Mintys po vakarykščio išpuolio

 Vakar Vokietijoje, kiek anksčiau Suomijoje bei Mumbajuje ir nuolatos Jungtinėse Amerikos Valstijose įvyksta šiurpūs išpuoliai, kuriuose naudojami ginklai. Pasekmės dažniausiai būna liūdnos su keliasdešimt žuvusių ir sužeistų. Žinoma, labai sunku apsisaugoti nuo išpuolių, kuriuos rengia savižudiškai nusiteikę asmenys. Nors pasekmės panašios, tačiau išpuolių priežastys skiriasi. Vienus rengia pavieniai asmenys, turintys tam tikrų problemų, kitus gerai organizuotos grupės, turinčios valstybinį užnugarį. Apie pastaruosius nekalbėsiu, nes jų grėsmė Lietuvoje yra sąlyginai maža, kur kas didesnę grėsmę kelia pavieniai asmenys. Jų rengiamus išpuolius sunku prognozuoti – jie nesusiję su politika, jie nenutekina informacijos (o jei ir pateikia, kad ir labai atviros informacijos, kaip kad nutiko Suomijoje, nelabai kas kreipia dėmesio ir atitinkamai nereaguoja). Lietuvoje dabar yra apdidėjusi tikimybė, kad toks išpuolis gali įvykti, pirmiausia ekonominis nuosmukis. Praradus darbą, neesant galimybių susirasti greitai kitą, bei slegiant skoloms gerokai suprastėja gyvenimo kokybė – atsiranda socialinė atskirtis, problemos šeimoje, savęs nuvertinimas. Priklausomai nuo asmens jis gali arba “išgyventi“ krizę arba pasirinkti savižudybę. Tačiau nusprendęs, kad neturi ko prarasti, gali eiti keršyti darbdaviams, valstybinėms institucijos, bankams ar kuriai nors kitai visuomenės grupei. Mokyklose išlieka nuolatinė galimybė, kad nusivylęs gyvenimu mokinys ateis atkeršyti mokinimas ir mokytojams, tačiau jei dėl minėtų priežasčių atsiranda konfliktų namuose, ta tikimybė dar padidėja.

 Geriausias būdas išvengti tokių išpuolių yra prevencija, tačiau Lietuvoje tas niekada neveikė – visuomet gesiname tik gaisrą, bet ne degantį degtuką. Visos psichologinės tarnybos, stebėjimas tebūtų dar vienas būdas švaistyti lėšas nesuteikiant realios naudos – jei rezultatas nebus akivaizdžiai matomas nebus ir reikiamų pastangų. Tokiu atveju geriausia yra fizinė apsauga. Lietuvoje dažniausia fizinė apsauga dažniausiai suprantama kaip “būdelėje“ sėdinti garbaus amžiaus moteris, geriausiu atveju menkai ginkluotas apsaugos darbuotojas. Žinoma, kiekviename pastate pastatyti po automatu ginkluotą ARO pareigūną būtų šiokia tokia prabanga be tinkamos naudos, tačiau imtis tam tikrų elementarių, bet veiksmingų priemonių visgi galima. Kad visur bus įdiegti metalo detektoriai, kažkaip nesitiki, o kai kur tai net būtų sunkiai įmanoma (pvz. bankai. Kas kratys kišenes, prieš eidamas į banką?) . Užsienio institucijose (neminėsiu kas ir kur) mačiau gan efektyvią vadovėlinę saugumo sistemą (be kitų) – tvirtas duris. Atrodo juokinga, tačiau šias duris galima atidaryti tik iš vidaus ir turint raktą, o kas ateina prie durų monitoriuose stebi saugos darbuotojai.  Jei akivaizdžiai nervingas žmogus, rankose laikantis AK bei Beretta, beldžiasi į duris jų galima ir neatidaryti, o jei bandys pats, kiek užtruks jei išvis sugebės atidaryti (nebent jei turės sprogmenų).  Per tą laiką gali atvykti specialiosios tarnybos ar galų gale galima per avarinį išėjimą evakuoti personalą. Daug daugiau problemų kyla pastatuose, kur yra nuolatinis didelis žmonių judėjimas – uždarytų durų nelaikysi, sukontroliuoti kas atrodo įtartinas gan sunku, tačiau tokios įstaigos (išskyrus, žinoma, mokymo) paprastai turi ginkluotus apsaugininkus. Kita galimybė, kad išpuolis bus surengtas atviroje, kažkokią simbolinę reikšmę visuomenei ar užpuolikui turinčioje vietoje. Čia jokių apsaugos priemonių neįdiegsi, bet ten esantys žmonės turės didelį pranašumą prieš tuos, kuriuos užpultų viduje – galimybę bėgti bei slėptis kur papuola.

Paprastai tokie asmenys renkasi šaunamuosius ginklus, nes jiems svarbus ne pats žmonių sunaikinimas, bet naikinimas, visiška situacijos kontrolė. Vargu ar toks, save pasmerkęs, asmuo naudos sprogmenis – dingsta situacijos kontrolė ir pats “nebevykdai“ veiksmo. Gerai Lietuvoje yra tas, kad čia sunku gauti šaunamųjų ginklų, o ypač automatinių. O tas yra gerai, nes sumažėja galimų aukų skaičius ir palengvėja užpuoliko neutralizavimas. Policininkai bei apsaugininkai paprastai turi 9mm pistoletus, didžiausia tikimybė, kad tokį turės ir užpuolikas, taigi galimybės jį neutralizuoti  50% ir 50%.  Jei užpuolikas turi automatinį ginklą, o policininkas ar apsaugininkas prieš tai netarnavo specialiosiose pajėgose, galimybės pasidaro kažkur  20% ir 80%.   Šiuo atžvilgiu “rimtesnių“ ginklų neturėjimas civilinėje apyvartoje suteikia visuomenei saugumo.

Nuo tokio išpuolio sunku apsisaugoti, tačiau kaip reaguotų policija? Paprasti policininkai neturi aiškaus pranašumo jiems suteikiančio pasirengimo bei ginklų. Turim antiteroristines ARO pajėgas, bet problema ta, kad jie tėra didžiuosiuose miestuose, o išpuolis gali įvykti bet kuriame miestelyje ar kaime. Nors ir būtų reaguota nedelsiant, tačiau jei atvyktų vis tiek per vėlai – įsivaizduokite ką galima padaryti per pusvalandį su ginklu rankoje ir neturint noro gyventi? ARUI būtinai reikia nuolatos parengto sraigtasparnio, kad būtų galima iki minimumo sumažinti reagavimo laiką, nes kaip parodė Vokietijos patirtis, paprasti policininkai nepajėgūs suvaldyti tokios situacijos.

Tokiems išpuoliams niekada neįmanoma visiškai pasiruošti, tačiau stengtis galima. Kartais minimalios priemonės gali išgelbėti dešimtis gyvybių, tačiau jos paprastai pradedamos diegti tik “po laiko“.

 
 

 

Reklama

6 Responses to Mintys po vakarykščio išpuolio

  1. Karvė says:

    Šiaip policija turi ir galingesnių ginklų. Žinoma nesinešioja jų patruliai, bet esant ypatingai situacijai manai galėtų atskubėti į pagalbą.

    Anyway, militaristiniai metodai yra daugiau pasekmių šalinimas ar švelninimas, bet ne problemos sprendimas. O problemas spręsti iš pagrindų galima ne ginklais ir šarvais, o švietimu ir auklėjimus. Reikia auklėti vaikus (ir ne tik), skatinti moralines ir visuomenines vertybes, ginti skriaudžiamus, smerkti skriaudikus ir galbūt bus mažiau žmonių, kurie desperatiškai imsis ginklų ar kitaip kenks kitiems. Vertybės, kuriomis mūsų visuomenė vadovaujasi ir kurias aukština yra supuvusios ir netgi kenksmingos. Būtent jos yra tokių išpuolių priežastiys, jas ir reikia šalinti ar keisti.

  2. whiskyinc says:

    Kad saugyklose uždarytų tai tikrai turi turėt, bet svarbu, kad nebūtų situacija, kokia nutiko Beslane: saugykla yra, ginklai yra, o žmogus su raktu namie 🙂 Kitas dalykas, kiek pareigūnų moka jais tinkamai naudotis.

    Jei stengtumemės auginti “sveiką“ visuomenę išpuolių būtų mažiau, tačiau tokiu jų išvengti vistiek nepavyktų – kažką vistiek praleistumėm. Suomijoje, manau, pakankamai dėmesio skiriama švietimui, o vistiek išpuolis įvyko. Švedijoje ir panašiai. Galima stengtis, bet reikia manyti, kad vis tiek įvyks klaida.

  3. Atgalinis pranešimas: Blogorama #545 : nežinau.lt

  4. Karvė says:

    Na nors Skandinavijoje švietimas ir geresnis, nei Lietuvoje, bet toli gražu netobulas, o be to turi jie kitų problemų – pvz rasizmas, kitataučių diskriminacija, natūralu, kad tai tampa ir konfliktų priežastimi.

    Tačiau tai vėlgi yra švietimo ir visuomenės problema (išsprendžiama ne per 10 ir ne per 20 metų). Ir jos irgi sprendžiamos ne smurtu, o protingų dėdžių ir tetų, kurie pasirinko daugeliui nesuvokiamas sociologo ar psichologo profesijas 🙂

  5. Sol says:

    Pacituosiu :“Daugiau automatinių ginklų gatvėse – didesnis saugumas“ ir tai tiesa, valstybei apribojant piliečių teisę gintis ginklu piliečiams belieka tik garbingai mirti…Nebūtų tiek aukų jei iš žuvusiųjų ar likusių gyvų nors keletas būtų turėjęs ginklą.

  6. Eugis says:

    as ir pritariu 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: