Trumpi pamąstymai ko tikiuosi iš Windows 7?
- Ji bus lietuvių kalba. Turiu pusiau pagrįstų abejonių, kad taip greičiausiai ir bus.
- Ji bus orientuota į interneto tarnybas. “Microsoft” jau kuris laikas pralaiminėja “Google” internete, todėl, norėdama susigrąžinti (ar bent jau kiek pastūmėti) savo pozicijas, gali “Windows 7” dalinai susieti su “Live” produktais. Jau rašiau, kad “Live” tarnybų kokybė pastaruoju metu ypač pagerėjo, todėl tai netaps dar vienu vartotojo košmaru. Galbūt po metų atsidarę savo “Internet Explorer” (ne “Mozilla” ar "Opera”, ar “Chrome”
) išvysime ne spalvotas “Google” raides, o “Windows Live”. Savo sukurtus dokumentus automatiškai saugosime “Microsoft Office Live Workspace”, kitus duomenis saugosime “Windows Live SkyDrive”, o kalbėsimės per “Windows Live Messenger”. Bet jei taip ir atsitiks, vėl atsiras nepatenkintųjų eilės, kad “Microsoft” bando monopolizuoti rinką.
Dabar ko labiausiai norėčiau, kad būtų:
- Ji bus greitesnė ir “lengvesnė”, taip pat mažiau apkraus kompiuterį nereikalingais procesais. Galbūt bus galima pasirinkti kokias tarnybas instaliuoti, pavyzdžiui pasidaryti “Windows 7 light” savo netbook’ui.
- Bus sutvarkytas atnaujinimas. Nes jau pradėjo po truputėlį biesint, kad “švariai” perrašius kompiuterį visa likusi dienos dalis turi būti paaukota atnaujinimų susisiuntimui. Suprantu, kad atnaujinimų reikia, tačiau, gal išeitų padaryti taip, kad vartotojas turėtų įsikišti kuo mažiau, o ne nuolatos perkrauti kompiuterį.
- Ir svarbiausia, “Windows Vista” vartotojams atnaujinimas į “Windows 7” galėtų būti nemokamas arba už simbolinę kainą.
P.S. Blogeriai, kas naudojatės “Windows Live Writer”, yra naujas priedas šiai programai -“Twitter Notify”. Nereikės “rankiniu būdu” informuoti skaitytojų per “Twitter”. Pats nebandžiau, bet gal kam patiks.
Lenovo ThinkPad SL500
Lenovo ThinkPad SL500 jau turiu ir aktyviai naudojuosi pora mėnesių, todėl jau galiu objektyviau apžvelgti jo privalumus ir trūkumus. Kas skaitot mano blogą, tai žinot, kad prieš tai turėjau Lenovo 3000 N200. Iš kart galiu pasakyt, kad tai tiesiog skirtingos klasės. 3000 N200 buvo išties geras kompiuteris, tačiau SL500 dar geresnis.
Pirmiausia privalumai.
Klaviatūra. Labai patogi. Spausdinant rankos pavargsta minimaliai, nes ji labai minkšta. Stipriau paspaudus klavišą visa klaviatūra ”įlinksta” – todėl spausdinant absorbuojamas piršto smūgis.
TouchPad. Grublėtas paviršius leidžia tiksliai “vaikščioti”. Taip pat yra papildomų mygtukų, kurie praverčia dirbant su dokumentais.
Ekranas. Matinis. Tai gali būti ir privalumas ir trūkumas. Dirbant, kuomet saulė ar lempos šviečia tiesiai į ekraną, matinis ekranas yra nepamainomas (todėl smagu matyti kolegas pridengusius delnais savuosius blizgius ekranus). Blizgių ekranų privalumas, kad matomos kiek ryškesnės spalvos. Raiška 1680×1050.
Kolonėlės. Kaip ir su visomis nešiojamo kompiuterio koncerto nesurengsi, tačiau namuose filmą žiūrėti ar klausytis dirbant muzikos galima. Yra minimalūs bosai (netaukši) ir garsas skaidrus (to trūko 3000 modelyje).
