Skaitmeniniai piratai
Kova su skaitmeniniu piratavimu įgauna pagreitį Europoje, tuo pačiu ir Lietuvoje. Didžioji Britanija bei Prancūzija nusprendė įteisinti interneto atjungimą žmonėms nelegaliai siunčiantiems skaitmenines kopijas. Lietuva daro originaliau ir pradės bausti. Tiesa, pradžioje nepatikėjau, kad tokio dydžio galimos baudos, maniau vėl žurnalistai kažką ne iš ten nuskaitė. Bet visgi ne.
Pacituosiu Administracinių teisės pažeidimų kodeksą:
214(10) straipsnis. Autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimas
Neteisėtas literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies viešas atlikimas, atgaminimas, viešas paskelbimas, kitoks panaudojimas bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais, taip pat neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais –
užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų konfiskavimu.
Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, –
užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su kūrinio ar fonogramos neteisėtų kopijų ir jų gamybos priemonių ar įrangos konfiskavimu.
Pastaba. Kūrinio ar fonogramos neteisėtų kopijų gamybos priemonės ar įranga – techninė įranga, medžiagos ir kitos priemonės, kurios išimtinai ar dažniausiai naudojamos kūrinio ar fonogramos neteisėtoms kopijoms atgaminti ir (ar) platinti arba kurių paskirtis ir naudojimo tiesioginis tikslas – atgaminti ir (ar) platinti neteisėtas kūrinio ar fonogramos kopijas.
Taigi, pagal nustatytą nuobaudą galime spręsti apie veikos sunkumą, o ji, palyginus su kitais straipsniais yra tolygi ar pavojingesnė nei pievų, durpynų padegimas, smulkaus svetimo turto grobimas, tyčinis turto sunaikinimas, aplinkos teršimas pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir preparatais, žiaurus elgesys su gyvūnais, neteisėtas šaudymas iš ginklo, nepilnamečio nugirdymas, melagingų parodymų davimas, policijos pareigūnų, prokurorų reikalavimų nevykdymas ir daugelis, daugelis kitų. Greičiausiai buvo padarytas nemažas spaudimas iš įvairių kompanijų, kad nustatyti tokias griežtas ir neadekvačias kitoms nuobaudas.
Apie skaitmeninį piratavimą nemažai rašo Džiugas “Užrašuose iš skaitmeninio fronto” ir atkreipia dėmesį į tam tikrų aspektų beviltišką beprasmiškumą. Gerai būtų, jei mūsų įstatymų leidėjai juos pasiskaitytų, nors taip niekada nebus. Įstatymų leidėjų nuomonę suformuoti tam tikroms organizacijoms labai lengva, nes būdami neišprusę šiuo klausimu, jie negali apžvelgti klausimo iš įvairių pusių. Tai yra ne tik pas mus, bet ir visame pasaulyje. Nėra autoriteto, kuris galėtų paprieštarauti, juolab, kad iš esmės viskas ir atrodo teisingai: jie vagia, mes gaudom. Teismuose žinoma dar bus mėginama ne tik nubausti, bet ir prisiteisti žalą. Pagal kokias kosmines formules jie ją apskaičiuos – neįsivaizduoju. Realių nuostolių niekas nepatiria. Negautos pajamos turbūt, bet ar jie būtų gavę tas pajamas iš vis dar ir klausimas. Vargu ar kokiam aštuonmečiam, kurį pagaus policija tėvai būtų davę ~ 700 LTL naujiems “Windows”. Bet įtariu teismai bus palankūs kompanijoms, o ne privatiems asmenims.
Taip, piratavimas yra didelė problema ir jos mastai yra pakankamai nemaži. Kažkas kuria produktus, tačiau negauna pinigų už tai, kad jais kiti naudojasi. Nesakykit, kad tai visiškai teisinga. Kad ir aš pats geriau jaučiuosi, kad mano kompiuteryje sukasi legalūs Windows”. Tačiau šiuo atveju piratavimo problemą bus galima spręsti arba didelėmis nuobaudomis ir visuotiniu gaudymu, arba spręsti problemas, kodėl žmonės piratauja. Niekada nebuvau prieš dideles ir griežtas bausmes (proto ribose), tačiau jei nebus pašalintos priežastys, vargu ar kas pagerės. Kiek panašu su realybėje nutinkančiais nusikaltimais, vienus griežtos bausmės pažaboja, kitus nelabai. Pavyzdžiui padidino baudas už kelių taisyklių pažeidimus – mažiau eismo įvykių, nes pažeidimų priežastys tebuvo asmeninės. O vat pasikeitus ekonominei situacijai į blogąją pusę, tik daugėja įvairių žiauresnių nusikaltimų, nors bausmės tokios pat. Tas pats ir čia: nėra pinigų pertekliaus, tačiau norisi ir filmą pažiūrėti ir kokią programą atsisiųsti išmėginti.
Esu pabaigęs autorių teisių programą, todėl su kai kuriais Autorių ir gretutinių teisių įstatymo aspektais esu pakankamai neblogai susipažinęs. Todėl galiu sakyti, kad šis įstatymas būtų geras ir pakankamai inovatyvus XIX amžiaus pabaigai, kuomet piratauti galėjai tik knygomis. Jaučiai, kad visa kita, kad nesusiję su knygomis yra tiesiog “prilipdyta”.
Kai kas pabandė patys kovoti su skaitmeniniu piratavimu. Kai perskaičiau pagalvojau, kad tai mažų mažiausiai neatsakinga. Kitas dalykas, jei dėl nusišnekančio navigatoriaus būtų kilęs eismo įvykis, būtų galima reikalauti atlyginti nuostolius iš tų asmenų, kurie jie ten patalpino. Juolab, kad tada, kuomet asmenys pradėjo siųstis pakeistą, pačių kūrėjų įdėtą programinę įrangą, jie ją siuntėsi legaliai ir todėl programinės įrangos kūrėjai savo sąmoningais veiksmais siekė sukelti padidintos rizikos šaltinio valdytojui (vairuotojui) pavojų. Ir jei dėl jų išsidirbinėjimo kiltų eismo įvykis prokuratūra turėtų pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nes už tokią veiką gresia baudžiamoji atsakomybė.
196 straipsnis. Neteisėtas poveikis elektroniniams duomenims
1. Tas, kas neteisėtai sunaikino, sugadino, pašalino ar pakeitė elektroninius duomenis arba technine įranga, programine įranga ar kitais būdais apribojo naudojimąsi tokiais duomenimis padarydamas didelės žalos,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ar didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčios informacinės sistemos elektroniniams duomenims,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
3. Tas, kas padarė šiame straipsnyje numatytą veiką padarydamas nedidelės žalos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Šaltiniai gilesniam pasiskaitymui:
Administracinių teisės pažeidimų kodeksas
Autorių ir gretutinių teisių įstatymas
P.S. Beskaitydamas ATN komentarus radau neblogą idėją, kad bus sunku nubausti parsisiuntųsį žmogų, nes tik parsisiuntus gali sužinoti ar programinė įranga legali ar ne. Gal ir būtų galima ir toliau ką nors išmąstyti, nes pažeidimo sudėties kaip ir nėra. Tada iškyla klausimas, kokiu pagrindu policija turi ieškoti žmonių parsisiuntųsių programas? Kitas dalykas, kad LANVA pati pažeidė ATPK, o galbūt ir BK ir tuomet prokūratūra galėtų inicijuoti LANVA kaip juridinio asmens likvidavimą, nes kaip suprantu jie tuos IP adresus gavo iš utorrent programos patys siųsdami nelegalią programinę įrangą. Jei gavo kitais būdais, tuomet keltumėm skandalą.
Windows 7 (ne)atnaujinimas
Kurį laiką teko naudotis “Windows 7” beta versija. Asmeniškai man labai patiko – buvo galima dirbti be jokių trukdžių, viskas veikė greičiau ir stabiliau nei “Windows Vista”- visų privalumų nė neišvardinsiu. Parduotuvėse pasirodžius naujajai “Windows” versijai galvojau, kad visai nieko būtų ją įsigyti, juolab, kad naudojuosi legalia “Windows Vista Business”, tai neturėtų daug kainuoti. Deja klydau, netgi labai. Atskira “Windows 7 Professional” kainuoja apie 500LTL, o atnaujinimas apie 300 LTL. Man kaip studijuojančiam ir niekur šiuo metu nedirbančiam yra pakankamai nemaža pinigų suma. Būtų pigiau, gal ir atsinaujinčiau, tačiau dabar tikrai nė neketinu to daryti ir greičiausiai pirmasis Windows atnaujinimas bus kuomet keisiu kompiuterį naujesniu, o tas bus dar tikrai negreit. Galbūt išvis pereisiu prie Mac. Su dabartine kainodara turime fail-fail, o ne win-win, nes aš turiu senus ir ne pačius geriausius “Windows”, o “Microsoft” iš manęs negaus nė lito. Bet ką padarysi.
Nors dabar pagalvojus “Windows Vista” ir nėra jau labai bloga operacinė sistema, su ja įmanoma dirbti, tai ar verta leisti pinigus naujiems “Windows”?
Metu akmenį į alfa.lt daržą
Šiandien buvo tokia keistoka diena, prie to dar prisidėjo, kad nuvažiavus apsipirkti patekau į degantį “Akropolio” prekybos centrą. Padariau kelias fotografijas (nors apsauginiai labai maloniai prašė to nedaryti, bet kadangi prekybos centras yra vieša vieta, tai nelabai svarbu ką jie sako). Grįžęs namo žinoma sumečiau nuotraukas į facebook’ą, tinklaraštį, bei nusiunčiau alfa.lt (vien tik dėl to, kad jie bendradarbiaudavo su tinklaraštininkais). Jie per daug netrukę paskelbė nuotraukas, tačiau kas sunervino, kad nepaskelbė nei kas tas nuotraukas jiems atsiuntė, nei padėkojo. Žinau, kad galiu reikalauti paskelbti manop vardą prie nuotraukų, bet neisiu dabar kovot tuštybės vedinas. Ką gi, dabar žinau, kad jei dar ką pavyks užfiksuoti tikrai nesiųsiu alfa.lt, nes jie už mano suteiktą informaciją gaus pinigų, o aš negavau nei padėkos.
Visiškai kitokią patirtį turėjau su technologijos.lt bei “Verslo žiniomis“. Technologijos.lt maloniai atsiklausė ar gali perpublikuoti mano straipsnį, prirašė pseudonimą, kaip ir paprašiau (Vėliau straipsnį nuciongino 15 minučių). Verslo žinios ir komentaruose padėkojo, kad įsidėjau jų “bannerį”. O čia…
Shelfari – virtuali knygų lentyna
Prieš kiek laiko užtikau labai įdomią ir man patikusią tarnybą Shelfari. Viskas pakankamai paprasta ir elementaru – čia susižymi savo skaitytas knygas. Man tai pasirodė pravartu, nes neprisimenu kokių 95% savo skaitytų knygų. Visos knygos sukeliamos į virtualias lentynas ir sugrupuojamos į tirs kategorijas: perskaitytos, skaitomas ir tos knygos, kurias planuoju perskaityti.
Didžiausia bėda, kad kol kas (kiek pavyko pamatyt) lietuvių yra nelabai daug, todėl ir knygų nėra labai daug – visas knygas, kurias norėjau sužymėti, teko įkelti pačiam. Tai nesukelia labai daug problemų, nes viskas yra sudėliota labai paprastai ir patogiai, todėl neužtrunki.
Didžiausia problema iškilusi dabar yra ta, kad po galais mano atmintį – perskaitytų knygų lentyna kol kas atrodo nepadoriai maža (bet stengiuosi kiekvieną dieną papildyti).
Kam ši tarnyba pasirodė įdomi ar kas ja jau naudojasi prašom prisijungti prie grupės, nes būtų visai įdomu sužinoti ką skaito kolegos ir gal būt gauti kokių idėjų kitai gerai knygai

Sveikas vaikas
Šiandien pavyko atrasti gan įdomų ir užkabinantį projektą kiek keistoku pavadinimu “Sveikas vaikas”. Idėja išties nebloga: surašyti maisto produktus, pardavinėjamus Lietuvoje, nurodant kurie iš jų turi ne visai gerų priedų. Šiaip viskas atrodo neblogai (nors puslapis kartais atsisako krautis) ir kiek įdomi navigacija. Perverčiau visą puslapį – į kai kurių įmonių produkciją žiūrėsiu kreivokai, į kai kurių geriau. Prekės ženklai suformuoja vieną nuomonę, faktai ją sunaikina.
Patariu apsilankyt

Jango
Jau senokai klausiau “normalios” radijo stoties, transliuojamos FM dažniu – šias stotis pakeitė interneto radijas. Internete gauni daug didesnį pasirinkimą, tinkantį tavo muzikos skoniui. Pradžioje buvo “BBC – radio 1”. Toliau sekė Last.fm. Tai buvo didelis šuolis į priekį, nes pats galėjau rinktis muziką, kurią mėgstu. Ne per seniausiai Last.fm pateikė džiugų pranešimą, kad mokėsime už muziką, kad JAV, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos klausytojai galėtų jos klausytis nemokamai. Žinoma, kas mėnesį mokama suma neturėjo būti didelė – viso 3€ per mėnesį (apie 10 Lt), tačiau vis tiek būtų reikėję mokėti iš savo nedidelių pajamų. Tai gi nusprendžiau ieškoti kokio nors analogo Last.fm. Iš anksčiau žinojau, kad panašią paslaugą teikia Yahoo, tačiau, ten paslauga ir yra mokama – nemokamos tik pačios pagrindinės funkcijos ir nesuteikiama labai kokybiška muzikos kokybė (o dabar, kaip supratau, paslauga išvis nebeteikiama) . Taigi, Yahoo atkrito. Kiek pasiknisęs Google atradau Jango.
Jango sukurtas taip, kad vartotojas galėtų kuo greičiau galėtų pradėti klausytis muzikos – tereikia įvesti savo mėgstamo atlikėjo vardą/pavadinimą ir radijo stotis jau groja, parinkdama panašią muziką. Jango biblioteka šiuo metu dar nėra labai labai didelė, todėl jei klausotės kokios nors specifinės muzikos, vargu ar pavyks ją rasti (tačiau žymesni atlikėjai yra). Asmeniškai tepasigedau nelabai žinomų dviejų grupių – prancūzų ir airių. Jango, taip pat siūlo susikurti kelias skirtingas radijo stotis, kuras labai lengva kaitalioti. Tai man pasirodė viena iš naudingiausių Jango savybių – dirbant klausausi vienos muzikos, ilsintis kitokios. Taip pat yra ir jau standartiniu tapęs muzikos vertimas – nepatinka (negroti), patinka (groti dažniau) ir labai patinka (Groti labai dažnai). Jei jaučiatės absoliučiau beviltiški, nusprendžiant kokia jums muzika patinka, galite pasirinkti iš anksto sugeneruotas stotis pagal stilių ar klausytis pačių populiariausių.
Nors Last.fm teigia kuriam laikui (gal būt ir visam) nukėlusi savo apmokestinimą, tačiau nebematau reikalo ten grįžti – Jango pakankamai gerai patenkina mano muzikinius poreikius.
Mano raštas
Ir aš atsiliepiu į Cinamono kvietimą ir pateikiu savo raštą, tiksliau įrodymą, kad esu neraštingas
Žiniasklaidos operatyvumas

sinademiral.deviantart.com
Kaip žmonės sako “geriausios savybės atsiskleidžia ekstremaliose situacijose”. Tą patį galiu pasakyti ir apie žiniasklaidą. Vilniuje šiandien šioks toks subruzdimas – riaušės vis gi. Tačiau šiltai sėdėdamas namie vistiek norėjau sužinoti kas vyksta. Tik nelabai pavyko. O žurnalistai laiko pasiruošt informavimui tikrai turėjo.
Didžiųjų “Alfa”, “Delfi”, “LRT”, “Balsas” net neverta minėt, nes neveikė išvis, o jei ir kartais suveikdavo, tai visiškai tragiškai, be naujos informacijos – taip sakant lūžo (nors kiek vėliau balsas įdėjo geros kokybės video). “Viskas” išvis nieko nerašė, tik vėliau perkopijavo iš “LRT” informaciją. “ATN” turėjo vieną žurnalistą, bet jis turbūt vietoj su telefonu rašė, nes naujienos būdavo pateikiamos ne šviežiausiai. “VŽ” atrodė kiek geriau, netgi patalpino kelis video (kuriuos netrukus įsidėjo ir jau minėtas ATN). Vienareikšmis lyderis “15 min”. Kas kelias minutes po atnaujinimą, šimtai nuotraukų ir keli video (nors ir poprastės kokybės). Iki visiškos laimės trūko tik “Live video”, bet šiaip visai neblogai.
Niekad neatkreipiau į jį dėmesio, tačiau šį kart 15 min. pasirodė išties geriau negu tikėjausi. O kitiems naujienų portalams gėda pelėda.
Windows 7
Ką gi, kadangi turiu šiek tiek laiko iki kito egzamino, įsirašiau “Windows 7″. Tiesa pasakius nesitikėjau, kad viskas taip skalndžiai praeis. Prisimenu, kuomet pirmą kart testavau “Windows Vista” tai buvo šioks toks iššūkis – lyg rodos viskas beveik ir veikė, tačiau nuolatos išlysdavo kokių nors kabliukų.
Dabar papasakosiu detaliau kaip viskas vyko įsirašant (nors net nelabai yra ką pasakoti).
Ilgiausias darbas buvo pasidaryti atsargines kopijas. Duomenis perkelti į išorinį HDD, bei pasidaryti rescue discs (jei nepavyktų instaliacija, kad galėčiau vėl įsirašyti Vistą).
Tuomet į DVD įsirašiau Windows 7 instaliacinius failus.
Instaliacija buvo niekingai paprasta – manęs paklausė ar noriu daryti švarią instaliaciją ar updatint. Pasirinkau updatint – nenorėjau, kad dingtų visa papildoma software, kurią reikėtų vėl ilgai ir nuobodžiai įsirašinėti. Toks pasirinkimas man kainavo apie dvi valandas. Žinoma, jo metu ramiausiai mokiausi, nes įrašinėjo ir nieko neklausinėjo. Priėjus instaliacijos pabaigai, buvau tik paklaustas kiek dabar valandų ir kokioj laiko juostoj esu. Viskas. Tuomet kompiuteris dar kart persikrovė ir pasirodė logon screenas. Buvau didžiai nustebęs, kad veikė pirštų antspaudų skaitytuvas. Sekmingai prisijungė ir pamačiau viską ką buvau palikęs prieš instaliaciją – dokumentai, wallpaperis, įrašytos programos – beveik viskas veikė (kas neveikė, aprašysiu vėliau). Nereikėjo nieko išnaujo perinstaliuoti, netgi belaidis internetas iškart veikė! Ir visi kompiuterio įrenginiai veikia – netgi mano senukas HP 1018 spausdintuvas – nereikėjo perrašinėti jokių tvarkyklių.Turiu pasakyti, kad viskas primena kiek kosmetiškai padailintą “Vistą”, tačiau, bent jau man, didžiausias skirtumas yra tas, kad šitie Windowsai beveik nelagina (nėra “Vistoj” būdingo delsimo). Kol kas viskas atrodo labai gerai – tikiuosi taip ir išliks.
Didžiausi praradimai.
Tildės biuras. Neveikia ir viskas. Tryniau lauk.
ZoneAlarm. Lyg ir veikė, lyg ir ne. Tryniau lauk ir ėjau pasidairyti, ką siūlo “Microsoft”. O siūlo nedaug – Norton, Kaspersky ir AVG. Pamatęs Nortoną apsidžiaugiau, parsisiunčiau, įsirašiau ir pamačiau, kad juo galiu nemokamai naudotis netgi visas keturiolika dienų. WOW. Kasperskis duoda 90, o AVG net nežiūrėjau – per kelis mėnesius tikiuosi išspręsti apsaugos bėdą.
Taigi, tokie pirmieji įspūdžiai.
Einu toliau skaityt savo literatūros ir galvot, kaip susitaupyt pinigų, kad nusipirkti šiuos Windows, kada jie bus nebe beta.




