Ar mes pajėgūs atremti teroristinį išpuolį?

Visai neseniai Lietuvoje buvo įvykdytas teroristinis aktas. Ne, bombos nesprogo, niekas nežuvo, tačiau taikinys buvo Lietuvos ekonominė sistema ir idėjos. Taip tai buvo teroristinis išpuolis (cyberterrorism). Nors oficialūs valdžios atstovai, teigia, kad tai buvo tiesiog hackerių išpuolis (rašyti “programišius“ – pirštai atsisako), tačiau tuo tikėti nelabai norisi – labai jau laiku surengė tokį išpuolį. Ir jei tai buvo tik paprastas išpuolis, kokio velnio sukviesti Nacionalinį gynybos komitetą? Tikėkit manim, kad tai buvo teroristinis išpuolis J

Taigi tęsiam. Nuo cyberterrorism neturim jokių vaistų, jei turim, tai tik žolelių, bet ne antibiotikų. Policija su specialiu padaliniu, RRT, VSD, AOTD prie KAM pasirodė visiškai bejėgiai, ne tik per išpuolį, bet ir po jo. Gauti informacijos apie rengiamą tokį išpuolį išties yra sunku ir užkirsti jam kelią prieš prasidedant yra sunku, gal greičiau neįmanoma. Sustabdyti prasidėjusią ataką neturėjom nei priemonių, nei specialistų. Susekti kas tai padarė, na čia jau, neturėtų būti taip labai jau sunku, juolab, kad patys teigia, kad tai nebuvo aukšto lygio išpuolis. Teko dalyvauti pokalbyje su policijos ir FBT pareigūnais, tai mūsiškis cyberpolice pareigūnas skundėsi, kad paskyrimas į jo padalinį yra tolygus nurašymui iš tarnybos, neturint nei galimybių, nei priemonių veikti, kažką naudingo. Tai dar kart parodo, kad elektroniniam saugumui neskiriama visiškai dėmesio. Gal nuo to pokalbio situacija pasikeitė, tačiau labai abejoju.

Internetas lieka internetu – bent jau niekas nesužeidžiamas ar nežūsta. O jei “normalus“ išpuolis? Palyginus su kitomis vakarų valstybėmis esame nepasiruošę, tačiau ar reikia? Kiek Lietuvoje galimas teroristinis aktas? Kaip kitur bijomasi, dėl religinių priežasčių – abejoju. Čia neturime to visuomenės sluoksnio, kuris keltų saugumo problemų, o atvykėlis mažų mažiausiai pasirodytų įtartinas. Tačiau jis čia patekti gali gana lengvai – juk teroristų yra ir jie ruošiami pačioje ES. Kitas dalykas – priešiškų šalių specialiųjų tarnybų organizuojami išpuoliai. Jie daug pavojingesni, nes agentai yra instruktuoti ir žino specialiųjų tarnybų metodiką bei turi kitos vertingos informacijos. Tačiau kitas klausimas ar verta mažoje ir nereikšmingoje pasaulinėje arenoje Lietuvoje rengti išpuolį? Tikiuosi, kad potencialūs teroristai mano, kad ne.

Ar lengva gauti išpuoliui medžiagų – žinoma. Rimtam teroristiniam aktui ginklų negausi, tačiau sprogmenų gamybos pavyzdžių – pilnas internetas. Kaip dėl rimtesnių sprogmenų, pavyzdžiui nešvarios bombos (nešvari bomba – (ang. “Dirty bomb“) paprastas sprogmuo, kurio pagalba į aplinką yra paskleidžiamos radioaktyvios dalelės. Nepadaro didelės fizinės žalos, tačiau užteršia aplinkinę teritoriją)? Teko girdėti, kad Lietuva turi vieną moderniausią radioaktyvių medžiagų sekimo įrangą Europoje (tikiuosi tai nėra tik gandai) ir į/iš Lietuvos keliauti radioaktyviosioms medžiagoms yra sudėtinga. Tai patvirtina įvykis, kuomet mūsų pareigūnai sėkmingai sulaikė tuščią radioaktyvių medžiagų konteinerį. Taip mus tik kažkas tikrino, tačiau vis tiek smagu, kad pagavo. Tikiuosi ir kitą syk pagaus. Biologinių ir cheminių medžiagų paskleidimas? Dieve padėk. Gali apsaugoti tik tai, kad jų nėra taip lengva gauti ar pasigaminti, sunku tinkamai išlaikyti veiksmingus, ir tikiuosi, kad žvalgybos dirba, nes jei ji nesustabdys – tada šakės.

Kova su terorizmu. Kas kovoja su terorizmu tiesiogiai Lietuvoje? Galima skirstyti į apibrėžimus antiterorizmas ir kontrterorizmas. Anti- terorizmas, tai siekiama užkirsti kelią teroristiniam aktui dar prieš jį surengiant (prevent). Kontrterorizmas tiesioginė kova su teroristais ar akto padariniais (protect). Antiteroristines funkcijas atlieka- Policija, VSD, VSAT, AOTD, VAD ir FTB (taip, mes turi Baltijos šalių skyrių, tačiau gaila, kad Estijoje). Kontrterorizmas – ARAS, SOJ, VSAT, VAD, galbūt VSD ir AOTD (labai jau sunku gaut informacijos apie juos). Taip pat Europos bei NATO agentūros. Gal yra dar, tačiau šie yra pagrindiniai (ir dabar tiesiog neprisimenu). Kaip dirba žvalgyba, galima pasakyti tik po laiko, jei dar nieko neįvyko, vadinasi gerai. Kontrteroristinės pajėgos, bent jau mano požiūriu visai neblogos – dalyvauja tarptautinėse pratybose, sėdi Afganistane, turi neblogą materialinį aprūpinimą (sąlyginai gerą, nes pavyzdžiui, neturi lėktuvo, kurį galėtų mokytis šturmuot). Tačiau ARO vadas minėjo, kad sunku dabar su etatais – nieks nenori dirbti blogai apmokamo ir sunkaus darbo. Na, gal čia šioks toks šantažas padidinti lėšų skyrimą. Blogiausiu atveju, jei kiltų kokia įkaitų situacija, mums greičiausiai padėtų ir kitų šalių specialiosios pajėgos – pasaulinis elitas, toks kaip SAS, GSG-9, galbūt ir kas nors iš amerikiečių – juk jie turi specialiųjų pajėgų visai šalia, Vokietijoje.

 

Vat, trumpa apžvalga, galima būtų plėstis ir plėstis, tačiau nėra laiko (rašau šį įrašą darbe) ir kai kurių detalių nesinori atskleisti, taip galbūt padedant pamatus kokiam teroristiniam išpuoliui. Jei norit daugiau informacijos, prašau, klauskit arba galite aplankyti jau senokai numirusį mano projektėlį “Terorizmo informacijos centras“ (Jei kas klaus kaip pasigamint bombą ar ką panašaus, iškart perduodu specialiosioms tarnyboms (taip, Lietuvoje už tai baudžiama)).

Lengvas pastebėjimas į “šoną“: kaip sakė vienas JAV Homeland Security agentų (pavardžių neatskleisim J): “vartoji narkotikus, remi terorizmą!“

Reklama

8 Responses to Ar mes pajėgūs atremti teroristinį išpuolį?

  1. Atgalinis pranešimas: Blogorama #459 : nežinau.lt

  2. devu2 says:

    heh, kolega, labai jau laisvai nuslystate nuo kibernetinio terorizmo, kibernetinių atakų iki “tradicinio“ terorizmo, beje niekuo nepagrindžiant teiginio, kad tai buvo kiberteroristų išpuolis.

  3. whiskyinc says:

    Terorizmas yra terorizmas, kad ir kokiomis formomis jis būtų. Juk pagrindiniai terorizmo tikslai yra tie patys:
    * Sukelti visuomenės paniką;
    * Stengtis įtikinti visuomenė, kad jų valdžia yra bejėgė;
    * Atkreipti visuomenės dėmesį į savo problemas (FEMA)
    Manau visi šie punktai buvo išpildyti, todėl galima teigti, kad tai terorizmas. Bet kaip sakoma, tai tik apibrėžimo reikalas.

    Pagrįst labai sunku, kuomet “nėra“ aiškus užpuolikas.

  4. MariukasM says:

    Paniką sukėlė ne pats išpuolis, o spauda ir politikai. Nes nulažta tebuvo keletas serverių, kurie talpino kalną svetainių. Tad čia greičiau serverių savininkų aplaidumo pasekmė, o ne išpuolis. Juk jei būtų įdėję start page ne su politiniu tekstu, tai niekas ir netriūbytų, kad teroristai puola. Tad čia daugiau įžvelgiu politikos ir PR. Faktas tas, kad visų pagrindinių valstybinių institucijų sistemos tai atlaikė, nebuvo sutrikdyta nei bankų, nei energetinių įmonių veikla. Tad paniką kelia spauda ir politikai.

  5. devu2 says:

    kontrargumentuoju:
    1. panika visuomenėje sukelta nebuvo. buvo tik spaudos pučiamas burbulas ir politikų noras susirinkti sau taškų prieš rinkimus
    2. kaip nieks ir nesistengė. visuomenei kažkokių interneto puslapių nulaužimas, beje, įvykdytas sekamdienį, neparodė, kad valdžia bejėgė
    3. kaip ir niekas neprisiėmė atsakomybės, tai ir neaišku kieno problemos

    Geriausiu atveju, šį išpuolį, kurio metu buvo nulaužti (berods 2 fiziniai serveriai, dėl blogos apsaugos) puslapiai galima pavadinti hacktivismu – ideologiškai nusiteikę hackeriai atliko išpuolį. Nebuvo atakų prieš kritines infrastruktūras, prieš finansines institucijas, prieš oficialias valdžios institucijas.
    Man rodos, kolega, kibernetinis terorizmas gerokai skiriasi nuo tradicinio terorizmo. Nėra aiškių ir vieningų apibrėžimų šiems reiškiniams, tačiau B. Collin įvestas kibernetinio terorizmo apibrėžimas dar 1980 metais, o kiberterorizmo autoretitinga tyrinėtoja D. Dennings kiberterorizmą apibrėžia kaip „politiškai motyvuotas kompiuterinio įsilaužimo atakas, skirtas sukelti grėsmę žmogaus gyvybei arba padaryti didelę ekonominę žalą“.

  6. whiskyinc says:

    *Gerai, pritarsiu, visuotinės panikos nebuvo, tačiau šioks toks sąmyšis kilo.
    *Valdžia bejėgė pasirodė, kad nesugebėjo surasti tų, kurie surengė išpuolį ir jų nubausti.
    *Atsakomybės neprisiėmė, bet idėją išdėstė.

    Ideologiškai nusiteikę, greičiausiai, tačiau kieno paskatinti ir remiami? Neturiu jokių įrodymų, todėl sunku kalbėt daugiau.

    Vienokia ar kitokia ekonominė žala buvo padaryta.

    Daug lemia ir pats apibrėžimas, taibai – teroristai, sukilėliai, išsilaisvinimo kovotojai?

    Čia kaip ir su Sovietų Sąjunga: mums – okupantai, rusams – išvaduotojai.

    P.S. “Tikras“ teroro išpuolis visai šalia mūsų

  7. laimikis says:

    pritariu devu2.

    pati skaitau vieną iš kolektyvinių blogų,
    kuriame po žinios apie simbolikos draudimą
    (žinia buvo klaidingai interpretuota rusų spaudoje,
    tačiau peržiūrėjus lietuviškus šaltinius, supratau, kad
    patys seimūnai nesugeba AIŠKIAI formuluoti pasiūlymų
    ir komentuoti nutarimų), pasigirdo pasiūlymai sukelti kyber-pasirodymą.

  8. Atgalinis pranešimas: Kibernetinė policija ir jos perspektyvos, metodai ir priemonės

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: