Dėdės Whiskio užeiga

Pastarosiomis dienomis Rusijos hackeriai su Lietuvos interneto svetainėmis elgiasi kaip nori ir daro ką nori. Jei teisingi karyba.lt pateikti duomenys – ne tiek ir mažai svetainių nukentėjo. Tai parodo, kiek mes mažai dėmesio skiriame savo saugumui, ypač elektroniniam. Juk daugeliui kas yra kompiuteryje tas yra nesvarbu, tik priedas prie to ką turime realybėje. Toks išpuolis priverčia peržiūrėti savo nuostatas kai kurių firmų atžvilgių, kaip jie rūpinasi savo, o kartu ir klieno saugumu. Nieko baisaus, jei nulaužtoje svetainėje tebuvo firmos aprašas ir telefono numeris, tačiau jei ten yra saugomi tavo asmens duomenys? Nulaužtų svetainių sąraše radau sampolife.lt svetainę. Jei nulaužė gyvybės draudimo tuomet yra galimybė, kad gali nulaužti elektroninės bankininkystės svetainę. O kartais net nereikia laužtis elektroniniu būdu, užtenka pasiknaisioti šiukšlėse prie Hansabanko. Tai parodo, koks yra apgailėtinai neatsakingas požiūris į asmens duomenų apsaugą. Man yra svarbu, kaip saugomi mano asmens duomenys, todėl mano juodasis firmų sąrašas, į kurių paslaugomis, jei bus galimybė, nesinaudosiu:

• Danske bankas
  
• Hansabankas
  

(Jei kas turit daugiau informacijos apie kitas, nesaugančias duomenų įmones, praneškit – darysim sąrašą, siekiant apsaugoti ir save ir kitus.)

O kas turėtų rūpintis mūsų duomenų saugumu? Pirmiausia, žinoma, pats vartotojas (pavyzdžiui, kam po galais Maxima LT tiek daug iš jūsų reikalauti duomenų ir jei kas prašo, kodėl jūs juos suteikiate?). Yra ir speciali institucija kuri rūpinasi mūsų duomenimis, tai – Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Kiek ji veiksminga? Hmm… Ir yra pagrindinis įstatymas, kuriuo turi sekti visi, tai – Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (yra ir kitų, bet šis pagrindinis). Kaip rašo įstatyme: “Duomenų valdytojams, duomenų tvarkytojams ir kitiems asmenims, pažeidusiems šį Įstatymą, taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta atsakomybė” . Šią atsakomybę numato kitas įstatymas - Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (Tiksliau straipsniai 214(14), 214(15) , 214(16), 214(17) , 214(23),  259 (1)). Jei tingit skaityt, pasakysiu, kad baudos tikrai žvėriškos, net iki dviejų tūkstančių litų. Daugelis įmonių gavę tokio dydžio baudą bankrutuotų iškart. Žinoma, dar Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 34 straipsnis numato – “1. Asmuo, patyręs žalą dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo arba kitų duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo, taip pat kitų asmenų veiksmų ar neveikimo, pažeidžiančių šio Įstatymo nuostatas, turi teisę reikalauti atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.2. Turtinės ir neturtinės žalos dydį nustato teismas.” Jei jūsų duomenys buvo žinomai “nuknisti”, tai, remiantis susiformavusia teismų praktika, neturtinės žalos gausite, gal net kokius 500Lt! Arba negausite nieko. Neturtinė žala Lietuvoje neegzistuoja su labai retomis išimtimis. Į prieš tai užduotą klausimą, “ar dirba Valstybinė duomenų inspekcija?”, atsakyčiau, o kam jai išvis dirbti, jei tik tokia atsakomybė? Kam knistis, atlikinėti tyrimus ir paskirti dviejų tūkstančių litų nuobaudą?

P.S. Hackeriai, nulaužę lietuviškas svetaines, galėtų būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn (Baudžiamojo kodekso XXX skyrius “Nusikaltimai informatikai”) ir jiems grėstų laisvės atėmimas iki trejų metų, tačiau realiai, jie įkalinimo išvengų (Kodėl išvengų? Baudžiamojo teisėje reikia atsižvelgti į labai daug aspektų objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikaltimo požymius, į bausmės skirimo tvarką ir taisykles, etc. Jei kas norit pasinagrinėti giliau, paskaitykit Vytauto Piesliako “Lietuvos baudžiamoji teisė. Antroji knyga”, arba klausit manęs, pamėginsiu atsakyt)

P.P.S Šiandien “Verslo klasė” rašo apie blogerius - yra ir mūsų, žinomų lietuviškų vardų!

Būna kartais, kad reikia ir prisireikia nusigauti į tam tikrą vietą, apie kurią nė neįsivaizdavai egzistuojant. Tuomet jei neturi navigacijos įrenginuko (kaip ir aš), tenka naudotis žemėlapiais. Anksčiau viskas būdavo paprasta: pasiimi popierinį žemėlapį, susirandi gatvę ir tiek. Žemėlapiai būdavo arba sulankstomi arba knygose (pvz. “Visa Lietuva”), arba atlasai. Dabar ir tokie yra, bet kuo toliau, tuo surasti tokių darosi vis sunkiau. Kartą prireikė Vilniaus žemėlapio, nuėjau į “Europos” prekybos centre esantį knygyną ir pavyko rasti labai įdomų daiktą – Vilniaus žemėlapį iš keturių dalių. Sprendimas išties įdomus ir nė neįsivaizduoju kaip juo galima operatyviai pasinaudoti ko nors ieškant. Žinoma, gal kam nors reikia tik tos konkrečios miesto dalies. Kitas žemėlapis buvo kišeninis, kuriame gali rasti tik pačias didžiausias gatves. Kitokių Vilniaus žemėlapių pasirinkimo nebuvo (kitaip nei kitų šalių didžiųjų miestų). Po kažkiek laiko suradau ir Vilniaus atlasą. Kaina 29.40 Lt. Man per daug. Nors ir Lietuvos žemėlapių rinką yra bene monopolizavusi leidykla “Briedis” ir jos tinklapyje galima rasti įvairiausių žemėlapių, deja man pavyko juos rasti tik tinklapyje, bet ne pardavimo vietose. Taigi sėdžiu be popierinio žemėlapio.

______________________________________________________________________________________________

Jei neturi popierinio, tenka naudotis elektroniniais. Lietuvoje vienvaldis lyderis maps.lt, tačiau į rinką po truputėlį ateina ir didieji interneto milžinai, tokie kaip Microsoft, Yahoo ir Google. Iškyla klausimas – kurį iš šių variantą pasirinkti?

yra pirmas ir paskutinis pasirinkimas, jei reikia konkretaus adreso, nes kiti tokios paslaugos Lietuvoje neteikia. Beje, maps.lt ir tiksliausiai atvaizduoja gatves. Bet ši sistema ne be trūkumų: valdymas sudėtingas, paieška keičiant parametrus tampa tikra kančia. Jei ieškot vieno, konkretaus adreso, tuomet viskas gerai – išmeta mažą žemėlapiuką su nurodyta vieta. Bet jei norit “pasivaikščioti” aplink, tuomet ir prasideda bėdos – tik paslinkus, pradeda krautis “balta” zona, kuri paralyžiuoja žemėlapį. Jei norit surasti tinkamą maršrutą viską žymit vėliavėlėmis. Jei norit patraukt žemėlapį, turi pakeisti kursoriaus funkciją – nepatogybių nepatogybė. Maršruto paieškos nė nekomentuosiu, nes nesupratau kaip ji veikia (jei išvis veikia). Privalumas, kad yra nurodyti svarbūs visuomeniniai objektai – bankomatai, stovėjimo aikštelės, maitinimo įstaigos, viešojo transporto stotelės, etc.

______________________________________________________________________________________________

leidžia pasirinkti vieną iš trijų žemėlapio atvaizdavimo rūšių Paprastas, Palydovinis ir hibridinis. Gatvių atvaizdavimas apgailėtinas. Centre lyg ir visos gatvės, bet jei toliau, tik kelios pasirinktinai. Palydovinės nuotraukos ir nieko gero, nes jos kokių šešių metų senumo – net nėra Karaliaus Mindaugo tilto. Miestas keičiasi, galėtų ir nuotraukos. Maršruto punktai pažymimi paspaudus dešinįjį pelės mygtuką – kur kas patogiau ne maps.lt. Kiekviename punkte nurodomos ir tikslios jo koordinatės. Nurodžius kelionės taškus, kairėje atsiranda tarsi navigacija, kuri nurodo kur ir kiek laiko važiuoti, kada suktis. Kelias yra kelias ir ženklai draudžiantys suktis ar važiuoti tam tikroje vietoje – neegzistuoja. Viskas anglų kalba, nėra net lietuviškų raidžių gatvių pavadinimuose. Adreso paieška apgailėtina: Gedimino prospektas yra kažkur Italijoje, Sivizzano miestelyje. Biznio paieška man nieko įdomaus nerado.

