Mano raštas

Ir aš atsiliepiu į Cinamono kvietimą ir pateikiu savo raštą, tiksliau įrodymą, kad esu neraštingas

Sandorio (sutarties) negaliojimas. I dalis. Niekiniai sandoriai.

Kad ir kiek vilką bešertum, vis tiek į mišką žiūri. Tas pats ir man – nors ir atostogos, negaliu atsitraukt nuo studijų dalyko. Kadangi nieko patraukiančio akį, kas būtų įdomu skaitytojams, mano pasaulėlyje šiuo metu nevyksta, nusprendžiau parašyti apie negaliojančias sutartis. Jau kažkada rašiau kaip apginti savo vartotojo teises, dabar pakalbėsiu kita tema.

Pradžiai trumpas pastebėjimas: civilinėje teisėje sandoriai apima sutartis (tai yra platesnė sąvoka negu sutartis), todėl jei ieškosit ko nors Civiliniame kodekse ieškokit ne sutarties, o sandorio.

Negaliojantys sandoriai skirstomi į dvi dalis: niekiniai ir nuginčijami. Nors jie abu negalioja, tačiau, gali skirtis įrodinėjimas. Niekiniai sandoriai  yra iš esmės kuo nors ydingi, pažeidžiantys imperatyvias teisės normas, todėl laikoma, kad toks sandoris niekada nebuvo sudarytas. Niekiniais sandoriais laikomi:

Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantys sandoris. Paaiškinsiu pavyzdžiu: jei susitarėte iš kaimyno nusipirkti jo kepenis, sumokate, o jis, bjaurybė, jų neatiduoda, negalėsite kreiptis į teismą, kad priverstinai jas išpjautų ir atiduotų jums – Lietuvoje negalima prekiauti žmogaus kūno organais, tai pažeidžia imperatyvias įstatymo normas, todėl toks sandoris negalimas, t.y. niekinis.

Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris. Viena įdomesnių įstatymo normų, nes labai sunku apibrėžt, kas yra gera moralė. Tai yra vertinamasis kriterijus ir vieną dieną teismui argumentai, kodėl yra taip, o ne kitaip gali “sueiti”, o kitą jau ne. Vienas pavyzdžių yra Aukščiausiojo teismo nutartis 3K-3-271/2007, kurioje išaiškinta, kad toks sandoris, kurį sudarė šalys, žinodamos, kad dėl jo įmonė nebegalės vykdyti tolesnės veiklos ir bankrutuos, prieštarauja gerai moralei. Su viešąja tvarka kiek paprasčiau: negali sudaryti sutarties, kad pralaimėjęs lažybas draugas be kelnių apibėgs aplink Katedros aikštę.

Tariamas sandoris, tai formalus sandoris, kuriuo iš esmės nesiekiama pakeisti realiai egzistuojančių teisinių santykių. Pavyzdžiui, jei žinai, kad gresia turto konfiskacija, suorganizuoji greituoju būdu turto pardavimą savo bobutei, kuri nei matys to turto, nei tu pinigų, bus laikomas niekiniu.

Apsimestinis sandoris yra tuomet, kada forma neatitinka jo turinio. Pavyzdžiui parduodat Gedimino pilį už 10Lt, taip siekdami išvengti mokesčių.

Sandoris, sudarytas nesilaikant įstatymų reikalaujamos notarinės formos. Kai kuriuos sudarytus sandorius būtinai tvirtinti turi notaras. Tai reikalinga ne tam, kad notarai turėtų iš ko gyventi, bet tam, kad būtų geriau apsaugoti žmonių bei visuomenės interesai. Notaras turi tvirtinti pačius svarbiausius sandorius – kai kuriems įgaliojimams (bet ne visiems! CK 2.138), nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartys, vedybų sutartys etc. Tai apsaugo, pavyzdžiui nuo kaimyno Broniaus, kuris paprašo autografo ant kažkokių popierių, o kitą rytą ateina ir krapšto jus iš namų.

Tiek pradžiai.

Dar šiek tiek apie riaušes

Žinau, kad jau visiems jau gerokai įgriso ši tema, bet noriu pasisakyti, tai ką padarysi ( juolab, kad Vasario 3 nusimato dar vienas grandiozinis mitingas – visko dar gali pasitaikyti).

