Skaitmeniniai piratai

Night Fate at deviantart.com

Kova su skaitmeniniu piratavimu įgauna pagreitį Europoje, tuo pačiu ir Lietuvoje. Didžioji Britanija bei Prancūzija nusprendė įteisinti interneto atjungimą žmonėms nelegaliai siunčiantiems skaitmenines kopijas. Lietuva daro originaliau ir pradės bausti. Tiesa, pradžioje nepatikėjau, kad tokio dydžio galimos baudos, maniau vėl žurnalistai kažką ne iš ten nuskaitė. Bet visgi ne.

Pacituosiu Administracinių teisės pažeidimų kodeksą:

214⁽¹⁰⁾ straipsnis. Autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimas

Neteisėtas literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies viešas atlikimas, atgaminimas, viešas paskelbimas, kitoks panaudojimas bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais, taip pat neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais –

užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų konfiskavimu.

Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, –

užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su kūrinio ar fonogramos neteisėtų kopijų ir jų gamybos priemonių ar įrangos konfiskavimu.

Pastaba. Kūrinio ar fonogramos neteisėtų kopijų gamybos priemonės ar įranga – techninė įranga, medžiagos ir kitos priemonės, kurios išimtinai ar dažniausiai naudojamos kūrinio ar fonogramos neteisėtoms kopijoms atgaminti ir (ar) platinti arba kurių paskirtis ir naudojimo tiesioginis tikslas – atgaminti ir (ar) platinti neteisėtas kūrinio ar fonogramos kopijas.

Taigi, pagal nustatytą nuobaudą galime spręsti apie veikos sunkumą, o ji, palyginus su kitais straipsniais yra tolygi ar pavojingesnė nei pievų, durpynų padegimas, smulkaus svetimo turto grobimas, tyčinis turto sunaikinimas, aplinkos teršimas pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir preparatais, žiaurus elgesys su gyvūnais, neteisėtas šaudymas iš ginklo, nepilnamečio nugirdymas, melagingų parodymų davimas, policijos pareigūnų, prokurorų reikalavimų nevykdymas ir daugelis, daugelis kitų. Greičiausiai buvo padarytas nemažas spaudimas iš įvairių kompanijų, kad nustatyti tokias griežtas ir neadekvačias kitoms nuobaudas.

Apie skaitmeninį piratavimą nemažai rašo Džiugas “Užrašuose iš skaitmeninio fronto” ir atkreipia dėmesį į tam tikrų aspektų beviltišką beprasmiškumą. Gerai būtų, jei mūsų įstatymų leidėjai juos pasiskaitytų, nors taip niekada nebus. Įstatymų leidėjų nuomonę suformuoti tam tikroms organizacijoms labai lengva, nes būdami neišprusę šiuo klausimu, jie negali apžvelgti klausimo iš įvairių pusių. Tai yra ne tik pas mus, bet ir visame pasaulyje. Nėra autoriteto, kuris galėtų paprieštarauti, juolab, kad iš esmės viskas ir atrodo teisingai: jie vagia, mes gaudom. Teismuose žinoma dar bus mėginama ne tik nubausti, bet ir prisiteisti žalą. Pagal kokias kosmines formules jie ją apskaičiuos – neįsivaizduoju. Realių nuostolių niekas nepatiria. Negautos pajamos turbūt, bet ar jie būtų gavę tas pajamas iš vis dar ir klausimas. Vargu ar kokiam aštuonmečiam, kurį pagaus policija tėvai būtų davę ~ 700 LTL naujiems “Windows”. Bet įtariu teismai bus palankūs kompanijoms, o ne privatiems asmenims.

Taip, piratavimas yra didelė problema ir jos mastai yra pakankamai nemaži. Kažkas kuria produktus, tačiau negauna pinigų už tai, kad jais kiti naudojasi. Nesakykit, kad tai visiškai teisinga. Kad ir aš pats geriau jaučiuosi, kad mano kompiuteryje sukasi legalūs Windows”. Tačiau šiuo atveju piratavimo problemą bus galima spręsti arba didelėmis nuobaudomis ir visuotiniu gaudymu, arba spręsti problemas, kodėl žmonės piratauja. Niekada nebuvau prieš dideles ir griežtas bausmes (proto ribose), tačiau jei nebus pašalintos priežastys, vargu ar kas pagerės. Kiek panašu su realybėje nutinkančiais nusikaltimais, vienus griežtos bausmės pažaboja, kitus nelabai. Pavyzdžiui padidino baudas už kelių taisyklių pažeidimus – mažiau eismo įvykių, nes pažeidimų priežastys tebuvo asmeninės. O vat pasikeitus ekonominei situacijai į blogąją pusę, tik daugėja įvairių žiauresnių nusikaltimų, nors bausmės tokios pat. Tas pats ir čia: nėra pinigų pertekliaus, tačiau norisi ir filmą pažiūrėti ir kokią programą atsisiųsti išmėginti.

Esu pabaigęs autorių teisių programą, todėl su kai kuriais Autorių ir gretutinių teisių įstatymo aspektais esu pakankamai neblogai susipažinęs. Todėl galiu sakyti, kad šis įstatymas būtų geras ir pakankamai inovatyvus XIX amžiaus pabaigai, kuomet piratauti galėjai tik knygomis. Jaučiai, kad visa kita, kad nesusiję su knygomis yra tiesiog “prilipdyta”.

Kai kas pabandė patys kovoti su skaitmeniniu piratavimu. Kai perskaičiau pagalvojau, kad tai mažų mažiausiai neatsakinga. Kitas dalykas, jei dėl nusišnekančio navigatoriaus būtų kilęs eismo įvykis, būtų galima reikalauti atlyginti nuostolius iš tų asmenų, kurie jie ten patalpino. Juolab, kad tada, kuomet asmenys pradėjo siųstis pakeistą, pačių kūrėjų įdėtą programinę įrangą, jie ją siuntėsi legaliai ir todėl programinės įrangos kūrėjai savo sąmoningais veiksmais siekė sukelti padidintos rizikos šaltinio valdytojui (vairuotojui) pavojų. Ir jei dėl jų išsidirbinėjimo kiltų eismo įvykis prokuratūra turėtų pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nes už tokią veiką gresia baudžiamoji atsakomybė.

196 straipsnis. Neteisėtas poveikis elektroniniams duomenims

1. Tas, kas neteisėtai sunaikino, sugadino, pašalino ar pakeitė elektroninius duomenis arba technine įranga, programine įranga ar kitais būdais apribojo naudojimąsi tokiais duomenimis padarydamas didelės žalos,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ar didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčios informacinės sistemos elektroniniams duomenims,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

3. Tas, kas padarė šiame straipsnyje numatytą veiką padarydamas nedidelės žalos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Šaltiniai gilesniam pasiskaitymui:

Administracinių teisės pažeidimų kodeksas

Baudžiamasis kodeksas

Autorių ir gretutinių teisių įstatymas

P.S. Beskaitydamas ATN komentarus radau neblogą  idėją, kad bus sunku nubausti parsisiuntųsį žmogų, nes tik parsisiuntus gali sužinoti ar programinė įranga legali ar ne. Gal ir būtų galima ir toliau ką nors išmąstyti, nes pažeidimo sudėties kaip ir nėra. Tada iškyla klausimas, kokiu pagrindu policija turi ieškoti žmonių parsisiuntųsių programas? Kitas dalykas, kad LANVA pati pažeidė ATPK, o galbūt ir BK ir tuomet prokūratūra galėtų inicijuoti LANVA kaip juridinio asmens likvidavimą, nes kaip suprantu jie tuos IP adresus gavo iš utorrent programos patys siųsdami nelegalią programinę įrangą. Jei gavo kitais būdais, tuomet keltumėm skandalą.