Observe & Report aka. Stebėk ir raportuok

wall2_1600 

Galima išskirti dvi  idiotiškų filmų rūšis: pirmieji stengiasi pasirodyti labai “krūti”, bet jiems nė velnio tas neišeina neišeina, tik belieka kokį aktoriūkštį stebėti kalbantį kuo rimčiausiu balsu ir antrieji, kurie nuo pat pradžių nesistengė būti rimti (nors visą siužetą pateikia kuo rimčiausiai), ir dėl to būna kuo juokingiausi.  Nežinau kodėl, bet kuo toliau, tuo labiau mane pradėjo traukti pastarieji, visiškai idiotiški, filmai. Galbūt parodo gyvenimo ir žmogaus esaties beprasmybę arba tiesiog, kad juos žiūrėdamas negali nustoti juoktis. Bajeriai paprasti ir gašliai šlykštūs. Net ir pati filmo idėja yra gašli. Net ir pabaiga nėra saldi (viskas, baigiu spoilinti)Siužetas paprastas, bet ir nesinorėtų tokiame filme Aristotelio išvedžiojimų. Nelabai yra ką  daugiau sakyti, bet jei kas matėt “Myliu tave, žmogau“, tai žinokit, kad šis yra kur kas stipresnis.

Pastaba: jei į filmą išties įsijausite, tai pabaiga gali sukelti isterišką žvengulį.

Papildoma pastaba: filmas skirtas vyriškai auditorijai (su manimi filmą žiūrėjusi mano mergina liko lengvai šokiruota). Tai gi geriau rinktis vyrišką kompaniją (arba moterišką, su specifiniu humoro jausmu)

Nuorodos:

Observe & Report (Warnerbros)

IMDB

Terminator: Salvation

TerminatorSalvation_Wallpaper_3_1920x1200

Fantasticus.lt perskaičiau įkvepiančią apžvalgą, tai nusprendžiau ir pats įkišti savo trigrašį.

Jei visi prieš tai buvę terminatoriai patiko, tai šis, hmm… kaip čia pasakius… buvo gerokai nuobodokas. Jokios intrigos – per pirmąsias penkiolika minučių galėjau pasakyti, kas ir kaip vyks toliau – siužetas išties liūdnokas. Na, žinoma, tai veiksmo filmas, bet vis tiek norisi šiokios tokios intrigos; tarkim “The Dark Knight” puikiai pratęsė visą “Batman” seriją (galbūt tai ir buvo pati geriausia dalis), na o Terminatorius visiškai nepateisino mano vilčių.

Bet grafika išties pribloškianti – žiūri ir nematai skirtumo su tikrove. Robotai atrodo, kad tokie vaikšto išties. Operatoriaus darbą ir vertinčiau labai gerai – kamera buvo ten kur ir turėjo būti, vaizdai glostė akį.

Pritarsiu fantasticus.lt, kad aktoriai gerai parinkti, ypač tiko šiam filmui. Tiesa filmo metu neleido susikaupti vienas dalykas – vos ne po kiekvieno sakinio pagrindinis herojus sako: “ čia buvo Džonas Konoras”, “čia kalbėjo Džonas Konoras”, ko tai labai priminė Roko Žilinsko atvejį.

 

Išvada: tikrai ne pats blogiausias filmas šį sezoną, bet ir ne kažkas, ką atsimintum  po mėnesio.

Nuorodos:

Terminator: Salvation (Warnerbros)

Forum Cinemas

IMDB

Mes mylime psichopatus

th02.deviantart.com

Nuo pat senų senovės žmonijai reikėjo didvyrių- stipresnių, protingesnių, sumanesnių, drąsesnių žmonių už juos pačius. Šie didvyriai galėjo ištraukti žmoniją iš įsivaizduojamų ir neįsivaizduojamų negandų, kurios paprastiems žmonėms buvo neįveikiamos. Laikai buvo daugiau mažiau laukiniai ir kiekvienas gandas apie žmogų galėjusį juos apginti buvo sutinkamas su didžiausiu pasigerėjimu. Tarkim graikų mitai apie Heraklį, Tesėją, Belerofontą – juk tik jie galėjo sunaikinti begalines ordas pabaisų, apsėdusių pasaulį. Bendras jų bruožas tas, kad jie turėjo beveik vien geras savybes, o blogųjų buvo nedaug ir jei buvo, tai buvo netoleruojamos. Atėjus krikščionybei (ar kitoms monoteistinėms religijoms) herojų pagrindinė vertybė buvo begalinis tikėjimas Dievu.

XX a. Herojai dar buvo panašūs į „standartinius“ antikinius herojus – drąsūs žavūs ir garbingi, tačiau kuo toliau, tuo herojai darėsi panašūs į paprastus žmones – pas juos visus pradėjo atsirasti kokios nors problemos. Iš pradžių visai nekaltos, kaip Žmogui vorui („Spiderman“) – ji myli kitą, o jis myli ją. Tačiau herojai vis dar vis kovėsi su vienokiomis ar kitokiomis „pabaisomis“, nes buvo šaltasis karas ir žmonės jų bijojo. Tačiau dabar esame gana saugūs fizine prasme (neskaitant terorizmo, kurio vakarų visuomenės didelė dalis nelaiko didele grėsme, t.y. nemato, kad tai gali nutikti jiems) ir mes norime naujų iššūkių. Anksčiau mums reikėjo būti didvyriu, kad išsaugotume visuomenę, o dabar, kad įneštume i ją šiek tiek chaoso – maištininkų, žavių, dėmesį traukiančių, asmenybių. Tarkim, kad ir Lietuvos žiūrovų mėgstamas daktaras Housas (“House M.D.”) – gydytojas narkomanas, su begale kitų problemų (taip pat ir psichologinių), taip išsiskiriantis iš visuomenės ir tik jis sugebantis spręsti pačias sudėtingiausias problemas, kurių kiti, normalūs, daktarai net nesugeba nustatyti. Šiais laikais vakarų visuomenės vienas didžiausių rūpesčių, kaip gyventi ilgiau ir sveikiau, nes iš esmės neliko rūpintis kuo kitu. Kitiems filmas pavyko pažengti dar toliau – psichopatas tampa ne tik antiherojumi, bet ir pagrindiniu veikėju- Jigsaw (“Saw”). Jis žudo pačiais iškreipčiausiais būdais žmones ir jis net nesulaukia tinkamo pasipriešinimo iš „geriečių“ pusės. Tačiau vienas filmas, nors ir turėdamas vieną, išties ryškų ir žinomą herojų, antiherojų padarė aukštesniu už herojų. Nors herojus ir laimi, tačiau žiūrovų simpatijas pelnė antiherojus – Joker („The Dark Knight“). Jis jau nebe kažkoks mistinis priešas, tačiau realus žmogus su problemomis. Jis veikia paprastai,ir žaviai kad, rodos, žiūrovas galėtų sušukti: – „ei, juk aš taip ir galėčiau“!

Visuomenė pasidarė beveik apatiška herojams – juk jie nebeįdomūs. Mums reikia maištininkų, einančių prieš visuomenę. Žinoma, jei su tokiu susitiktume realybėje, nebūtume labia patenkinti, tačiau žinant, kad jie netikri ir įsivaizduojant mus jų vetoje – kodėl gi ne?

Eagle eye aka. Sakalo akis (?)

Kuomet dar mokiausi mokykloje anglų kalbą Eagle buvo erelis, Falcon – sakalas, bet ką padarysi, laikai keičiasi, keičiasi ir kalba.

Žiūrint šį filmą iškilo vienas vienintelis klausimas – kur aš visa tai mačiau? Žiūrint kai kuriuos episodus, maniau, kad žiūriu “Wanted” ir  “Live free or die hard“, gelbėjo tik tai, kad skyrėsi aktoriai, o šiaip viskas labai panašu. Nieko nesakau, scenos padarytos įspūdingai , tik kad antrą kart žiūrint efektas nebe tas.

Scenarijus, primityviena. Jau tema taip išnagrinėta, prifilmuota, kad net negera daros (kokia tema nesakysiu specialiai, nes filmo išvis nebeapsimokės žiūrėt).

Filmas visiškai neįtraukiantis, nuobodus. Rekomenduoju žiūrėti jį antradienio vakare jei turite namų kino sistemą. Kodėl būtent tada ir taip? Pirmiausia, šis filmas nėra vertas kitų svaitės dienų; antra, mokėti pinigus ir žiūrėti kino teatre būtų kvailystė (taip kaip padariau aš 😦 ); trečia, žiūrėti be atitinkamo garso ir vaizdo sistemų yra išvis neverta, nes filmą tegelbėja tik efektai.

Reitingas 6/10 – ir jokių rekomendacijų jį žiūrėti.

Death Race aka Mirties lenktynės

Šis filmas mane nustebino. Nustebino geraja prasme. Tikrai tikėjausi, kad bus absoliutus šlamštas, tačiau apsirikau. Neteigsiu, kad siužetas labai geras, intriguojantis, tačiau filmas nenuobodus ir priverčia išlaukti iki pabaigos (Nors tokiame filme žinai, kad viskas bus gerai, tačiau kažkodėl vistiek norisi žiūrėti iki galo).

Filmo idėja paprasta. Netolima ateitis. Savotiškai poapokaliptinis pasaulis (žlugo JAV ekonomika – jei kas sekat biržų informaciją, suprantate, kad bet koks krestelėjimas JAV su griausmu pereina per pasaulį, o jei prasidėtų krizė, tikrai būtų panašu į pasaulio pabaigą). Jame kalėjimus perėmė privatūs asmenys dėl pinigų (nors iš dalies jau ir dabar tas yra – JAV nemažai kalėjimų priklauso privatiems asmenims) . O viename kalėjime dėl pinigų, gaunamų už transliacijas internetu rengiamos lenktynės, kuriose įvairaus plauko nusikaltėliai varžosi dėl pirmos vietos. Jei laimi penkis kartus – atgauni laisvę. Tačiau ne viskas taip paprasta, automobiliuose sumontuota įvairių ginklų – nuo tepalų išliejimo ant kelio iki napalmo bombų.

Tačiau kartą buvo peržengtos ribos ne kalėjime, o laisvėje…

Filme yra nemažai klaidų, ar sunkiai įtikėtinų situacijų, tačiau jų ne tiek daug ir ne tiek baisių, kad trukdytų mėgautis filmu. Filme pagrindinio herojaus Jansen Ames vaidmenį atlieka Jason statham – šiuolaikinių veiksmo filmų die vukas, vaidinęs tokiuose filmuose kaip „Adrenalinas“, „Transporteris“. Žinoma, koks geras veiksmo filmas be žavios pagrindinės herojės Hennessey (Joan Allen)

Anime

Kaip esu minėjęs, man patinka filmai, tačiau nespjaunu ir į animaciją. Animacijoje, kartais geriau negu filmuose, galima perteikti norima idėją, personažų išgyvenimus – autoriaus fantazijos neriboja niekas (beveik niekas). Patinka ir komediniai animaciniai serialai tokie, kaip “The Simpsons”, “Daria”, “Futurama”, “American dad”, “South park”, “MEGAS XLR” tačiau norėčiau pakalbėti apie kiek rimtesnę, suaugusiems skirtą animaciją (ne hentai). Ne, nekalbėsiu, tik parodysiu. Mano matytų filmų kelekcija nėra labai didelė, tačiau pasidalysiu filmais kuriuos esu matęs.

Kôkaku kidôtai (Ghost in the shell)


Kôkaku kidôtai – Innocence


Kôkaku kidôtai: Stand Alone Complex & Kôkaku kidôtai: S.A.C. 2nd GIG & Kôkaku kidôtai: Stand Alone Complex Solid State Society


Renaissance


Appurushîdo (Appleseed)

Final Fantasy: The Spirits Within

Kaubôi bibappu: Tengoku no tobira (Cowboy bebop)

Animatrix

Hoshi no koe (Voices of a distant star)

Final Fantasy VII: Advent Children

Desu nôto (Death note)

Vexille

Ergo Proxy

Byôsoku 5 senchimêtoru

Gelžmogis aka. Iron man

Dar vienas papildantis mano matytų filmų kolekciją. Nors IMDB duoda nemažai balų, o aš paprastai linkęs pasitikėti ja, buvau nustebintas – 8.4/10? Na gal geriausiu atveju septynis būtų galima duoti ir ne daugiau. Eidamas į filmą žinojau, kad jame nebus didelės filosofijos, tiesiog norėjau smagiai praleisti laiką. Nesakai, kad nepraleidau: buvo ir “bajariukų” ir veiksmo ir daug nelogiškų dalykų. Pavyzdžiui kaip oloje , Afganistano gilumoje, galima gaminti moderniausią pasaulyje raketą? Žinoma, kam reikalingi visokie įmantrūs technologiniai žaisliukai, jei yra senas geras kalvio kūjis ir priekalas? Sukilėliai irgi neblogi – liepė gaminti raketą, o kažkaip pagamino super duper šarvus. Gerai, kad nors iš vis pastebėjo, kad ne tai gamina (nors ir paskutinę dieną). Dar jo pirmieji pagaminti šarvai. Negaliu garantuoti, tačiau aš statyčiau už žmogų šaudantį į juos su LABAI dideliu kulkosvaidžiu, o ne į esantį viduje. Na, bet visa tai suprantama – fantastinis filmas. Tačiau kam filmuoti tokias nesąmones: už durų, prisiglaudęs prie sienos slepiasi kažkoks sukilėlis/teroristas. Iš kitos pusės prieina Iron man ir įkišęs ranką pro duris apkabina sukilėlį/teroristą ir išvelka jį į gatvę su visa akmenų siena. Esmė ta, kad joks žmogus nebūtų atlaikęs tokio spaudimo ir jį būtų “perspaudę” pusiau, o čia jis apdujęs guli vidury gatvės ir Iron man sako kaimiečiams “Jis jūsų” (ar kažkas panašaus) ir nuskrenda. Šitas epizodas sužlugdė filmą mano akyse.

Į ši filmą galima eiti jei turit laisvo laiko ir/ar pinigų. Nieko įspūdingo, tačiau ir nėra ir visiškas šlamštas – kažkas lengvo atsipalaidavimui.