Kas negerai su Lietuvos švietimu?
10 vasario, 2011 16 Komentaras
- Studijas trumpinti iki 3 metų. Tiek yra per akis, tik reikia atsikratyti visų nereikalingų (‘pamatinių’) dalykų. Galiu drąsiai į akis šokti tam, kas pasakys, kad universitetinis išsilavinimas ir turi būti platus. Jei kolegijos ruoštų specialistus, o universitetai mokslininkus, tada taip, bet dabar universitetai ruošia specialistus, o bendrasis lavinimas yra mokyklų problema ne universiteto.
- Dėstytojų kontrolė. Semestro metu ar pabaigoje studentai turėtų rašyti pažymius dėstytojams. Nepatenkinami lauk. Studentai tikrai nori mokytis, tai tikrai neišmetinės gerų dėstytojų, nes dalykas sunkus; išmes tuos, kurie nusišneka. Standartinė sistema su dėstytojų keitimais tikrai neveikia, nes studentai bijo, nes pašalinus vieną dėstytoją (jei išvis pavyks) ant jų ‘užsisės’ visa katedra.
- Atlyginimai. Nori specialisto – mokėk.
- Studijų programos turėtų būti siaurinamos. Po keturių metų studentas turi žinoti daug savo srityje, o ne turėti bendras žinias.
Benamo įrašo papildymas iš mano pusės.
Kaip jau minėjau ankstesniuose įrašuose šiuo metu studijuoju Anglijoje. Pasirinkimas studijuoti magistrantūrą buvo sunkus ir ryžtingas, nes teisės studijos labai specifinis nacionalinis dalykas, o nusprendžiau persikelti į visai kitą jurisdikciją. Svėriau visus už ir prieš, bet tas netruko labai ilgai, nes ‘už’ labai greitai nugalėjo.
Pirmiausia darbo perspektyvos. Pabaigęs mokyklą įstojau į gan prestižinę teisės specialybę. Buvau 99% tikras, kad pabaigęs studijas gausiu gerai apmokamą darbą advokatų kontoroje. Tikrai taip… Nedaug kam iš grupės pavyko įsidarbinti, o kas pradėjo, tai daugumoje už minimumą. Ataręs (nes studijos tikrai nelengvos) 4 metus ir intensyviai dirbti viršvalandžius už minimalų atlygį tikrai nevilioja. Tikrai negaliu sakyti, kad darbas jau laukia ant lėkštutės padėtas. Tikrai ne, bet dabar turiu pasirinkimų ir galiu keliauti į daugelį pasaulio valstybių pabaigus. Daugelis dabartinių grupiokų jau turi gerus darbo kontraktus namuose, deja man taip tikrai nelemta, tai reikės tikrai nemažai pasistengti. Turiu draugų kitose specialybėse, tai mačiau kaip vienas indas programuotojas darbo pasiūlymus žymi kaip SPAM. Man žandikaulis atvepo ir neužsidarė kelias minutes, kol surezgiau paklaust ką tu po galais darai? Atsakymas buvo ‘It is raining jobs in India right now’. Atrodo neįtikėtina, kuomet palygini su namais…
Studijų struktūra. Tris iš keturių metų mokiausi tik dėl diplomo. Po mokyklos buvau šviežias entuziastingas studentas, kuris naiviai tikėjo, kad mokysis specialybės dalykų ir taps puikiu teisininku. Pirmieji metai sužlugdė entuziazmą ir teko mokytis tik dėl ‘popieriaus’. Mokiausi tiek daug ir sunkių dalykų, kad neišmokau dorai nė vieno. Man labai svarbi buvo civilinė teisė, bet jai tiesiog neliko laiko, nes žinojau, kad ją išlaikysiu, o kiti dalykai buvo ant ribos, todėl teko mokytis lotynų kalbą, romėnų teisę (!) (kas mokėsi pas Vėlyvį ir skaito šį įrašą tikriausia iškelia rankas į Dangų ir sukalba trumpą maldelę), filosofiją, teisės filosofiją, teisės informatiką, logika ir mokslo metodologiją (!), specialybės kalbą (!), politologiją (!) nors ir buvo akcentuojami kaip kertiniai ar nepaprastai svarbūs teisininkui nedavė jokios naudos, tik surijo visą specialybės dalykams skiriamą laiką (Skamba ir gražiai, tik kad turinio nėra jokio). Dėstytojai sakė, kad suprasiu jų naudą kai pabaigsiu, tik va pabaigęs jau viską ką ‘kaliau’ pamiršau, o tos naudos kaip nėra taip nėra ir perspektyvoj nesimato. Galiu pasakyti, kad vienintelis svarbus abstraktus dalykas buvo Vaišvilos ‘Teisės teorija’. Pirmam kurse, tikrai atrodo kaip beprasmiai sapaliojimai, kuriuos kali daugiau negu analizuoji, bet per studijų metus viskas įgauna prasme ir dabar galiu diskutuoti tomis temomis su kitais studentais ar dėstytojais. Knyga (Biblija) ir labai gera, nes parašyta suprantamai. Tarkim net tokia teisės istorija. Mokiausi visą kursą. Du semestrus. Istoriją! Kam man po galais istorija? Dar plius pusę metų mokiausi Romėnų teisę. Buvo teigiama, kad Romėnų teisė yra civilinės teisės pagrindas ir be jos niekaip nesuprasi civilinės. Kad Romėnų teisė buvo pagrindas ir suformulavo principus tiesa, tačiau dėl civilinės supratimo tai… Pavyzdžiui pamenu tik tiek, kad jei Romos pilietis svetimšaliu, neglobojimui kito Romos piliečio, uždės ranką ant peties, tai tas pataps jo vergu… O reikėjo mokytis visą knygą beveik mintinai.
Dėstytojų kompetencija. Lietuvoje jie nekompetentingi. Keli tikrai geri, bet dauguma tikrai ne. Aš mokiausi MRU mano draugai VU, VGTU, nuomonė ta pati. Jauni dėstytojai nemotyvuoti, nes, kaip jie patys teigia, dirba už minimumą. Specialistas, dėstytojas už minimumą? Kaip supratau, tai nemaža dalis dirba, nes tuo pat metu gauna ir ‘mokymo patirtį’, kuri sumažina laukimo laiką norint tapti teisėju. Daug dėstytojų, universiteto dievukų, atėję, dėl vidinio universiteto prestižo, tačiau naudos studentui jokios nėra. Kaip ir sakiau jie nesuinteresuoti arba nekompetentingi. Ir arogantiški. Jų dalykas svarbiausias ir yra viena jų tiesa. Pavyzdžiui vieno dalyko seminarai buvo tikrai įdomūs, o dėstytojas kompetentingas (gal vienas geriausių specialistų savo srityje), tačiau kadangi jis buvo išvykęs į Kauną, tai nespėjo paruošti egzamino užduočių, vėlavo į paskaitą kelias valandas (rašėm rodos aštuntą vakaro) , o užduotis buvo impovizuota ir reikėjo atsakyti, ką rašo tame ir tame kodekso straipsnyje ir surašyti punktais. T.y. Laimėjo tie, kas kalė kodeksą, o ne skaitė teismų praktiką ar teisės žurnalus. Pagal egzamino naudą žinios galėjo būti kaip pradinuko išmokusio skaityti, nes bet kas gali atsiversti kodeksą ir perskaityti, juo labiau jis labai plonas. Paskaitos didžiąja dauguma bevertės. Eidavau dėl to, kad nenuėjus sąžinė grauždavo. Buvo kelios tikrai aukšto lygio, bet dauguma skaidrių ar konspekto skaitymas. Seminarai buvo geresnės kokybės, bet dėstytojas kartais padarydavo jį tokį neįdomų arba išvadindavo visus studentus absoliučiais nevykeliais, kurie neaišku ką čia daro. Po tokių dalykų, tai entuziazmas krisdavo. Čia pirmieji žodžiai buvo ‘Hello, law professionals’ (nors toli gražu iki to, bet moralę pakelia. Nors tarp grupiokų yra advokatų, prokurorų, teisėjų ir dar gyvas galas visokių specialistų) Vienintelis universitetas, dėl kurio dėstytojų negirdžiu nusiskundimų tai ISM. Keli draugai mokosi, sako sunku, bet gerai. Po valstybinių universitetų tikra atgaiva. O kaip viskas vyksta čia? Apie kompetenciją jau minėjau ankstesniame įraše, todėl pateiksiu tik vieną pavyzdį apie santykius tarp dėstytojų ir studentų: šiandien su keliais grupiokais ir dėstytoju gėrėm kavą ir kalbėjom apie viską visą popietę. Įsivaizduokit tą Lietuvoj.
Šiame įraše daug akmenų mečiau į MRU daržą, bet tik dėl to, kad jį vienintelį pažįstu gerai ir viską pats patyriau, tačiau mano manymu tai geriausias valstybinis universitetas šiuo metu Lietuvoje. Jei vėl reikėtų rinktis eičiau į ISM, tada į MRU. Kiek teko girdėti, tai kituose universitetuose netvarka už proto ribų, MRU to tikrai nebuvo kuomet baigiau. MRU pagrindinė roblema yra dėl sovietinės švietimo sistemos, kurios idėja yra ‘kuo daugiau sukišim studentui, tuo geresnė studijų kokybė.’ Visa kita manau greit būtų galima ištaisyti jei pavyktų pakeisti pačią nacionalinę švietimo sistemą. Tas labai sunku, bet tada, kad tikrai būtų reforma, o ne ‘reforma.’ MRU man suteikė ES pripažįstamą diplomą, kurio dėka gan lengvai įstojau į Anglijos univerisitetą (žmonėms iš kitų šalių buvo gan didelė kankynė). Taip pat išmokau dirbti su nežmoniškais kiekiais informacijos – tiek knygose, tiek dokumentuose per akimirką galiu surasti, kas naudinga, kas ne. Ir svarbiausią dalyką, gebėjimą mąstyti kritiškai ir nepasitikėti jokia informacija ar autoritetais. Viskas yra abstraktu ir rezultatas priklauso nuo įtakingesnės pusės požiūrio. Auksinė taisyklė padaranti gyvenimo suvokimą paprastesniu.
Koks gi tas būtų sprendimas pagerinti studijų kokybę (bent jau teisės studijoms)?
Ar gailiuosi išvykęs? Tikrai ne. Čia net ir pasakius, kad studijuoji teisę visi išpučia ir sako wow, o ne pradeda isteriškai juoktis, rodyti pirštu ir šaukti ‘ bedarbis’!
Whisky Inc. 
Dėl dėstytojų kontrolės, tai aš jau labai seniai visiškai pritariu. Studentai tikrai galėtų prisidėti prie silpnų dėstytojų apvalymo. O MRU gi pinigų per daug netaupo, tai dėstytojams galėtų ir daugiau sumokėt, nemanau, kad tame problema kažkokia būtų.
Nusenusi studijų programa ir kalimu paremti dalykai, beigi visokie apkrovimai beprasmiais darbais vardan darbo tikrai nervina. Bet tie šalutiniai dalykai, bent jau mums ekonomistams, per daug netrukdo, nors kažką apsiaurint tikrai galima, nes vietom dalykai pernelyg persipina, o ir teisės mes mokomės daugiau negu pačios ekonomikos, nors dabar jau teisės baigėsi, tai gal būsiu geresnės nuomonės po pavasary, bent tikiuosi.
Kaip prisidėti prie dėstytojų apvalymo, jei bandai žmoniškai kalbėti tiek su metodininke, tiek su prodekane, kad dėstytoja užmiršta paskaitas, ateina nepasiruošus, per visą semestrą nesugeba ištaisyti nei vieno koliokviumo, paskutinį vakarą prieš egzaminą jį nukelia į vėlesnį laiką, o atėjus į egzaminą pareiškia – pasirašykit sau kokį norit pažymį, o tiek viena tiek kita atsako – čia labai gerbiama dėstytoja, ką jūs kalbat. Pasijuokia, gražiai nutildo ir atpurto bet kokį norą dar kada skųstis. Tas pats MRU, beje.
Šalutiniai dalykai irgi įdomūs kartais. Pavyzdžiui, studijuodami psichologiją mes turim alternatyvius ekonomiką ir vadybą.:] Nors, lyginant su kitai universitetais tų šalutinių ne taip ir daug.
Žinau tuos, “dievukus“ kurių liest negalima, kad ir ką darytų.
O turit šalutinių nedaug, nes dar nesugalvojo, ką jum čia pripaišyt 😀
Arba dėl to, kad MRU nuo šių metų pusmečiu trumpino programas.:] Nors tas jų trumpinimas tai… Pasiskaičiavau, su laisvais dalykais vistiek išeina tiek pat kreditų, kiek, tarkim, VU. Tai tiesiog laiką sutrumpino, nuėmė visus įvadus ir viskas.
tai nueinate, nufilmuojate ir įdedate į youtube. Būtų įdomu pažiūrėti kas ten per gerbiami dievukai taip elgiasi 🙂
O čia tai mintis.;D Gaila, pas tą dėstytoją daugiau jokių dalykų tikrai nebeturėsim. Bet jei dar panašių atsiras, apsvarstysiu šitą idėją. O šiaip prisiminiau, kad šiemet MRU visgi išmetė vieną dėstytoją. Už kyšininkavimą. Irgi toks gerulis buvo.
Teisingai pasakytas ‘darbas vardan darbo’.
Finansų ekonomikos programa atrodo išties viliojančiai, nes apima gan įdomią stritį, tad teisės pagrindų reikia, tačiau tik pagrindų. Teisinkai ir finansistai dažnai dirba kartu ir visos jų žionios apie kitus pasibaigia žinojimu kada vienam pas kitą reikia ateiti pasikonsultuoti, nes pats dviejų dalykų nepatemsi.
Taip taip, teisės reikia, bet, kai jos daugiau negu ekonomikos, tai jau irgi kažkas nebegerai. O dar kai vieno dalyko programa totaliai persidengia su kitais dalykais…
Programa skamba tikrai visai gražiai, bet ji vis tiek parašyta pagal kažkokius tarybinius standartus, kažkas ten netvarkoj. Va, pažiūrėjau neseniai mūsų informatikų tvarkaraščius, ten dar smagiau viskas atrodo negu pas mus.
Ech, aš vis dar optimistiškai tikiuosi, kad viskas ten gerai sudėliota ir tik aš durnius kažko nesuprantu ir veltui čia burnoju…
Atrodo visi kalbam apie tas pačias problemas, tik kitu kampu, tai reiškia jos yra. Aš studijuodamas VPU tikrai nejaučiu dėstytojų, bent jau pagrindinių dalykų, nekompetencijos, bet man yra visiškai nesuprantama, kodėl istorikams reikia mokytis “fiziką ir civilizaciją“, o atėjus į egzą gerai žinoti formules.
Tiesą pasakius, universitetai turi ruošti mokslininkus, o kolegijos specialistus, tik reikia pagaliau nusipurtyti to steriotipo, kad nebaigęs universiteto esi nieko vertas, o kolegijos ir profesinėse mokyklos studijuoja tik visiški nevykėliai.
Ir aišku džiaugiuosi, kad ir kaip būtų sudėtinga studentai mąsto ir siekia, nors ir ne Lietuvoje, bet siekia kokybės.
Universitete tikrai turėtų prasidėti specializacija ir turėtų pasibaigti tas marazmas “pridėkim dar ir tą į programą, nes atrodo mažoka.“ Aš ir įsivaizduočiau tą reformą, kad kolegijos tikrai ruoštų specialistus, universitetai mokslininkus, bet dabar tą pasiekti jokių šansų. Ir apskritai, kam Lietuvai tiek universitetų? Turėtų užtekti vieno, gal dviejų, o visą kitą darbą palikti kolegijoms.
Aš tai norėčiau pasisakyti dėl programų siaurinimų. Taip pritariu, kad daugelis dalykų vėjai, bet manau yra kažkokie reikalavimai dėstomiems dalykams, kad tavo tas diplomas būtų pripažintas tarkime EU. Ir Lietuvos universitetai turi tuos reikalavimus įgyvendinti.
4 tame kurse vienas matematikos dėstytojas pasakė: mes jums spėjame tik ~75% ar 50% matematikos žinių pateikti kiek reikalauja EU, o daugelis jūsų vistiek vos 5 išspaudžiat.
Labai abejoju dėl to. Gal yra nustatyti kažkokie abstraktūs tikslai kokioj direktyvoj, o mes juos bandom visus sugrūst studentams. Arba išties yra tie reikalvaimai, tik kad dėstytojai programų nemoka paruošt ir pritaikyt pagal juos dėl to ir išeina visa šita makalynė, kad studentai pajuodę vaikšto, o išsilavinimo lygis bene prasčiausias Europoj.
Aš irgi baigiau MRU, tiek bakalaurą, tiek magistrą, dabar jau kurį laiką praktikuoju. Iš tiesų daugelis problemų aktualios, ypač dėl to, kad sunku pradėti dirbti, nes yra iškepama be galo daug teisininkų ir toli gražu ne visų kvalifikacija atitinka protingus lūkesčius..
Visgi pasiginčyčiau dėl kai kurių dalykų svarbos. Ne tik mąstymo aiškumui ir taisyklingumui, bet net ir praktikoje tikrai yra pravertusios logikos žinios. Visiškai pritariu dėl teisės teorijos svarbos, nors pirmame kurse nuomonė buvo panaši, kad tai tik teoriniai dalykai, kurių niekada neprireiks. Bet lygiai taip pat, kaip teisės teorijos, gali prireikti ir pvz. teisės filosofijos žinių. Dėl lotynų kalbos, romėnų teisės, istorijos lieka pritarti, nes po studijų šių žinių praktiškai neprireikė (išskyrus keletą terminų lotynų kalba).
Beje, ar sunku buvo persiorientuoti prie common law sistemos? Ar įmanoma per magistrantūrą pakankamai pakelti anglų k. teisinės terminologijos lygį ir kitos jurisdikcijos žinias, kad būtų galima realiai dirbti toje sistemoje?
Aš prieš patčius dalykus kaip logika ar teisės filosofiją nieko prieš neturiu, bet jų programos yra bevertės. Logika kaip dalykas svarbus, nes išmokoma kuo skiriasi ir/ar vartojimas ir t.t, tačiau pagrinde ten tebuvo kažkokios formulės. Išmokau jas egzaminui, po mėnesio jau nebeprisiminiau. Teisės filosofija jei būtų pirmame kurse, gal ir būtų suprantama, bet dabar trečiame kuomet jau visi abstraktūs dalykai per gerklę išlindę. Lotynų kalbos terminų nesimokiau, o mokiausi gramatiką (nemokėdamas žodžių), tai ką galiu pasakyt…
Mano programa yra tarptautinė komercinė teisė, tai daugiau nemažai tarptautinės (bet žiūrint iš Anglijos teisės pusės). Pirmus du mėnesius atvirai galiu pasakyti, kad buvo kosmosas, nes žiūri ir nesupranti, kas, kaip ir kodėl. Tačiau dabar jau isivažiavęs ir rašto darbą iš Anglijos teisės rašiau. Teisė yra teisė, todėl panašumų daugiau nei skirtumų, bet knygas tikrai reikia pavartaliot nemažai, kol supranti kaip viskas čia vyksta. Dėl kalbos, tai pradžioj šokas, nes sunku ką nors suprasti kas sakoma, bet po savaitės jau viskas būna gerai (Bent tiek smagu, kad žmonės iš Azijos šalių klausia “ar jūs toj Lietuvoj Angliškai kaip nacionaline kalba šnekat?“). Terminologija sunku, bet vertiesi su žodynu ir greitai atimeni juos. Dabar žodyną atsiverčiu labai retai. Dėl darbo pažįstu žmonių MRU bakalauras ir Anglijos magistras sėkmingai dirbančių teisininkais ir net vadovaujančių kompanijos teisės skyriams. Nėra taip paprasta kaip britams, bet įmanoma.
Nesimokiau nei MRU, nei dirbau GRU, bet nesutinku, kad universitetus reikėtų prilyginti profkėm. (arba kaip gandai sklinda apkei KU, kad aplamai diplomą duos “už gražias akis“ ar gyvenimo pasiekimus).
Žmogus “su aukštuoju“ privalo būti kiek platesnio išsilavinimo nei tas, kus su 3 klasėm. Nelabai suprantu, kodėl teisininkui nereikalingi folosofija, logika ar lotynų kalba ? Jei būti teisininku užtenka tik kodeksą iškalti… tai kam tie univerai ?
Sutinku kad daug dėstytojų yra niekalai, bet dar daugiau studentų yra visiškai nemotyvuoti. Dėstytojai einą į darbą dėl to.. kad algą pasiimti. studentai eina į paskaitas kad diplomą gauti.. nei vieni nei kiti nesuinteresuoti ką nors išmokti/išmokyti. visiems dzin
Vertinimo programos “nuskalpuotų“ ne tik niekalus bet ir rimtus specelistus, “kirvius“. Labai greit studenčiokai atsiratytų dėstytuvu, kurie “spaudzia“.
Sutinku ir su mintimi kad egzistuoja “destytojų mafija“. Jie vieni su kitu labai jau susije.. ir vienas kita dengia.
Visai nesutinku. Uiversitetas pirmiausia turi suteikti gerą išsilavinimą, toje srityje, kurioje specializuojiesi. Platesnį bendrą išsilavinimą turi duoti mokykla (kas tikrai nevyksta). Galiu pasakyti tik tiek, kad tie platesio išsilavinimo dalykai neveikia, nes yra per mažai laiko ir intereso juos mokytis. Po egzamio viskas pamirštama. Jei žmogus orės, tai jis ir susiteiks tą platesnį išsilavinimą pats be universiteto pagalbos. Jei nenorės, tai ir su penkiais dėstytojais jam nesukiši.
Dalis studentų nemotyvuoti vien dėl to, kad studijos nekokybiškos. Kaip sakė Mantas ‘darbas vardan darbo’, o naudos minimaliai. Programa turėtų būti sudaryta ‘problema – spendimas’, o ne ėjimu per aplinkui. Anglijoje pastebėjau, kad taip ir mokoma – tiesiog šokama į problemas ir jos spendžiamos. Kita dalis studentų tikrai nemotyvuoti, nes eina mokytis, nes reikia diplomo, o ne, kad nori.
Vertinimo programos nuskalpuotų nemokančius mokyti/blogas programas turinčius kirvius. Tarkim mano minėta teisės teorija. Pakankamai sudėtinga pradžioj susigaudyti, vadovėlį skaitai ir skaitai, bet labai abejoju ar kas Profesorių Vaišvilą išmestų, nes jo paskaitos gan įdomios, kompetencijos ir netrūksta. Studentai keikias, bet gerbia, o ne tik keikia kaip kai kuriuos dėstytojus.