______________________________________________________________________________________________

leidžia pasirinkti tokį atvaizdavimą 2D, 3D; Road Aerial, Birds eye, Traffic. Dvimatis normalus žemėlapio vaizdas arba trimatis, kuriam reikia suinstaliuoti specialią programinę įrangą ir tada matysi trimates namų figūrėles (neverta, ypač jei gyveni Lietuvoje). Road – normalus žemėlapio vaizdas. Aerial – tas pats palydovinis vaizdas, tik kad Vilnių rodo iš aukštai. Iš labai aukštai (praktiškai naudos jokios). Birds eye Lietuvoje neveikia, o JAV tai “kampu” darytos nuotraukos iš lėktuvo ar sraigtasparnio – gražu, bet naudos nelabai. Traffic rodo eismo intensyvumą tam gatvėse. Anot “Live Search maps” Vilniuje eismo nėra. Smagi iliuzija. Gatvės atvaizduojamos daugmaž tiksliai. Paieška bevertė – Gedimino prospektas gali būti Ukrainoje, Lenkijoje, Brazilijoje, Pietų Karolinoje, bet tik ne Vilniuje. Maršrutus suranda, bet vėlgi – ženklai neegzistuoja. Kalba anglų, kaip ir Yahoo. Biznio paieška nieko rimto, tik buvo pavykę rasti “Novotel” viešbutį.

______________________________________________________________________________________________

vaizdas gali būti žemėlapis, palydovinis (+hibridinis), reljefinis, taip pat gali būti pridedama nuotraukos, kas ką yra nufotografavęs tam tikroje vietoje ir wikipedijos įrašai apie žemėlapyje esančius objektus. Gatves atvaizduoja tiksliausiai iš visų savo užsienietiškų konkurentų, net neradau prie ko prikibti, palydovinis vaizdas tas pats kaip Yahoo. Tik reljefinis vaizdas nelabai supratau kam reikalingas – toks nei mokslininkui, nei paprastam vartotojui, labai jau netikslus. Maršrutas yra neblogas, bet vėlgi – nėra ženklų. Gedimino prospekto nerado, bet bent jau į Italiją nenusiuntė. Biznio paieška veikia! Nors ir su netikslumais, bet veikia. Rado bene visas “Maximas”, “Stiklius”, “Holiday Inn”, “Mambo” piceriją ir t.t. Objektų paieška veikia geriau nei maps.lt

Apibendrinus, galima teigti, kad lyderis šiuo metu yra maps.lt, bet jį sparčiai vejasi google ir net kai kuriose vietose lenkia. Norėdami tapti vienvaldžiais lyderiais maps.lt turėtų gerokai patobulinti valdymą, įdėti palydovinį vaizdą ir geresnę objektų paiešką; google reikėtų stengtis labiau lokalizuoti žemėlapius – įdėti namų numerius, sutvarkyti maršrutus. Kitiems – jokių šansų konkuruoti Lietuvoje.

Popierius eina į nebūtį.

Po mėnesio be interneto ryšio pagaliau grįžau prie virtualaus pasaulio! Persikrausčiau ir gavau tik Zebra dsl laidą kyšantį iš sienos (be jokių kitų interneto alternatyvų) - reikia modemo. Kadangi labai norėjau bevielio namuose, o maniškio Lenovo modemas, kaip sakė Marius nelabai sutaria su dsl, teko pirkti modemą. Nusipirkau “Linksys WAG200G”. Kaip rašo gamintojas “Wireless-G ADSL Home Gateway: The All-In-One Solution for Internet Connectivity”. Kainavo nemažai - 249 Lt (BMS), tačiau ir skųstis negaliu - kol kas veikia nepriekaištingai. Instaliacija labai paprasta, tereikia paleisti su pakuote pridedamą CD ir sekti nurodymus. O nurodymai aiškūs, su paveiksliukais. Galimybių man daugiau nei per akis: belaidis iki 54Mbps, plius keturios paprastos ethernet jungtys. Vietos daug neužima - kažkur dabar lentynoj mėtosi. Namuose traukia gerai, ryšys netrūkinėja. Su pakuote dar gaunate Norton Internet Security Suite 60 dienų. Vienintelė blogybė, tai maitinimo adapteris - nešiosiuosi jį su savimi, nes su tokiu galima ne tik elektrą gaudyt, bet ir apsigint. Jis gal kaip kokie keturi telefono krovikliai ir sveria nemažai - net rozetėj normaliai nesilaiko, teko prijungti prie prailgintojo.

Tskant - it is good to be back online!

Susidarė tokia situacija, kad reikia suderinti maniškį Lenovo 3000 N200 su Zebra dsl internetu. Lenovo turi integruotą „Agere systems HDA modem“. Vakar mėginau pajungti internetą tiesiai į kompiuterį, tačiau internetas nepasirodė. Atsiranda visi slaptažodžių įvedimo langai, new connection, lyg ir viskas gerai turėtų būt, bet interneto kaip nėra taip nėra.

Gal kas galėtumėte pasakyt, ar čia reikia kito atskiro modemo ar tiesiog kažką su konfigūracija esu prižaidęs?

P.S. Sorry, kad neberašau beveik - sėdžiu be www.

Ką gi, mano pusės mėnesio amžiaus blogą wordpress’e jau peržiūrėjo lygiai tūkstantis žmonių. Džiaugiuosi, kad lankotės ir tikiuosi skaitytojų bei komentatorių vis daugės.

Gal daugelis žino, bet va dabar atradau įdomią Microsoft Office 2007 Word’o savybę – juo galima patogiai bloginti. Ištaiso klaidas (todėl darysiu bloge mažiau klaidų J ), tik va paveikslėlių ne iš PC neina įdėti . Gal pražioplinau ką nors, bet niekur neradau.

Kaip įkelti įrašą į blogą? Spaudžiam Microsoft burbulą (tas kur kairėje viršuje) > publish > blog

Viską susitvarkom ir skelbiam. Šis gėris veikia su keliomis sistemomis, tai manau, šios paslaugos gerbėjų atsiras. Bent jau vienas yra.

Perskaičiau nezinau.lt straipsnį apie “Encyclopedia Britannica” ir nusprendžiau pamėginti pats. Prieš porą dienų užsiregistravau, šiandien gavau atsakymą, kad išties esu bloggeris ir galiu metus naudotis nemokamai jų šaltiniais. Anksčiau esu tik girdėjęs apie Encyclopedia Britannica ir nė kart nebuvo tekę jos išbandyt, nes reikėjo mokėti $ - o tai internete mažų mažiausiai nepadoru.

Taigi, šiandien pirmoji išbandymų diena. Ieškau ką galima rasti apie JAV keturioliktąją Konstitucijos pataisą. Randu aprašyta keletą žymesnių bylų, poros pastraipų aprašymą, keletą principų - ne kas, Wiki daugiau visko ir išsamiau. Ieškom Lietuvos. Išmeta gal keturiasdešimt straipsnių apie Lietuvą, regionus, miestus istoriją, didžiuosius kunigaikščius. Atsidarau pagrindinį straipsnį. Statistika rodos nurašyta nuo “CIA Factbook“, tik kad žodžiais. Nemažai istorijos, nors mokykloj mokiaus daugiau negu yra čia. Tuomet ieškojau labiau specifinio objekto - HK G36. Kam tai tik kažkiokia skaičių ir raidžių kratalynė, išversiu, kad tai šturmo šautuvas (assault rifle) kuriuo yra perginkluojama Lietuvos kariuomenė.

Informacijos apie jį nepavyko rasti visai, net ir apie kompaniją sukurusį jį, nors ji pakankamai didelė ir žinoma pasaulyje. Apie amerikietiškus ginklus yra šiek tiek informacijos, bet ne itin išsamiai.

Sakyčiau esu šiek tiek nusivylęs - tikėjausi gauti bent kažką panašaus į wikipedia, tačiau radau tik smulkias apžvalgas ir tai net ne apie viską. Ši enciklopedia tik tiems, kurie nori greitai surasti tikslios, bet neišsamios informacijos apie kokį nors daiktą. Svetainė turi dar vieną naudingą dalyką - references, geros nuorodos į kitas geras svetaines. Daugiau lyg ir tiek. Google ir Wiki šiuo metu neaplenkiami.

Gal kažką ir pražiopsojau, bet įspūdžiai tikrai ne tokie kokių tikėjausi.

Tai vat, čia bus mano nauji bloginimo namai (jei vėl nebus ko nors netikėto). Tiek pirmam įrašui wordpress’e. Einu kaupt minčių kitiems įrašams. Persikėliau iš http://whiskyinclive.spaces.live.com/