Korpusas. Mėtyt dar nemėčiau, tačiau paėmus atrodo tvirtas ir gero plastiko.
Crapware (programinė įranga, suteikiama gamintojo). Ir privalumas ir trūkumas, bet labiau privalumas. “Rescue and Recovery” leidžia visiškai atstatyti kompiuterį į išsaugotą būklę (netgi wallpaperis būna toks pat) arba į “gamyklinę” būseną. Viskas trunka apie pusvalandį. Žiauriai patogu. Programa, kuri automatiškai suranda ir prijungia prie belaidžio interneto. Įjungi kompiuterį bet kur ir drąsiai gali jungtis prie interneto, kuomet kiti ieško prie ko čia prisijungus. Blogiausia dalis “password manager” – programa nespėjanti atsinaujinti kartu su interneto naršyklėmis (todėl neveikia). Yra daugiau (DVD grotuvas, CD/DVD įrašymas, bet jomis dažnai nesinaudoju). Tiesa, kompiuterio (ne Windowsų) programinė įranga atsinaujina automatiškai (žinoma, galima ir rankiniu būdu). Visos tvarkyklės, įdiegtos programos visada būna naujausios.
Pirštų antspaudų skaitytuvas. Daugelis pradžios pamatę šį “navarotą” ironiškai nusišypso, tačiau išties patogu, kuomet įjungus kompiuterį nereikia tarškinti klaviatūros.
Wireless antenos. Antenos, nes jų yra ne viena, o dvi. Maniškis gaudo internetą ten kur kiti net neturi šansų (daug kartų patikrinta praktikoje (rūsiuose)).
Integruota kamera. Vaizdas geras. Per geras mano interneto ryšiui.
Aktyvi kieto disko apsauga. Kuomet pajudini kompiuterį, laikinai atjungiamas kietasis diskas.
Trūkumai.
Svoooris. 2.9kg. Transportuojant nedideliais atstumais ant nugaros, gal ir nieko, tačiau jei reikia kur toliau, akys ant kaktos lipa, juolab, kad kuprinėj paprastai dar mėtosi kroviklis, pora knygų ir kolos butelaitis.
Išvaizda. Kaip sakė grupiokė – “kampuotas”. Visas juodas blizgiu paviršiumi. Jei uždedi pirštą, tai ten ir lieka antspaudas be išimčių. Na bet visi ThinPad turi savo stilių.
Kaina. Virš 3100Lt. Už tokią sumą galima gauti geresnės konfigūracijos kompiuterį. Maniškis yra 2GHz (Du procesoriai Dviejų branduolių procesorius), 2GB RAM, 160 HDD, Vaizdo plokštė Nvidia 9300M GS. Galios bent jau man pakanka: veikia be problemų “Call of Duty 4 Modern Warfare”, “Medal of Honor Airborne”, “Red Alert 3” (kitokių nebandžiau). O su “darbinėm” programom jokių problemų.
Kas dar yra?
Nėra S-video out, todėl prie senesnio TV paprastai neprijungsi. Tačiau yra HDMI – progresas vis gi. IEEE 1394. DVD Multi. 4 USB. VGA, LAN ir kažkokia jungtis telefono laidui prijungt.
Išvada: kol kas nenusivyliau, todėl rekomenduoju pirkti. Gali išgąsdinti nemaža kaina, tačiau jei prie kompiuterio praleidžiat daug laiko tikrai verta išleisti kiek daugiau.
Gersiu daugiau kavos…
Prieš kokią gerą savaitę Justinas (Slave) pasiūlė prisidėt prie Cafe komandos. Sutikau – vis gi platesni vandenys.
Šio blogo neapleisiu, nes jis ir toliau liks mano asmeniniu, taip pat rašysiu visa tai, kas neįsipaišys į Cafe.
Kol kas perdaug neapsireiškiau bloge, nes sesija, o sesija yra toks blogas dalykas, kuris džiovina smegenis.
Taigi, kas nelankėt, aplankykit Cafe blogą.
Dar vienas karinis aljansas?
Sukurti karinį aljansą aptaria Švedijos dienraštis “Dagens Nyheter”. Pagalvojus, kodėl gi ne?
Skirtingai nei NATO šitas aljansas būtų orientuotas į vieną, santykinai nedidelę teritoriją, kurioje esančios šalys turi bendrų interesų bei bendrų grėsmių. Šios priežastys aljansą padėtų padaryti daug efektyvesnį nei NATO jame esančių šalių atžvilgiu. Pacituosiu NATO sutarties penktąjį straipsnį:
“Šalys susitaria, kad ginkluotas vienos ar daugiau Šalių Europoje ar Šiaurės Amerikoje užpuolimas yra laikomas jų visų užpuolimu; ir todėl jos susitaria, kad, jeigu toks ginkluotas užpuolimas įvyks, kiekviena jų, įgyvendindama Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsnyje pripažintą individualios ir kolektyvinės savigynos teisę, suteiks taip užpultajai Šaliai ar Šalims pagalbą pati ir, suderinusi su kitomis šalimis, imsis veiksmų, kuriuos mano esant reikalingais, įskaitant ginkluotos jėgos panaudojimą, kad Šiaurės Atlanto erdvėje būtų atstatytas ir palaikomas saugumas. Apie bet kokį tokį ginkluotą užpuolimą ir visas priemones, kurių dėl to imtasi, turi būti nedelsiant pranešta Saugumo Tarybai. Tokios priemonės turi būti nutrauktos, kai Saugumo Taryba ėmėsi”
Taigi – “…suteiks taip užpultajai Šaliai ar Šalims pagalbą pati ir, suderinusi su kitomis šalimis, imsis veiksmų, kuriuos mano esant reikalingais, įskaitant ginkluotos jėgos panaudojimą, kad Šiaurės Atlanto erdvėje būtų atstatytas ir palaikomas saugumas.” – Lietuva nėra labai jau didelė valstybė, todėl kol NATO pradės veikti, jei konfliktas būtų netikėtas, gerokai užtruktų. O žinant senąsias Europos valstybes ir nežinant naujojo JAV prezidento, kažin ar išvis pradėtų veikti. Veikti tai tikrai veiktų: siųstų notas, pasipiktinimus, kitokius laiškus, bet ar išdrįstų panaudoti karinę jėgą lieka klausimu (juolab, kad istorija pateikia tokių pavyzdžių, tokių kaip Miuncheno sąmokslas).
Turint nedidelį, tačiau saistomą bendrų interesų aljansą viskas galėtų veikti kiek kitaip. Jei užpuolė vieną nedidelę aljanso narę, negalima atmesti, kad rytoj užpuls ir kitą, todėl šalys narės norėdamos išlikti, turės veikti. Veikdamos po vieną šios šalys tikrai sunkiai galėtų pasipriešinti, o veikdamos kartu kažką galėtų nuveikti – kaip sakė romėnai – “Ubi concordia, ibi victoria” (Kur vienybė, ten pergalė).
Apžvelkime kiek vyrų, tinkamų karo tarnybai, ištikusio pavojaus atveju galėtumėme surinkti?
Lietuva – 680 000
Latvija – 420 000
Estija – 220 000
Norvegija – 900 000
Švedija – 1 700 000
Danija – 1 020 000
Suomija – 970 000
Iš viso – 5 910 000
(Apytiksliai duomenys gauti iš JAV Centrinės Žvalgybos)
Visai neblogai sakyčiau, tačiau mūsų šiuo metu potencialiausias priešas – Rusija galėtų surinkti net 21 500 000, tai pusketvirto karto daugiau nei galimas aljansas. Kiekybinis pranašumas yra “nedraugo” pusėje, tačiau kokybinis mūsų. Kiek pastaruoju metu teko domėtis, tai Rusijos kariuomenė gali kariauti, tik jei labai stipriai kiekiu viršija oponentą, nes su karių paruošimu jiems yra ne kas, juolab, kad ir technika jau ne kokia. Labai ne kokia. Mūsų kariuomenė, nors ir negauna tokio aprūpinimo kokio reikėtų, susiduria su įvairiomis problemomis, tačiau juda į priekį – įsigyjame naujos karinės technikos (nors kartais nelabai vykusios, pvz. lėktuvai C 27 “Spartan”). Skandinavijos šalys, kadangi nebuvo okupuotos, turi sukaupę dar didesnę patirtį (nors karuose nelabai kariavo, tačiau karius apmoko neblogai), kuria naujus (ir sakyčiau labai modernius) ginklus ir yra ekonomiškai stipresnės.
Žinoma, jei prasidėtų karinis, plataus masto, konfliktas kariauti būtų labai sunku – kiekis padaro savo. Tačiau toks aljansas ne tik padėtų, jei kiltų karas, tačiau ir padėtų jo išvengi. Jei pultų tokį aljansą, trijų tankų neužtektų, reikėtų mobilizuoti bene visas galimas pajėgas. Jei mobilizuotų visas turimas pajėgas, tas pradėtų nepatikti NATO, nes tai jau keltų grėsmę ir jiems, todėl labai neapsimokėtų atvirai šakotis prieš mus.
Tai kodėl gi nepradėjus kurti tokio aljanso jau šiandien?
Kita mano kūryba
Šis blogas ne vienintelis mano kūrybos vaisius – dar kartais parašinėju straipsnius karine tematika į autoreviu.lt. Straipsniai nėra genialumo viršūnė, nes juos riboja ir apimtis ir limituota informacija. Kažkada esu rašęs ir daugiau, bet mirus tinklapiams, dingo ir mano straipsniai. Jei kas norit pasiskaitinėt, ką dar esu parašęs:
KažkurWindows Live
Šiais laikais visi pamilo “Google“, o “Microsoft” nustūmė visai į šoną. Bet tai suprantama – “Google” visko turėjo visko nemokamai, daugiau, greičiau, stabiliau, efektyviau. Tačiau dabar kuo toliau, tuo labiau Microsofto produktai man pradėjo vis labiau patikti. Na paieškoje Google neabejotinas lyderis, tačiau Microsoft gerokai pasistengė ir pasiūlė visai įdomių programų rinkinį internete – Live. Turėjo jį ir anksčiau, tačiau gan ribotą, pavyzdžiui tiklaraščių tarnyba spaces.live.com buvo tokia uždara, kad aš pabėgau, taip pat ir MariukasM, į “Wodrdpress”. Dabar vis naudojuosi jų paštu, “SkyDrive” failų talpinimo tarnyba, o kitomis nelabai, nes jos daugiau orientuotos į bendradarbiavimą su žmonėmis, o kas naudojasi “Live” paslaugomis nelabai ką pažįstu.
Taigi “Live” tarnybos bei programos:
“Windows Live Photo Gallery” – programa tvarkyti nuotraukoms, sukelti jas į internetą (“Picasa” vis dar lenkia šią programą, nes, rodos, yra lengvesnė)
“Windows Live Messenger” – puiki pokalbių programa, kurią labai mėgau, bet kuomet visi pabėgo į “Skype“, perėjau ir aš, nes vienam šnekėtis kažkaip baisiai neįdomu. Nepriekaištinga ir žavi (“Skype” sugeba “nulaginti” žinutes iki 4 dienų – su “Windows Live Messenger” niekada to nebūdavo).
“Windows Live Writer” – blogeriaims nereikia aiškinti, o kas ne blogeriai, tam nereikia žinoti. Asmeniškai nesinaudoju, nes netaiso lietuvių kalbos, o aš mėgstu su kalidomis rašyti.
“Windows Live Family Safety” – programa (tarnyba) skirta apsaugoti vaikučius nuo XXX tinklapių lankymo.Taip pat galima stebėti, interneto lankymo istoriją. Tėvai supras jos naudingumą.
“Windows Live Spaces“ - tinklaraščių talpinimo tarnyba. Graži, lengvai tvarkoma ir suprantama, tačiau kiek labiau skirta mažesniam pasauliui – idealu informuoti šeimą ir draugus, kas vyksta pas tave.
“Windows Live SkyDrive” – failų talpinimo tarnyba. Šiuo metu galima patalpinti iki 25GB failų. Privalumai – geras greitis, failus galima apsaugoti slaptažodžiu, sukurti viešus ir pfivačius katalogus, galimybė suteikti tiesioginę nuorodą failui, . Trūkumas – negalima įkelti daug failų vienu metu, t.y. reikia kelti po vieną.
“Windows Live Events” – tarnyba skirta planuoti-organizuoti-informuoti apie jūsų planuojamą renginį. Galima diskutuoti, įkelti nuotraukas, matyti, kas dalyvaus, kas ne – kažkas panašaus kaip “Facebook“.
“Windows Live for Mobile” – puiki taryba, suteikianti energijos jūsų mobiliukui, tačiau, blogiausia, kad kol kas ja pilnai negalima naudotis Lietuvoje (nepalaiko Lietuvos operatorių).
“Windows Live Calendar” – Tiesiog geras kalendorius. Man geresnis nei “Google” kalendorius, beja jau nemokamai sinchronizuojamas su Microsoft Office.
“Windows Live Groups” – tiesiog groupsas. Atrodo geriau, nei ankstesnis, taip pat patogesnis naudotis. Suteikiama iki 5 GB failams. Greičiausiai savo administruojamo groupso kol kas į jį neperkelsiu, nes kuomet perkėliau iš “Yahoo! Groups” į “Google Groups” buvau kone pakartas. Užteks rizikuot, nors norėtųsi.
“Windows Live Hotmail” – Paštas. Nuostabus paštas. Pats jį naudoju kaip pirminį savo paštą (“Gmail” tik kaip antrinį). Galima sukurti kelis accountus (pavyzdžiui vieną oficialų, o kitą namas) ir juos lengvai perjunginėti. Šis paštas malonus akiai, patogus naudotis, greitas. Mano pasirinkimas – Nr1.
“Microsoft Office Live Workspace” – tarnyba, kurioje galima laikyt ir dalintis su kitais žmonėmis savo dokumentais. Naudojuosi pats, bet kadangi visi mano turimi dokumentai daugiau mažiau “private”, tai “Microsoft Ofice Live Workspaces” naudoju kaip saugyklą savo dokumentams. Labai patogu yra tai, kad gali vienu metu sukelti laaabai daug įvairių dokumentų. Plačiau apie šia tarnybą galite pasiskaityti mano senesniame įraše. (Ačiū už šį papildymą MariukuiM)
Taip pat Microsoft patobolino home.live.com. Ten galima matyti visas naudojamas Live tarnybas vienoje vietoje.
Patobulinimai neaplenkė ir ir vartotojų profilių – galima nurodyti ir savo darbo vietą, mėgstamiausius filmus, knygas, muziką.
Dabar live kažkuo panašus į socialinį tinklą – kuo daugiau vartotojų tuo smagiau. Tačiau, bnt jau man, tai ir yra didžiausia problema – neturiu pažįstamų vartotojų, todėl smagumas kiek priblėsęs (bet neišnykęs, nes tarnybos išties geros).
Iš esmės Live galima apibūtinti kaip “Viskas viename”. Tai tampa ir privalumu ir didžiausiu trūkumu – reikia, kad visi draugai, kolegos ar šeima būtų užssiregistravę Live ir juo naudotųsi tik tada atsiskleis visas Live grožis.
Visgi, kas norit pamėgint – prašom
O čia balsavimas:
SlideShare.net
Internete užmačiau visai neblogą tarnybą slideshare.net. Tai tarnyba skirta internete patalpinti savo sukurtas skaidres ir jomis pasidalinti su visu pasauliu ar tik su savo draugais (reikalauti slaptažodžio), ar tik su savimi (“Private”). Patogu ir paprasta – tereikia užsiregistruoti. Taip pat galima patalpinti skaidres ir savo bloge, taip kaip padariau aš greitomis sukūręs ir patalpinęs prezentaciją. Privalumai:
- Nemokama
- Paprasta naudotis
- Galima įkelti skaidres iki 100MB
- Galimybė patalpinti savo svetainėje/bloge
- Galima patalpinti skaidres savo Linked.com profilyje (kad visi matytų, kaip jūs mokate PowerPoint’u naudotis)
- Suderinamas su daugeliu programų (Žinoma, išskyrus su Microsoft Office 2007 “.pptx” formatu - taip kaip ir visame internete)
Trūkumai (tiksliau vienas):
- Nėra lietuvių kalbos
Mes mylime psichopatus
Nuo pat senų senovės žmonijai reikėjo didvyrių- stipresnių, protingesnių, sumanesnių, drąsesnių žmonių už juos pačius. Šie didvyriai galėjo ištraukti žmoniją iš įsivaizduojamų ir neįsivaizduojamų negandų, kurios paprastiems žmonėms buvo neįveikiamos. Laikai buvo daugiau mažiau laukiniai ir kiekvienas gandas apie žmogų galėjusį juos apginti buvo sutinkamas su didžiausiu pasigerėjimu. Tarkim graikų mitai apie Heraklį, Tesėją, Belerofontą – juk tik jie galėjo sunaikinti begalines ordas pabaisų, apsėdusių pasaulį. Bendras jų bruožas tas, kad jie turėjo beveik vien geras savybes, o blogųjų buvo nedaug ir jei buvo, tai buvo netoleruojamos. Atėjus krikščionybei (ar kitoms monoteistinėms religijoms) herojų pagrindinė vertybė buvo begalinis tikėjimas Dievu.
XX a. Herojai dar buvo panašūs į „standartinius“ antikinius herojus – drąsūs žavūs ir garbingi, tačiau kuo toliau, tuo herojai darėsi panašūs į paprastus žmones – pas juos visus pradėjo atsirasti kokios nors problemos. Iš pradžių visai nekaltos, kaip Žmogui vorui („Spiderman“) – ji myli kitą, o jis myli ją. Tačiau herojai vis dar vis kovėsi su vienokiomis ar kitokiomis „pabaisomis“, nes buvo šaltasis karas ir žmonės jų bijojo. Tačiau dabar esame gana saugūs fizine prasme (neskaitant terorizmo, kurio vakarų visuomenės didelė dalis nelaiko didele grėsme, t.y. nemato, kad tai gali nutikti jiems) ir mes norime naujų iššūkių. Anksčiau mums reikėjo būti didvyriu, kad išsaugotume visuomenę, o dabar, kad įneštume i ją šiek tiek chaoso – maištininkų, žavių, dėmesį traukiančių, asmenybių. Tarkim, kad ir Lietuvos žiūrovų mėgstamas daktaras Housas (“House M.D.”) – gydytojas narkomanas, su begale kitų problemų (taip pat ir psichologinių), taip išsiskiriantis iš visuomenės ir tik jis sugebantis spręsti pačias sudėtingiausias problemas, kurių kiti, normalūs, daktarai net nesugeba nustatyti. Šiais laikais vakarų visuomenės vienas didžiausių rūpesčių, kaip gyventi ilgiau ir sveikiau, nes iš esmės neliko rūpintis kuo kitu. Kitiems filmas pavyko pažengti dar toliau – psichopatas tampa ne tik antiherojumi, bet ir pagrindiniu veikėju- Jigsaw (“Saw”). Jis žudo pačiais iškreipčiausiais būdais žmones ir jis net nesulaukia tinkamo pasipriešinimo iš „geriečių“ pusės. Tačiau vienas filmas, nors ir turėdamas vieną, išties ryškų ir žinomą herojų, antiherojų padarė aukštesniu už herojų. Nors herojus ir laimi, tačiau žiūrovų simpatijas pelnė antiherojus – Joker („The Dark Knight“). Jis jau nebe kažkoks mistinis priešas, tačiau realus žmogus su problemomis. Jis veikia paprastai,ir žaviai kad, rodos, žiūrovas galėtų sušukti: – „ei, juk aš taip ir galėčiau“!
Visuomenė pasidarė beveik apatiška herojams – juk jie nebeįdomūs. Mums reikia maištininkų, einančių prieš visuomenę. Žinoma, jei su tokiu susitiktume realybėje, nebūtume labia patenkinti, tačiau žinant, kad jie netikri ir įsivaizduojant mus jų vetoje – kodėl gi ne?
