In memoria…

Vakar iš gyvenimo pasitraukė mano buvęs klasiokas. Nors per pastaruosius porą metų visiškai nebendravom, tačiau yra išties liūdna. Kaip ir dauguma bendramokslių išgirdę šią žinią išpradžių negalėjom suvokti kas išties nutiko, maždaug – “koks lievas bajeris, raminkis, baik išsidirbinėt“ . Vėliau, kuomet jau supranti kas įvyko, apgula įvairiausios mintys – kodėl jis pats pasitraukė iš gyvenimo? Ar tikrai pats? Kodėl nepaliko nė raštelio? Kas privertė jį taip pasielgti? Perkratai mintis, ieškodamas atsakymo, bet jį, vienintėlį tikrą atsakymą, žmogus nusineš su savimi. Tiek metų praleistų kartu ir supranti, kad daugiau jo nebesusitiksi. Dabar ateina mintys ir apie paties gyvenimą – ką pats gali dar padaryti. Manėm, kad visa klasė pirmiausia susitiks kurio nors vestuvėse, deje likimas turi savų kelių.

Reklama

One Response to In memoria…

  1. Sima says:

    Tiesa pasakius, paties fakto negalejau suvokti apie para laiko. Veliau prasidejo visi klausimai kodel, kas privede, nejaugi tai buvo geriausia alternatyva, pradejau prisiminti, koks jis buvo gyvenime ir kaip ji isivaizdavau ateityje. Nesitiki, kad zmogaus nebera gyvenime

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: