Dar vienas karinis aljansas?

aljansas

Sukurti karinį aljansą aptaria Švedijos dienraštis “Dagens Nyheter“. Pagalvojus, kodėl gi ne?

Skirtingai nei NATO šitas aljansas būtų orientuotas į vieną, santykinai nedidelę teritoriją, kurioje esančios šalys turi bendrų interesų bei bendrų grėsmių. Šios priežastys aljansą padėtų padaryti daug efektyvesnį nei NATO jame esančių šalių atžvilgiu. Pacituosiu NATO sutarties penktąjį straipsnį:

“Šalys susitaria, kad ginkluotas vienos ar daugiau Šalių Europoje ar Šiaurės Amerikoje užpuolimas yra laikomas jų visų užpuolimu; ir todėl jos susitaria, kad, jeigu toks ginkluotas užpuolimas įvyks, kiekviena jų, įgyvendindama Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsnyje pripažintą individualios ir kolektyvinės savigynos teisę, suteiks taip užpultajai Šaliai ar Šalims pagalbą pati ir, suderinusi su kitomis šalimis, imsis veiksmų, kuriuos mano esant reikalingais, įskaitant ginkluotos jėgos panaudojimą, kad Šiaurės Atlanto erdvėje būtų atstatytas ir palaikomas saugumas. Apie bet kokį tokį ginkluotą užpuolimą ir visas priemones, kurių dėl to imtasi, turi būti nedelsiant pranešta Saugumo Tarybai. Tokios priemonės turi būti nutrauktos, kai Saugumo Taryba ėmėsi”

Taigi – “…suteiks taip užpultajai Šaliai ar Šalims pagalbą pati ir, suderinusi su kitomis šalimis, imsis veiksmų, kuriuos mano esant reikalingais, įskaitant ginkluotos jėgos panaudojimą, kad Šiaurės Atlanto erdvėje būtų atstatytas ir palaikomas saugumas.” – Lietuva nėra labai jau didelė valstybė, todėl kol NATO pradės veikti, jei konfliktas būtų netikėtas, gerokai užtruktų. O žinant senąsias Europos valstybes ir nežinant naujojo JAV prezidento, kažin ar išvis pradėtų veikti. Veikti tai tikrai veiktų: siųstų notas, pasipiktinimus, kitokius laiškus, bet ar išdrįstų panaudoti karinę jėgą lieka klausimu (juolab, kad istorija pateikia tokių pavyzdžių, tokių kaip Miuncheno sąmokslas).

Turint nedidelį, tačiau saistomą bendrų interesų aljansą viskas galėtų veikti kiek kitaip. Jei užpuolė vieną nedidelę aljanso narę, negalima atmesti, kad rytoj užpuls ir kitą, todėl šalys narės norėdamos išlikti, turės veikti. Veikdamos po vieną šios šalys tikrai sunkiai galėtų pasipriešinti, o veikdamos kartu kažką galėtų nuveikti – kaip sakė romėnai – “Ubi concordia, ibi victoria” (Kur vienybė, ten pergalė).

Apžvelkime kiek vyrų, tinkamų karo tarnybai, ištikusio pavojaus atveju galėtumėme surinkti?

Lietuva – 680 000

Latvija – 420 000

Estija – 220 000

Norvegija – 900 000

Švedija – 1 700 000

Danija – 1 020 000

Suomija – 970 000

Iš viso – 5 910 000

(Apytiksliai duomenys gauti iš JAV Centrinės Žvalgybos)

Visai neblogai sakyčiau, tačiau mūsų šiuo metu potencialiausias priešas – Rusija galėtų surinkti net 21 500 000, tai pusketvirto karto daugiau nei galimas aljansas. Kiekybinis pranašumas yra “nedraugo” pusėje, tačiau kokybinis mūsų. Kiek pastaruoju metu teko domėtis, tai Rusijos kariuomenė gali kariauti, tik jei labai stipriai kiekiu viršija oponentą, nes su karių paruošimu jiems yra ne kas, juolab, kad ir technika jau ne kokia. Labai ne kokia. Mūsų kariuomenė, nors ir negauna tokio aprūpinimo kokio reikėtų, susiduria su įvairiomis problemomis, tačiau juda į priekį – įsigyjame naujos karinės technikos (nors kartais nelabai vykusios, pvz. lėktuvai C 27 “Spartan”). Skandinavijos šalys, kadangi nebuvo okupuotos, turi sukaupę dar didesnę patirtį (nors karuose nelabai kariavo, tačiau karius apmoko neblogai), kuria naujus (ir sakyčiau labai modernius) ginklus ir yra ekonomiškai stipresnės.

Žinoma, jei prasidėtų karinis, plataus masto, konfliktas kariauti būtų labai sunku – kiekis padaro savo. Tačiau toks aljansas ne tik padėtų, jei kiltų karas, tačiau ir padėtų jo išvengi. Jei pultų tokį aljansą, trijų tankų neužtektų, reikėtų mobilizuoti bene visas galimas pajėgas. Jei mobilizuotų visas turimas pajėgas, tas pradėtų nepatikti NATO, nes tai jau keltų grėsmę ir jiems, todėl labai neapsimokėtų atvirai šakotis prieš mus.

Tai kodėl gi nepradėjus kurti tokio aljanso jau šiandien?

Reklama

9 Responses to Dar vienas karinis aljansas?

  1. whiskyinc says:

    Kad be skandinavų ta mūsiškė Antantė poliūdniai atrodytų. Ir dabar nemažai bendradarbiaujam vieni su kitais, tačiau jei kiltų konfliktas, nelabai ką galėtumėm padėti vieni kitiems ir dėl savo karinės galios dydžio, ir dėl geografinės padėties.
    Tas pats ir Baltijos Antantėj buvo – gražus gestas, bet naudos nedaug.

  2. Karvė says:

    Baltijos šalys neabejotinai norėtų, nes jom naudinga. Klausimas ką apie tai mąsto skandinavai. Čia toks būtų daugiau jų pagalbos gestas, o ne lygiavertis aljansas 🙂

  3. whiskyinc says:

    Skandinavams kiek mažiau naudos, bet vistiek gali būt naudinga:
    .daugiau valstybių, daugiau ir jų žodis svers;
    .Kiek didesnė karinė galia;
    .Pabaltijys, kaip buferinė zona puolimo atveju.

    Čia kurios dabar į galvą atėjo idėjos, bet manau galima ir daugiau privalumų surast

  4. artojas says:

    Lietuva karo akivaizduoje nesurinktų 680000 vyrų, nebent panaudotu zagran otriadus su kulkosvaidziais tai viena.

    Jei Lietuvą tai labai smrakiai puls Rusija kaip rašai, Lietuvai joks aljansas nepadės.

    Opcija suburti dar vieną karinį aljansą ir praplauti per jį babkių, gal ir nieko. Bent jau mūsų valdžios vyrams patiktų. Nuo ten siūlau pradėt.

  5. Gera logika: NATO neveiksminga, sukurkim dar vieną, kuris neturės nė pusės tiek resursų kiek NATO, bet bus morališkai stipresnis.

    Kad ir kokia graži tai būtų idėja, o jos ideologija man palanki, manau, kad tai yra utopija ir tokio aljanso visų pirma išvis nepamatysime, o jei jis ir būtų, tai tik dar labiau sunervintų Rusiją, o jos puolimo atveju subyrėtų kaip kortų namelis.

  6. whiskyinc says:

    Na kodėl taip pesimistiškai?
    Artojau, jei nebūtų kur bėgt, surinktų. Žinoma priklauso nuo konflikto ar gintų ar negintų. Galima valstybę taip “patvarkyt“, kad nė vieno kario su ginklu jai užimt neprireiktų. Tačiau, jei tankai kirstų Lietuvos sieną, tai kaimyninės valstybės tikrai nedžiūgautų.
    Karoli, resursų tiek tikrai neturės, bet interesai panašūs, o rusus mes apskritai nervinam vien egzistuodami.

  7. ichmbch says:

    Karoli, kuo daugiau decentralizuotų saitų surištų tarptautinėmis karinėmis sutartimis mes turėsime tuo mažėja tikimybė, kad Rusija kadanors puls mus. Puolimo atveju būtų pažeistas ne vienas mūsų saitas, todėl didėja tikimybė grandininės reakcijos būdu sukelti tarptautinį konfliktą, kas Rusijai visai nenaudinga. Konkrečiai šiuo atveju, kaip whisky sakė, jei į konfliktą įsitraukia skandinavijos šalys, tuomet į jį įsitrauktų NATO kur kas aiškiau.

  8. Na kažkiek logikos yra, bet vistiek drįsčiau tokio aljanso veiksmingumu / naudingumu suabejot. Nemokamų pietų nebūna, o už pietus paprastai moka paprasti žmonės mokesčių pavidalu. Nereiktų ir to pamiršt.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: