Lietuvos švietimo tragedija

Šiandien perskaičiau Kaspinuočio įrašą apie mokyklą ir susimasčiau. Ne tik apie mokyklą bet ir apie visą švietimo sistemą apskritai. Šiemet baigiau savo bakalauro studijas, todėl atsiminimai ir emocijos dar švieži. Ir nelabai kokie jie. Bet apie viską iš pradžių.

Mokykloje buvo smagu mokytis iki kokios aštuntos-devintos klasės, nes dalykai buvo suprantami, krūviai pakeliami nesiplėšant ir dar jaučiau mokymosi prasmę ir tikslą – įgyti žinias. Bet po to prasidėjo vienas didelis nesusipratimas, kuris iš lėto žlugdė mano susidomėjimą mokslu. Į programas buvo įtraukiami dalykai, kuriems išmokti reikėjo didesnių pastangų (matematika, fizika, chemija), programos sukurtos chaotiškai ir siekiant sukišti kuo daugiau bet kokios informacijos mokiniui (Lietuvių kalba), o laiko kiekvienam dalykui mokytis vis mažėjo. (kaip ir entuziazmo). Tą laiką išgyventi padėjo istorijos pamokos (man labiausiai patikęs dalykas) ir mokytojai. Atvirai pasakysiu, kad Lietuvių kalbos egzaminui lietuvių kalbos mokytoja ruošė visiškai ne pagal programą – ir didelis ačiū jai. Pamokos tapo įdomesnės, svarbiausios informacijos įsisavinama daugiau ir geresni egzamino balai. Jei būtumėm ruošęsi pagal programą, vargu ar būčiau toliau galėjęs toliau tęsti studijas. Nors visi kartojo, kad mūsų karta išlipę iš mokyklos suolo nebe perskaitys nė vienos knygos savo gyvenime, tačiau aš skaitau. Mano draugai ir skaito. Ir skaito daug jei randa laiko. Tik skaito ne programinius abejotinos vertės „programinius“ lietuvių autorių kūrinius, o pasaulinę literatūrą, filosofų veikalus. Baigęs mokyklą aš radau daugybę puikių pasaulio literatūros atstovų ir prie jų kūrinių praleidau ištisas naktis.

Mokslo absurdas vis didėjo ir pasiekė dvyliktą klasę. Dvyliktos klasės paskirties išvis nesupratau ir nesuprantu iki šiol – tai tarsi be galo ilgas pasiruošimas egzaminams ir švaistymas biudžeto lėšų ir moksleivių laiko, nes neišmokstama nieko naujo, tik mechaniškai kalama tas pats per tą patį, kol pamišti ką mokėjai prieš tai. Bjaurus laikas, nes tolesnio gyvenimo didelė dalis buvo padėta ant svarstyklių.

Mokykla turėtų išmokyti pagrindų, paruošti žmones tolesniam gyvenimui, kad gatvėje paklaustas tik ką mokyklą baigęs moksleivis nesakytų, kad Europos sostinė yra Amerika. Didžiąją dalį tų „nuostabiųjų svarbiųjų žinių, be kurių prapulsiu gyvenime“ jau pamiršau ir jų nė neprireikė, o svarbiausias primiršau. Jei ko reikia dabar tiksliau: Google it, bet nekalu atmintinai! Tolesnėse studijose universitete dėstytojai išmokė vieną nepaprastai svarbų dalyką: svarbu ne žinios, o mokėjimas jas greitai surasti, nes visko vistiek niekada neišmoksi. Mokykla suteikia pagrindus, o kolegijos ir universitetai specialų išsilavinimą. Ir turėtų būti ne kitaip. Mokinys, nors ir kaip keistai skambėtų, yra žmogus; žmogus su savo galimybėmis ir jų ribomis ir visos tos bevertės informacijos ir neprireiks, o jei ir prireiks, tai jis ją gaus ir įsisavins jau ne mokykloje, o tolesnėse studijose.

Išlaikius egzaminus, gavus rezultatus, prasinervinus ištisas dienas sužinojau, kad įstojau ir nuoširdžiai maniau, kad dabar tai viskas pasikeis, mokysiuosi tai, kas yra išties svarbu ir man patinka. Wrong again.

