas įvyko, apgula įvairiausios mintys – kodėl jis pats pasitraukė iš gyvenimo? Ar tikrai pats? Kodėl nepaliko nė raštelio? Kas privertė jį taip pasielgti? Perkratai mintis, ieškodamas atsakymo, bet jį, vienintėlį tikrą atsakymą, žmogus nusineš su savimi. Tiek metų praleistų kartu ir supranti, kad daugiau jo nebesusitiksi. Dabar ateina mintys ir apie paties gyvenimą – ką pats gali dar padaryti. Manėm, kad visa klasė pirmiausia susitiks kurio nors vestuvėse, deje likimas turi savų kelių.

Informacija RSS prenumeratoriams

Kas prenumeruoja mano blogą siūlyčiau atnaujinti RSS, nes tuomet galėsite matyti visą postą su nuotraukomis, o ne tik iškarpą.