Policija, mano pažiūriu, veikė išties profesionaliai.  Pakankamai gerai naudojo taktines priemones – tai gali pastebėti tik kiek žinodamas riaušių malšinimo niuansus (arba pasitelkęs elementarų mąstymą – kaip kam patogiau). Man buvo gražu stebėti, kaip riaušininkai buvo pakankamai tvarkingai išsklaidyti, ir tai neleido jiems padaryti didelės žalos. Viskas gerai, tačiau…

…tačiau trūko viešumo.  Tai tapo pagrindiniu žurnalistų, ypač Lietuvos Ryto televizijos, “cinkeliu”. O kodėl nestatėt užtvarų? O kodėl naudojot dujas? O kodėl leidot prieiti arčiau nei  75m? O kodėl suiminėjot žmones? O kodėl nesuiminėjot anksčiau? Tokie klausimai mane natūraliai vimdo – jei nesuvoki situacijos, metodų, taktikos, priemonių paskirties, tai geriau išvis patylėk, tačiau kai kurie mūsų žurnalistai “žino viską”. Taip ir atsiranda tokie klausimai, kurie iškreipia visuomenės suvokimą. Policijos bei Viešosios saugumo tarnybos pareigūnų didžiausia bėda buvo ta, kad jie neturėjo DIDELIO megafono, kuriu naudodamiesi informuotų susirinkusią publiką apie savo galimus veiksmus. Tai ne tik padėtų išvengti įvairių nesusipratimų su protestuotojais ( ir žurnalistais), tačiau turėtų ir psichologinį efektą. Garsiai išrėkiamos komandos perspėjimai naudojami ir kitose situacijose, kur, rodos, dialogo (gal greičiau monologo) išvis neturėtų būti, pavyzdžiui vaduojant įkaitus, suimant nusikaltėlius.  Pateikiama informacija  “dar viena plyta į mus, gindamiesi pradėsime šaudyti guminėmis kulkomis”, “paskutinis perspėjimas, jei nenustosite mėtyti atidengsime ugnį”, “jei nedelsdami neatsitrauksite panaudosime ašarines dujas” ar kažkas panašaus būtų padėję išvengti tokių nesąmonių, kurias galima išgirsti televizijoje: “aš ramiai su plyta rankoje ėjau paklausi pareigūnų, kodėl jie suėmė tą jaunuolį, o jie, matai, pradėjo šaudyti į mane”, “aš ramiai buvau minioje, bet iš kažkur atskrido kulka”.

Ir pabaigai klausimai pamastymui žurnalistams “analizuojantiems” riaušes:

• Kokia žmonių reakcija būtų buvusi, jei jie būtų pamatę įstatymo numatytas užkardas (75m iki Seimo)?
• Kokia žmonių reakcija būtų buvusi, jei policija, dar vykstant taikiai demonstracijai, būtų ėmusi suiminėti potencialius riaušininkus?
• Kas būtų buvę mieste (tiksliau ko nebebūtų), jei nebūtų išsklaidyta agresyvi minia ir suimti aktyviausi riaušininkai?

Tai tiek.

Norfa

Seniai nemačiau tokios fun “Norfos” reklamos.

Valstybinis informavimo portalas

zackgol.deviantart.com

Ne, deja, tokio dar nėra. Bet sugalvojau idėją, kuri žmogui Lietuvoje pasitarnautų. Gal kartą ar porą gyvenime, tačiau pasitarnautų.

Besiruošdamas egzaminui, skaičiau apie teismo pranešimus (tesimo pranešimas, tai yra toks dokumentas, kuris jus informuoja pavyzdžiui apie tai, kad jūs patapote atsakovu teisminiame procese). Esmė ta, kad nors ir yra įtvirtinta gan efektyvi jų pristatymo tvarka (atneša registruotu laišku, kartais tai daro antstolis, pranešimas laikraštyje), tačiau susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, ne visada gali jo sulaukt. Tarkim nemaža piliečių dalis yra išvykę į užsienį ir todėl negaus registruoto laiško, juo labiau neskaitys vietinių laikraščių pranešimų skilties. Negavę pranešimo, nežinosit kad vyksta teismo posėdis ir todėl normaliai negalėsite apginti savo interesų. Visokių panašių situacijų gali būti ne tik su teismais, bet ir su kitomis institucijomis, pavyzdžiui mokesčių inspekcija tai galėtų praneši apie įsiskolinimus, savivaldybė apie kaimynystėje ketinamą statyti statinį, kuris palaidos jūsų teisę į saulės šviesą. Juk nesinorėtų apie tokius įvykius sužinoti pavėlavus?

Taigi, mano idėja tokia. Nemažai žmonių Lietuvoje naudojasi internetu, taip pat ir elektroniniu paštu. Kad nereikėtų daryti taip, galėtų tokius oficialius pranešimus, kurie domintų konkretų Lietuvos pilietį, be numatytų įstatymuose priemonių, siųsti ir į elektroninio pašto dėžutę. Vyriausybė sukurtų interneto portalą, kuriame asmuo galėtų užsiregistruoti ir nurodyti savo asmens duomenis, telefono numerį, paštą, realią gyvenamąja vietą ir jei kas nors nutinka, SMS pranešimu gaunate kažką panašaus: “Laba diena, jums <<Vardas Pavardė>> yra iškelta baudžiamoji byla pagal BK 129str. 1 dalį. Detalesnė informacija jums yra atsiųsta elektroniniu paštu. Linkime geros dienos. Vyriausybės informavimo tarnyba.”

Visos institucijos turėtų prieigą prie šių duomenų ir galėtų efektyviai informuoti asmenis apie jiems svarbius įvykius.

Ką manote?

Žiniasklaidos operatyvumas

sinademiral.deviantart.com

Kaip žmonės sako “geriausios savybės atsiskleidžia ekstremaliose situacijose”. Tą patį galiu pasakyti ir apie žiniasklaidą. Vilniuje šiandien šioks toks subruzdimas – riaušės vis gi. Tačiau šiltai sėdėdamas namie vistiek norėjau sužinoti kas vyksta. Tik nelabai pavyko. O žurnalistai laiko pasiruošt informavimui tikrai turėjo.

Didžiųjų “Alfa”, “Delfi”, “LRT”, “Balsas” net neverta minėt, nes neveikė išvis, o jei ir kartais suveikdavo, tai visiškai tragiškai, be naujos informacijos – taip sakant lūžo (nors kiek vėliau balsas įdėjo geros kokybės video). “Viskas” išvis nieko nerašė, tik vėliau perkopijavo iš “LRT” informaciją. “ATN” turėjo vieną žurnalistą, bet jis turbūt vietoj su telefonu rašė, nes naujienos būdavo pateikiamos ne šviežiausiai. “VŽ” atrodė kiek geriau, netgi patalpino kelis video (kuriuos netrukus įsidėjo ir jau minėtas ATN). Vienareikšmis lyderis “15 min”. Kas kelias minutes po atnaujinimą, šimtai nuotraukų ir keli video (nors ir poprastės kokybės). Iki visiškos laimės trūko tik “Live video”, bet šiaip visai neblogai.

Niekad neatkreipiau į jį dėmesio, tačiau šį kart 15 min. pasirodė išties geriau negu tikėjausi.  O kitiems naujienų portalams gėda pelėda.

Šiek tiek politikos ;)

Šiek tiek pamąstymų apie Europos Sąjungą

Prisipažinkite, ar daug žinote apie Europos Sąjungą. Nelabai? Paprastai tik tiek, kad ji mums duoda pinigų žemdirbiams ir kad galime laisvai keliauti Europos šalyse. Na, gal dar porą dalykų. Nedaug apie ją žinom, nes ji “kažkur toli” ir nedaro mums didelės įtakos.

Europa susiduria su nemažai problemų: dabartinė finansų krizė, energetika, senstanti visuomenė, neaiškumas dėl ateities, nekonkurencinga ekonomika. Gerai yra tas, kad Europos Sąjungos valstybės glaudžiai bendradarbiauja viena su kita, tačiau blogai yra tas, kad nacionaliniai interesai nusveria visos Sąjungos interesus. Kad ir dėl energetikos: problema bendra visai Europai ir vieningai derėdamiesi galėtumėm pasiekti gerų rezultatų (nes ES, yra gan nemažas vartotojas), tačiau vos tik Rusija pasiūlo Vokietijai geresnes sąlygas, ji atšliaužia ant kelių, spjovusi į visų likusių interesus.

Europos Sąjunga yra konfederacija. Tokia buvo pradžioje ir JAV, kol nebuvo suprasta, kad konfederacija yra pakankamai neefektyvus valstybės/sąjungos modelis. Tuomet jie nusprendė sukurti federaciją. Ir tai buvo išties protingas žingsnis, sugebėjęs sukurti stipriausią pasaulio valstybė. Tą patį galėtumėm padaryti ir čia Europoje. Žinoma didžiausias trūkumas ir problema būtų visiško valstybingumo praradimas, nes būtume jau ne valstybė, o federacijos subjektas. Tačiau tai atneštų didelę ekonominę ir politinę naudą, o tautiškumo neprarastume daugiau, nei prarandame dabar.

Dabar aprašysiu savo Europos Sąjungos viziją.

• Federacinė prezidentinė valstybė su dviejų rūmų parlamentu;
• Bendras prezidentas, atsakingas už užsienio politiką ir ministrų kabineto formavimą;
• Žemieji rūmai renkami remiantis  proporciniu atstovavimu, neatsižvelgiant į federacijos subjektą
• Aukštieji rūmai renkami remiantis mažoritariniu principu. Po 1-2  atstovus iš kiekvieno federacijos subjekto;
• Bendros nacionalinė policija. Europolas, kuris būtų atsakingas už nusikalstamų veikų, kurios susijusios su keliais federacijos subjektais, išaiškinimą ir prevenciją (organizuotas nusikalstamumas, narkotikai, terorizmas);
• Bendra žvalgybos agentūra. Kad nebūtų tokių nesąmonių;
• Bendri pinigai. Euras yra, tačiau jis turėtų būti visose valstybėse;
• Bendra pagrindinė kalba;
• Bendra kariuomenė. Ne greito reagavimo pajėgas  (European Union battlegroup), o normalias karines pajėgas, kurioms vadovautų ne nacionaliniai vadai, o Europos Sąjungos kariuomenės vadai;
  Bendri federaciniai įstatymai. Didelė dalis įstatymų, turėtų būti kuriami nacionaliniu lygmeniu, tačiau patys svarbiausi turėtų priklausyti Europos Sąjungos parlamentui.

Sukūrę tokią federaciją, taptume bene galingiausia valstybe pasaulyje. Nereikėtų kiekvienai valstybei atskirai švaistyti pinigų atskiriems projektams (žvalgybai, gynybai, mokslui), o viską galėtume daryti kartu, taip sutaupydami pinigų bei padidindami efektyvumą.

Valstybės išliktų, ir turėtų dalinį savarankiškumą, kalbą, papročius, tačiau tik perduotumėme federacinei valdžiai spręsti tam tikrus, svarbius visai Sąjungai, klausimus.

Tokie mano pamąstymai. O ar jūs norėtumėte tokios kokia yra konfederacijos ar stipresnės federacijos?

Sesija…

Windows 7

Ką gi, kadangi turiu šiek tiek laiko iki kito egzamino, įsirašiau “Windows 7″. Tiesa pasakius nesitikėjau, kad viskas taip skalndžiai praeis. Prisimenu, kuomet pirmą kart testavau “Windows Vista” tai buvo šioks toks iššūkis – lyg rodos viskas beveik ir veikė, tačiau nuolatos išlysdavo kokių nors kabliukų.

Dabar papasakosiu detaliau kaip viskas vyko įsirašant (nors net nelabai yra ką pasakoti).

Ilgiausias darbas buvo pasidaryti atsargines kopijas. Duomenis perkelti į išorinį HDD, bei pasidaryti rescue discs (jei nepavyktų instaliacija, kad galėčiau vėl įsirašyti Vistą).

Tuomet į DVD įsirašiau Windows 7 instaliacinius failus.

Instaliacija buvo niekingai paprasta – manęs paklausė ar noriu daryti švarią instaliaciją ar updatint. Pasirinkau updatint – nenorėjau, kad dingtų visa papildoma software, kurią reikėtų vėl ilgai ir nuobodžiai įsirašinėti. Toks pasirinkimas man kainavo apie dvi valandas. Žinoma, jo metu ramiausiai mokiausi, nes įrašinėjo ir nieko neklausinėjo. Priėjus instaliacijos pabaigai, buvau tik paklaustas kiek dabar valandų ir kokioj laiko juostoj esu. Viskas. Tuomet kompiuteris dar kart persikrovė ir pasirodė logon screenas. Buvau didžiai nustebęs, kad veikė pirštų antspaudų skaitytuvas. Sekmingai prisijungė ir pamačiau viską ką buvau palikęs prieš instaliaciją – dokumentai, wallpaperis, įrašytos programos – beveik viskas veikė (kas neveikė, aprašysiu vėliau). Nereikėjo nieko išnaujo perinstaliuoti, netgi belaidis internetas iškart veikė! Ir visi kompiuterio įrenginiai veikia – netgi mano senukas HP 1018 spausdintuvas – nereikėjo perrašinėti jokių tvarkyklių.Turiu pasakyti, kad viskas primena kiek kosmetiškai padailintą “Vistą”, tačiau, bent jau man, didžiausias skirtumas yra tas, kad šitie Windowsai beveik nelagina (nėra “Vistoj” būdingo delsimo).  Kol kas viskas atrodo labai gerai – tikiuosi taip ir išliks.

Didžiausi praradimai.

Tildės biuras. Neveikia ir viskas. Tryniau lauk.

ZoneAlarm. Lyg ir veikė, lyg ir ne. Tryniau lauk ir ėjau pasidairyti, ką siūlo “Microsoft”. O siūlo nedaug – Norton, Kaspersky ir AVG. Pamatęs Nortoną apsidžiaugiau, parsisiunčiau, įsirašiau ir pamačiau, kad juo galiu nemokamai  naudotis netgi visas keturiolika dienų. WOW. Kasperskis duoda 90, o AVG net nežiūrėjau – per kelis mėnesius tikiuosi išspręsti apsaugos bėdą.

Taigi, tokie pirmieji įspūdžiai.

Einu toliau skaityt savo literatūros ir galvot, kaip susitaupyt pinigų, kad nusipirkti šiuos Windows, kada jie bus nebe beta.