Atsigavęs po egzaminų atėjau pasiryžęs šturmuoti teisės frontą. Tačiau deja, teisė prasidėjo tik antro kurso antrame semestre – pusantrų metų iššvaistyti vėl: filosofija, logika, teisės istorija, politologija etc. Dalykai skamba gražiai ir atrodo svarbūs: juk universitetinis išsilavinimas turi būti apimantis platesnes žinias. Deja, kuomet per ketverius metus atsimokai penkiasdešimt šešis dalykus, tai tos žinios būna labai abejotinos kokybės. Visi tie „šalutiniai“ „pagrindus studijoms paklojantys“ dalykai tik eikvoja laiką ir trukdo susikoncentruoti į studijų dalyką. Pamenu reikėdavo spjauti į civilinę teisę ir eiti mokytis politologijos, nes pastarosios egzaminas sunkesnis. Ir tas tesėsi iki pat studijų pabaigos: Romėnų teisė (labiausiai neprognozuojamas egzaminas, kuriam ruoštis reikėjo beveik pažodžiui mokėti visą vadovėlį ir egzamino metu atsakyti į klausimus naudojantis lotyniškomis frazėmis – išties labai naudinga dirbant tolesnį darbą), lotynų kalba ir kiti dalykai atitraukiantys nuo mokslų. Taip pat ir kai kurių dėstytojų nekompetencija (į studentų užduotus klausimus atsakymo ieškodavo universiteto leidžiamame konspekte (gerai, kad universiteto vadovybė po pusės metų pašalino dėstytoją)), neisiskaitymas su studentais (pavėluoti į egzaminą keturiomis valandomis) ir padarė savo.

Visa kas paminėjau ir daug ko nepaminėjau išsunkė jėgas. Karjeros perspektyvos ir gero nežadėjo, todėl paskutinio kurso metu išsilaikiau IELTS egzaminą, padaviau dokumentus į Jungtinės Karalystės universitetą ir šį rudenį išvyksiu ten, nes čia tęsti mokslus gaila ir laiko, ir nebesinori švaistyti gyvenimo. Nežinau, kaip bus ten, bet dar niekas iš pažįstamų nesiskundė. Gal todėl ne aš vienas išvykstu. Nemažai baigusiujų išvyksta, kas neišvyksta, tas planuoja išvykti, nes įsidarbinimo perspektyvos niūrios, o mokslas per brangus už kokybę. Visa tai bandė reformuoti Vyriausybė, tačiau prieš pradedant vykdyti reformas reikia atsižvelgti į galimas pasekmes, visas problemas ir galimas pasekmes, nes kuo toliau tuo graudžiau viskas atrodo.

Reklama

17 Responses to Lietuvos švietimo tragedija

  1. Kaspinuotis says:

    Aš gi labai didelė optimistė ir tikiuosi, kad psichologijos studijos Lietuvoje nebus labai blogos. O jei bus – yra ERASMUS’as apsižvalgymui ir tuomet trauksiu užsienin magistrą baigti.:]

    • Edvardas says:

      Kadangi skaitau tavo tinklaraštį, tai žinau, kad įstojai į MRU psichologiją. 🙂 Vienas mano draugas kaip tik baigė pirmą kursą psichologijos, tai galiu nuraminti, kad liko labai patenkintas studijomis. Pats ir baigiau MRU, čia aprašiau nemažai blogų dalykų (daug kas ir nuo pačios švietimo sistemos, ne tik nuo universiteto priklauso), tačiau manau, kad tai vistiek vienas geriausių universitetų, kuriuose galima mokytis Lietuvoje. Sėkmės moksluose!

      • Kaspinuotis says:

        Žinok niekada nebūčiau pagalvojus, kad tu skaitai mano tinklaraštį.;D

        Aš ir pati apie MRU girdėjau kone geriausius atsiliepimus, tik nežinau ar čia vien teisė taip, ar ir kiti dalykai. Vis dėlto MRU ilgą laiką orientavosi vien tik į teisę. Daug kas priklauso ir nuo besimokančių – vieniems tereikia diplomo, kiti nori gauti kuo daugiau žinių ir niekada negali žinot ar universitetas kito nuomone geras dėl to, kad galima lengvai praslysti, ar dėl studijų kokybės. Tad pasimokysiu ir įstikinsiu pati. Kaip bebūtų, džiaugiuos, kad būtent į MRU įstojau. Ačiū už linkėjimus.:]

        O kokią tu teisės kryptį pasirinkai? Civilinę?

  2. Edvardas says:

    MRU mokiaus tiesiog teisę, dabar mokysiuosi tarptautinę komercinę – įtariu nebus labai lengva 🙂

    Kad studijų laukimas būtų kiek smagesnis, tai pasakysiu kelias malonias smulkmenos apie MRU:
    1.Pigi valgykla. Pigiau nei namie valgyt, o ir maistas kaip valgyklai neblogas;
    2. Skaitykla, kurioje neina mokytis dėl didžiulių langų, nes visą laiką žvilgsnis nuo knygos nuslysta prie lango, kur vaikšto studentai, važinėja mašinos, auga pušelės… 🙂
    3. Didelė biblioteka, su daug knygų ir patogia užsakymų/rezervacijos sistema;
    4. Visur koridoriuose pridėliotos sofos ir greitas bevielis internetas;
    5. Ir svarbiausia: universiteto leidžiami konspektai bei elektroniniai vadovėliai – dažnai jie bus tavo išganymas, kai į knygas žiūrėt nebegalėsi. 🙂

    • Kaspinuotis says:

      Turbūt nelengva. Bet už tai kaip įdomu.:]

      Visi kaip susitarę valgyklą ir biblioteką giria.;D Valgyklą jau turėjau progą kažkada seniai išbandyti – super. O šiaip… MRU vienas iš modernesnių universitetų. Keista, kad taip nuvertintas.

      • Edvardas says:

        Įdomu tiek, kiek teisė išvis gali būti įdomi 😀

        MRU labai nemažai investavo į studentų mokymosi patogumą ir tuo išsiskiria iš kitų Lietuvos universitetų, tik tiek, kad pats aukštojo mokslo suvokimas, studijų programos yra ne tokios, kokios turėtų būti, bet čia jau greičiau valstybinė problema.

  3. Kaspinuotis says:

    Teisė ir yra įdomi, tik ją užknisa mokytis.:]

    Dabar MRU daro bandymą – pas juos bakalauras trunka 3,5 metų. Žiūrėsim kas iš to gausis.:]

    • Edvardas says:

      Ir labai daug skaityti reikia 🙂

      Psichologija kur kas įdomesnis dalykas mokymuisi. Pusę metų ir aš mokiausi psichologijos, vėliau ir psichiatrijos pagrindus – išties įdomu. Jei randu kokį įdomesnį straipsnį visada ir dabar perskaitau – praverčia gyvenime 🙂

      Seniai laikas sutrumpint studijas. Nemažai kas šaukia, kad nukentės studijų kokybė, tačiau manau, kad studijos atsikratys bereikalingo balasto. Ir MRU ne pirmas taip sugalvojo – daug kur pasaulyje studijos tris metus trunka. Manau pasiteisins ir netrukus visi universitetai pereis prie tokios sistemos.

  4. Kaspinuotis says:

    Psichologiją mokytis įdomiau, bet darbas teisininkų geresnis. Kažkada svarsčiau ir aš apie teisę, vėliau persigalvojau.

    Būtent, dabar bent jie sako, kad atsisakė tik mažiau svarbių dalykų. Iš esmės tai tų bendrųjų, kuriuos mokydavos visas universitetas. Žinau, kad ne jie pirmieji, bet jie pirmi Lietuvoj.:]

    • Edvardas says:

      Na klausimas ar geresnis – ne visi advokatais patampa. Dažniausiai būna nykus darbas su nesibaigiančiais popierių kalnais, tai to įdomumo labai sunku gali būti surasti (nors man asmeniškai patinka spręst problemas, kurių kiti negali savarankiškai susitvarkyti 🙂 ).
      O psichologijos vistiek darbas su žmonėm, jei patinka bendrauti, tai geresnio darbo turbūt sunku būtų surasti. 🙂

  5. Edvardas says:

    Ką laikom geresniu, tai dar ir geras klausiamas. Jei piniginiu atžvilgiu, tai geri abiejų profesijų specialistai pinigų trūkumu nesiskundžia. Įdomumas ir labai nuo žmogaus priklauso, nes kai kam gali ir išvis žmogaus nematymas būti visai neblogas variantas. 🙂

    O jei ne paslaptis, kokios karjeros ketini siekti? 🙂

  6. Kaspinuotis says:

    Na, tarp darbo su kaliniais ir darbo su popieriais, ir aš mieliau popierius rinkčiaus.;D

    Labiausiai kolkas traukia klinikinė psichologija. Tad jei pasiseks toliau studijuosiu ją. O toliau jau iš svajonių operos – norėčiau pabaigti doktorantūrą, užsiimti moksline veikla, dirbti dėstytoja ir turėti savo kliniką. Visai nedaug, taip?;D

  7. Jonas says:

    O į kurį universitetą anglijoj keliausi ir kokio kurso? 🙂

  8. Edvardas says:

    Na tai palinksminimui prieš studijas nuotrauka mano konspektų ir užrašų, kuriuos dabar sėkmingai išmetu (neskaitant knygų, atiduotų ar jau išmestų lapų:
    http://flic.kr/p/8vh5uv 😀

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: