Mūsų ekonomika

It’s a recession when your neighbor loses his job,

it’s a depression when you lose your own.

Harry S. Truman

 

Iš kart prisipažinsiu, kad esu menkas ekonomikos žinovas ir net nepretenduoju į visažinius ekonomikos ekspertus, tiesiog išreikšiu savo bendrus pastebėjimus. Turiu tik šiek tiek bendrų žinių, tačiau, net ir savo menku suvokimu suprantu, kad su Lietuvos finansų politika yra kažkaip ne taip. Tiesa pasakius nereikia jokių žinių, tereikia pažiūrėti į bendrus statistikos skaičius. Lietuvos Darbo biržos duomenimis Birželio mėnesį turėjome beveik 200 000 bedarbių, per pusmetį nesurinkta beveik 193 800 000 litų į šalies biudžetą ir tolesnės perspektyvos neatrodo būsiančios šviesesnės.

Ministras Pirmininkas A. Kubilius su savo finansų ministrais siūlo ir patys veržia visiems diržus, dramatiškai karpo išlaidas. Iš pirmo žvilgsnio atrodo logiška: pinigų kapšas tuščias, tai iš kur mums duoti jums lėšų? Rezultatas išeina toks kaip ir turi būti pagal bendruosius ekonomikos principus: nėra lėšų > mažėja vartojimas > mažėja gamyba/paslaugos > mažiau reikia darbuotojų > darbuotojai atleidžiami >dar mažiau lėšų ir t.t. uždaras ilgai besitęsiantis su blogomis pasekmėmis ratas. Kiek man protas suriša – ateitis su tokia finansų politika bus liūdna. Labai liūdna.

Ką daro kitos valstybės, pavyzdžiui JAV? Tą patį ką nurodo mokykliniai ekonomikos vadovėliai, tą patį ką darė Adolfas Hitleris – pradėjo skirti milžiniškas investicijas, kad atgaivinti verslą, skatinti vartojimą, kitaip tariant įsukti ratą (“Hitlerio diktatūra Vokietijoje nuo pat 1933 m. pradžios ėmėsi labai ryžtingų priemonių krizei įveikti ir nedarbui sumažinti. Valdžia primetė verslininkams antikrizinių priemonių programą, sparčiai plėtė karo pramonę. Valstybės lėšomis buvo finansuojami didelio masto viešieji darbai: aplinkos tvarkymas, kanalų gilinimas ir valymas, o ypač greitkelių – autostradų tiesimas, taip pat turėjęs didelę karinę reikšmę. Viešieji darbai daugeliui bedarbių tapo pragyvenimo šaltiniu. Atlyginimas, tiesa, buvo menkas. 1935 m. nedarbas Vokietijoje sumažėjo ir pasiekė ikikrizinį lygį. Dar po metų valstybė įvedė visapusišką kainų bei darbo užmokesčio kontrolę. Pasirodė, kad diktatūra gali sėkmingai spręsti ekonomikos problemas, tačiau visi jos
laimėjimai buvo skirti rengtis grobuoniškam karui. <…> 1933-1934 m. ir kitose krizės apimtose šalyse padėtis pradėjo gerėti. Didėjo investicijos, gamyba, mažėjo nedarbas. Tiesa, pramonės augimo tempai po krizės buvo lėti. Pasaulio pramonės gamyba 1937 m. tik 2,5% praaugo 1929 m. lygį”. Citata iš čia
) . Kaip viskas vyksta JAV galima pažiūrėti recovery.gov svetainėje (Lietuviškas analogas atrodo kiek apgailėtinai). JAV toliau dideliais kiekiais spausdina $$$ ir investuoja juos į valstybinius bei privačius projektus. Pas mus vyksta kiek kitaip. Vienas pažįstamas dirbantis su valstybiniais užsakymais sakė, kad su kelių plėtojimo finansavimas sustojo beveik visiškai – tėra atsiskaitoma tik už senus projektus. Viskas vyksta kitaip nei likusiame pasaulyje. Bet juk mes lietuviai – turim padaryt pradžioj savaip, tik po to kaip likęs pasaulis.

 

Dabar apie kitą mūsų finansų ekonomikos aspektą: kodėl mes nedevalvuojame lito? Daug kas praras santaupas? Taip. Bet pagalvokim kas geriau, ar sumažėjusios santaupos, ar pravalgytos santaupos? Su tokiu aukštu lito kursu esam visiškai nekonkurencingi dabartinėje pasaulinėje ekonomikoje. Net iki krizės mes praktiškai nieko negaminome eksportui – beveik viską suvartodavome šalies viduje, o tas kaip žinia lėšų per daug neatneša. O natūriniu ūkiu šiais laikais valstybei gyvuot sunkai sekas. Mus ar šiek tiek gelbėja, kad didelę mūsų biudžeto dalį sudaro Europos Sąjungos pinigai: 6 417 352 000 Lt iš 22 879 810 000 Lt. Jei staiga netektume šių lėšų, tikiu, kad  mums turėtų padėti jau kita organizacija.

Gal aš kažko nežinau, gal tiesiog man nėra suteikiama informacija,( iš kur man žinot, jei Ministras Pirmininkas neberašo savo tinklaraščio), bet kas vyksta dabar neatrodo labai gerai. Nežinau ar tai būtų labai teisinga, bet būdamas Premjeru, mėginčiau iš TVF susigrabaliot kiek daugiau įmanoma lėšų ir investuot, kad nesuvaryti visiškai ekonomikos ir tada vis tiek skolintis bei devalvuoti litą.

 

Kartais neturint pinigų reikia juos leisti, o ne taupyti.

Reklama

6 Responses to Mūsų ekonomika

  1. Vidmantas says:

    Deja kaip tik atvirkščiai – mūsų didžioji dalis produkcijos išvažiuoja svetur, tad mūsų pačių vidaus vartojimas tikrai nieko neišgelbės ir kol aplinkinės rinkos neatsigaus, tol pas mus irgi spindulėlių pramonėje nelabai bus matyti

    • Edvardas says:

      Tai, kad ir problema, kad mes viską “suvalgom“ viduj: eksportas – $23.48 billion, importas – $30.26 billion (JAV Centrinės žvalgybos agentūros duomenys). Kad patys vartodami neišsigelbėsim, tas iš dalies tiesa, tačiau investicjos į šalies vidų, modernizaciją, infrastruktūrą, leistų žmonės bent jau išlaikyti kažkokas minimalias pajamas bei sukurti kažkokį reikalingą produktą.

  2. Martin says:

    “JAV toliau dideliais kiekiais spausdina $$$ ir investuoja juos į valstybinius bei privačius projektus“ – nejaugi šitai pateiki kaip gero dalyko pavyzdį?

    • Edvardas says:

      Pirmiausia doleris yra dar visame pasaulyje pakankamai paklausus, todėl jo kiekio didinimas dar nesukelia žymios infliacijos. Kaip ir minėjau, valstybiniai projektai padeda išlaikyti visuomeninį užimtumą, bei skatiną vartojimą, todėl manau, kad pinigų spausdinimas JAV atveju yra labai teigiamas dalykas.

  3. Vidmantas says:

    Tai importas reiškia kiek “suvalgom“ ir sušelpiam kitų šalių ekonomikas, čia geresnis skaičius būtų kiek procentaliai įvairūs pramonės sektoriai realizuoja produckijos Lietuvoje, o kiek užusienyje

  4. just says:

    “Ką daro kitos valstybės, pavyzdžiui JAV? Tą patį ką nurodo mokykliniai ekonomikos vadovėliai“
    O ką daryt, kai neturi savo staklių ir litų spausdint negali? Skolintis milijardus su 10-15% palūkanom? Greit krizė baigsis? Iš ko kitais metais sumokėsi milijardą vien palūkanų?
    Aišku galima skolintis iš TVF, bet deja jie pravalgymui irgi neskolina, taip kad nelabai padėtų ir jų pinigai.
    Su devalvacija jau stipriai pavėluota, nebeatneštų ji tiek naudos, kiek būtų atnešusi prieš metus.
    Taip kad skatint neturim iš ko, reikia tik išmokt protingai taupyt, leist žmonėms užsidirbt, kad ir mažesnius mokesčius mokant.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: