Balsas.lt ir Ekonomika.lt ‘skolinasi’ užsienio partalų turinį?

Aš dažniausiai skaitau ne lietuviškus, bet užsienio portalus, tačiau kartais paskaitau ir lietuviškus. Smagiausia, kuomet pamatai beveik identišką straipsnį, kurį vakar skaitei kažkur kitur. Pavyzdžiui Business Insider skaičiau vakar skaičiau straipsnį pavadinimu ’15 Ways Supermarkets Trick You Into Spending More Money.’ Šiandien Balsas.lt ir Ekonomika.lt matau straipsnius pavadinimu ‘Kaip prekybos centrai verčia pirkėjus išlaidauti.’ Turinys beveik identiškas. Apie tai pranešiau Business Insider. O šiaip galit palyginti patys.

Business Insider, ‘15 Ways Supermarkets Trick You Into Spending More Money’
Balsas.lt, ‘Kaip prekybos centrai verčia pirkėjus išlaidauti‘
Ekonomika.lt, ‘Kaip prekybos centrai verčia pirkėjus išlaidauti‘

Dar kartą apie autorių teises

Šiuo metu autorių teisių tema žiniasklaidoje yra labai plačiai aptarinėjama. Dar kart pasisakysiu ir aš.

Autorių teisių pažeidinėjimas yra blogis. Išties. Kažkas kuria, įdeda savo lėšas, darbą, fantaziją, bet negauna atlygio pinigine išraiška. Net nebūtinai pinigine, kartais negauni ir moralinio pasitenkinimo, jei kažkas tavo darbą naudoja be leidimo. Kūrėjui tai nėra labai malonu, netgi kyla šioks toks subruzdimas tarp tinklaraštininkų jei kas nors bando pasisavinti jų sukurtą turinį. Tas pats ir su LANVA. Suprantu ir žmones, kuriems LANVA veiksmai nepatinka, tačiau jie tik dirba savo darbą (nors tokio termino, “kaip viešieji ryšiai“ tikriausiai nelabai žino) – atstovauja tam tikrų kompanijų interesus ir tiek. LANVA gaudo, grasina, interneto vartotojai pyksta, abi pusės jaučiasi teisios, tačiau tai ne didžiausia bėda, ir ne visuomenės nesupratingumas, autorių teisių negerbimas, o tiesiog tai, kad dažniausiai nesuteikiama jokių kokybiškų ir pigių alternatyvų. Bandoma prakišti mano manymu neteisėtas įstatymo pataisas, naujus kompensacinius mechanizmus, stengiantis legalizuotai ištraukti pinigų, visiškai neišsprendžiant (ir net nebandant) problemos.

Programinė įranga

Kompanijų, kuriančių programinę įrangą, tvirtinimas, kad dėl piratavimo jie patiria daugiamilijardinius nuostolius visiškai neįtikina, nes dauguma “piratų“ yra fiziniai asmenys su gana ribotu biudžetu ir jei staiga nebebūtų įmanoma visiškai piratauti, jie pereitų prie pigesnių ar nemokamų alternatyvų, negu naudotųsi kelis tūkstančius dolerių kainuojančiomis programomis. Dabar jomis naudojasi, nes jos patogesnės galingesnės ir lengvai prieinamos, jei staiga jų nebeliktų didžiajai daliai vartotojų tai nesukeltų didelių problemų. Turbūt vienintelė kompanija, kuri gali jaustis nuskriausta dėl eilinių vartotojų piratavimo yra “Microsoft“, nes nemažai vartotojų naudojasi “Windows“ operacine sistema nelegaliai ir jei išnyktų nelegalios versijos, didžioji dalis “piratų“ susipirktų legalius “Windows“, nes kitokios patogios ir paprastos alternatyvos be “Mac“ nėra (“Linux“ tiesiog per daug sudėtinga paprastam vartotojui (kol kas)).  Kitas dalykas, kad išnykus piratavimui ir vartotojams perėjus prie nemokamų programų nukentėtų ir pačios kompanijos, kuriančios programinę įrangą, nes vartotojai “atprastų“ naudotis jų programomis ir jų pirkimas dar labiau kristų (žinoma, specialių programų vartojimas, gal apmažėtų, bet neišnyktų, nes yra profesionalams tiesiog nepakeičiamų programų, be kurių darbo našumas ir kokybė sumažėtų). Teko skaityti, jog “Microsoft“ dabar stengiasi užmerkti akis Kinijoje, kad pripratinti vartotojus.

Pramoginis turinys

Dėl pramoginio turinio piratavimo kyla daugiau neaiškumo, nes jis apskritai žmogui nėra būtinas ir tam tikriems produktams tiesiog nėra jokių alternatyvų – jei nori pamatyti “Matrix“, tai  niekas tau jos nepakeis. Ne paslaptis, kad didžioji dalis pramoginio turinio internete yra “nupiratauta“. Pagrindinės priežastys yra tos pačios: todėl, kad galima, paprasta ir nebaudžiama. Tačiau čia, Lietuvoje, yra ir daugiau problemų. Naujus filmus, serialus matyti, naujos muzikos klausytis, žaisti naujus žaidimus nori visi, tačiau legaliai šie produktai Lietuvoje yra sunkiai prieinami. Jeigu dabar 10% Lietuvos šeimų neužtenka pinigų maistui, tai kaip jie sau gali leisti nueiti į kino teatrą, kur bilietas kainuoja nuo 11 iki 22 Lt?  Žinoma, senesnių filmų galima išsinuomoti, nes kainos gerokai pakritusios, nors tai ir nėra labai patogu. Muzikos nemokamų alternatyvų (ir sakyčiau visai neblogų) turime. Pirmiausia galima klausytis FM radijo arba jei netenkina ten grojamas muzikos stilius, galima naudotis radijo stotimis interente, kaip, kad mano aprašyta “Jango“ puikiausiai veikianti Lietuvoje ir dar nemokama. Blogiausia yra tiems, kas nori muziką turėtu si savimi, nes tada jau reikėtų ją pirkti, o patogaus ir pigaus varianto pasiūlyti nelabai išeina. Su žaidimais išvis blogai. Didžiosios dalies Lietuvos šeimų ekonominė padėtis švelniai sakant yra prastoka, tai mokėti už kelių valandų pramogą vaikui (pripažinkim, kad visgi tai didžiausia auditorija) pusantro šimto litų būtų nemaža prabanga.  Dar blogiau su serialais. Žmonės “užsikabliuoja“ žiūrėti kokį nors serialą ir nori jį matyti visą ir tuomet, kada jis išleidžiamas, tačiau mūsų televizijos to negali pasiūlyti: serialai beviltiškai pasenę, jų laikas nuolatos kaitaliojamas ir dažniausiai rodomi tokiu metu, kuomet dirbantis žmogus negali sau leisti žiūrėti. “Hulu“ ar “Fox“ Lietuvoje tiesiog neveikia.  Turiu palydovinę televiziją, ar tai nors kiek pagerina mano matomo turinio kokybę? Absoliučiai ne, nes norimo turinio arba nerodo, arba jis pasenęs, nes programų tinklelis sudaromas “Rytų“ šalims, taip, kad net “Mythbusters“ negaliu matyti, kada mato pasaulis, nors už paslaugą moku.

Produktai yra, poreikis gauti pinigų taip pat, tačiau patogaus ir pagal kainą adekvataus masiniam vartotojui mechanizmo visiškai nėra.  Galbūt kai kuriuos tenkina ir dabar esanti padėti, pasikeitimai tik sumažintų jų pelną. Taigi, virtualus karas vysta toliau.

Tiesa, šiandien pasirodžiusiame “15 minučių“ straipsnyje “LANVA: interneto piratai gali būti baudžiami kalėjimu“ LANVA patreikta informacija yra kiek klaidinanti, nes pagal nurodytą Baudžiamojo kodekso straipsnį gali būti baudžiami tik tokie asmenys kaip “Skid Row“, bet ne paprasti piratai, nes jiems būtų taikoma civilinė ir administracinė atsakomybė (nebent “piratavimas“ vyksta milžiniškais mastais, tai tada būtų taikomas BK 192 str.).

Naujasis Microsoft Live Messenger – Skype žudikas?

Pamenu prieš keletą metų “Microsoft Live Messenger“ (tada ji dar vadinosi “MSN Messenger“) buvo pati populiariausia IM programa, tačiau pasirodė greitesnis bei patogesnis “Skype“ ir visi pradėjo naudotis tik juo, “Skype“ netgi tapo bendriniu žodžiu apibūdinti IM programą, o “Microsoft“ kūrinys labai sumenko ir jo naudojimasis netgi erzino. “Microsoft padarė nemažai pokyčių savo programose bei interneto tarnybose: sutvarkė “Live“ puslapį, sukūrė jaują paiešką “Bing (nors Lietuvoje ji praktiškai bevertė),  perdarė “Hotmail“ ir netgi sukūrė padorius “Windows“  ir dabar  “Microsoft“ nusprendė atgauti internetinių pokalbių programų karaliaus titulą pristatydama naująjį “Microsoft Live Messenger“. Pakeitimų daug, netgi labai daug (net nesitikėkit, kad mėginsiu juos aprašyti, bet pokalbių programų funkcijų palyginimas yra čia), tačiau ar jiems pavyks atgaivinti merdėjančią programą? Ar blizgučiai neužgoš programos esmės ir nepradės erzinti? Palauksi ir pamatysim. Jei norit sužinoti daugiau užeikit į naujojo “Microsoft Live Messenger“ oficialų puslapį arba laukit Beta versijos.




Apple strategija

Niekad nesuprasdavau visuotinio garbinimo tų žmonių, kuriems pasisekė jų karjeros, tačiau Steve Jobs sugalvojo išties genialią strategiją, kuri užtikrina nesibaigiančią užsakimų jūrą.

“Microsoft“ išleisdama naują produktą turi jį suderinti su tūkstančiais kitų produktų, jų versijų, galimų modifikacijų, todėl daro viską, kad viskas išeitų kuo geriau, nes kuo toliau, tuo labiau susiduria su milžiniška konkurenciją ir reikia išlaikyti lyderio vaidmenį,  o “Apple“ turi savo fantastiškai išreklamuotą ženklą ir praktiškai neturi konkurencijos (taip, turi, bet tam tikrose srityse yra “Apple“ ir yra “visa kita“). “Apple“ gali leisti sau išleisti gerus, gražius, patogius, bet ne puikius produktus ir tai gali daryti sąmoningai, kol dar nėra artimų konkurentų. Šiek tiek sekiau “IPad“ “revoliuciją“. Geras ne tiek produktas, kiek jo pateikimas, nes revoliucijos ten tikrai jokios nebuvo. Pats produktas “IPad“ patogus, “naudojamas“, bet nėra įdealus: nepalaiko “Flash“, nepalaiko 3G, nėra kameros ir t.t. Bet žmonės jį tikrai pirko ir dideliais kiekiais. Pirma fazė baigta ir prasidės nauja fazė: pavyzdžiui įdės 3G ir kamerą ir ne dėl to, kad buvo techniškai neįmanoma to padaryti pirmajam modeliui , bet todėl, kad komerciškai to neapsimokėjo žiūrint į ateitį. Pirkėjo psichologija paprasta: jei turiu gerą daiktą, kuris patenkina mano visus norus (ar įsivaizduojamus norus) man kito nereikia, bet jei turiu vidutinišką produktą (pripažinkit, kad “IPad“ toks) , tai gal būt ir norėsis atnaujinti, ypač jei be didelių problemų gali tai sau leisti.  Pavyzdžiui aš turiu “Lenovo ThinkPad SL500“ – puikus produktas (žinoma su keliais minusais, bet vistiek puikus) ir jis visiškai patenkina mano kuklius poreikius ir man nereikia kito produkto, tačiau jei kompiuteris neturėtų USB jungčių (taip kaip neturi “IPad“), tai gal ir atsirastų svarstymai atnaujinti, nes poreikis būtų. Tokį žmonių mastymą ir išnaudoja “Apple“  ir tai yra genialu: vieniems reikia, kiti duoda, nors ir ne visuomet tai ko nori.

Steve Jobs sukūrė pakankamai genialią strategiją kaip skurti unikalios prekės įvaizdį ir jį išnaudoti

“Facebook“ bandymas privatizuoti internetą

“CNN“ perskaičiau straipsnį apie naujas “Facebook““ ypatybes. Straipsnio esmė tokia, kad visame internete paplis “Like“  mygtukai, kuriuos paspaudus, tau patikęs straipsnis atsidurs “Facebook“ ir jį matys visi tavo draugai.

Aktyvumo tikrai “Facebook“ padidės, kūrėjai netgi tikisi, kad žmonės suras visa kas jiems įdomu vienoje svetainėje – jei įdomu tavo draugams, įdomu ir tau. Nė velnio! Mano draugai, kolegos, pažįstami, turi labai skirtingų pomėgių, jų interesai daug kuo skiriasi nuo maniškių. Pradžioje buvo smagu pamatyti ką siūlo draugai, ką jie daro, žaidžia, bet dabar tai visiškai nusibodo – nebeįdomu! “Facebook“ primena mokyklos sporto salę, kurioje šimtas žmonių, kurie vienas kitą pažįsta, užsiima daugybe sporto šakų ir vienas kitam tiesiog trukdo. Naujienų apie pažįstamus žmones visuomet smagu išgirsti, tačiau kiek procentų jie šiandien laimingi pagal programos atsitiktinai sugeneruotus skaičius užknisa, bet jei dar prasidėtų masinis straipsnių perpostinimas, tai jau būtų visai nebeįdomu. Jei vartotojai bus protingi nenutiks nieko, bet žinant, kad paskelbti naujiena bus galima vienu pelės paspaudimu…

Facebook kūrėjai nebežinodami kuo užsiimti toliau pamiršo taisyklę keep it simple and smart ir galim turėti dar vieną puikų ir didelį projektą, kuris suvalgys pats save.

Google Buzz

Šiandien man įjungė “Google Buzz“. Tiesa pasakius dar nelabai žinau kaip kas veikia, tačiau į sekamų žmonių sarašus įtraukė kelis mano dėstytojus, kuriems te esu porą laiškų rašęs bei kitus žmones, kurių nė nesu akyse matęs. Turbūt ir mane įtrauks į jų sąrašus. Kyla klausimas: kam man reikia, kad tie visi žmonės žinotų ką aš veikiu ar ką įdomaus noriu pasidalinti?

Šemeta

Nors paprastai čia video nededu, bet šituo negaliu nepasidalint – made my day 😀

P.S. Anglų kalba privaloma 😀

Skaitmeniniai piratai

Night Fate at deviantart.com

Kova su skaitmeniniu piratavimu įgauna pagreitį Europoje, tuo pačiu ir Lietuvoje. Didžioji Britanija bei Prancūzija nusprendė įteisinti interneto atjungimą žmonėms nelegaliai siunčiantiems skaitmenines kopijas. Lietuva daro originaliau ir pradės bausti. Tiesa, pradžioje nepatikėjau, kad tokio dydžio galimos baudos, maniau vėl žurnalistai kažką ne iš ten nuskaitė. Bet visgi ne.

Pacituosiu Administracinių teisės pažeidimų kodeksą:

214⁽¹⁰⁾ straipsnis. Autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimas

Neteisėtas literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies viešas atlikimas, atgaminimas, viešas paskelbimas, kitoks panaudojimas bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais, taip pat neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais –

užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų konfiskavimu.

Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, –

užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su kūrinio ar fonogramos neteisėtų kopijų ir jų gamybos priemonių ar įrangos konfiskavimu.

Pastaba. Kūrinio ar fonogramos neteisėtų kopijų gamybos priemonės ar įranga – techninė įranga, medžiagos ir kitos priemonės, kurios išimtinai ar dažniausiai naudojamos kūrinio ar fonogramos neteisėtoms kopijoms atgaminti ir (ar) platinti arba kurių paskirtis ir naudojimo tiesioginis tikslas – atgaminti ir (ar) platinti neteisėtas kūrinio ar fonogramos kopijas.

Taigi, pagal nustatytą nuobaudą galime spręsti apie veikos sunkumą, o ji, palyginus su kitais straipsniais yra tolygi ar pavojingesnė nei pievų, durpynų padegimas, smulkaus svetimo turto grobimas, tyčinis turto sunaikinimas, aplinkos teršimas pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir preparatais, žiaurus elgesys su gyvūnais, neteisėtas šaudymas iš ginklo, nepilnamečio nugirdymas, melagingų parodymų davimas, policijos pareigūnų, prokurorų reikalavimų nevykdymas ir daugelis, daugelis kitų. Greičiausiai buvo padarytas nemažas spaudimas iš įvairių kompanijų, kad nustatyti tokias griežtas ir neadekvačias kitoms nuobaudas.

Apie skaitmeninį piratavimą nemažai rašo Džiugas “Užrašuose iš skaitmeninio fronto” ir atkreipia dėmesį į tam tikrų aspektų beviltišką beprasmiškumą. Gerai būtų, jei mūsų įstatymų leidėjai juos pasiskaitytų, nors taip niekada nebus. Įstatymų leidėjų nuomonę suformuoti tam tikroms organizacijoms labai lengva, nes būdami neišprusę šiuo klausimu, jie negali apžvelgti klausimo iš įvairių pusių. Tai yra ne tik pas mus, bet ir visame pasaulyje. Nėra autoriteto, kuris galėtų paprieštarauti, juolab, kad iš esmės viskas ir atrodo teisingai: jie vagia, mes gaudom. Teismuose žinoma dar bus mėginama ne tik nubausti, bet ir prisiteisti žalą. Pagal kokias kosmines formules jie ją apskaičiuos – neįsivaizduoju. Realių nuostolių niekas nepatiria. Negautos pajamos turbūt, bet ar jie būtų gavę tas pajamas iš vis dar ir klausimas. Vargu ar kokiam aštuonmečiam, kurį pagaus policija tėvai būtų davę ~ 700 LTL naujiems “Windows”. Bet įtariu teismai bus palankūs kompanijoms, o ne privatiems asmenims.

Taip, piratavimas yra didelė problema ir jos mastai yra pakankamai nemaži. Kažkas kuria produktus, tačiau negauna pinigų už tai, kad jais kiti naudojasi. Nesakykit, kad tai visiškai teisinga. Kad ir aš pats geriau jaučiuosi, kad mano kompiuteryje sukasi legalūs Windows”. Tačiau šiuo atveju piratavimo problemą bus galima spręsti arba didelėmis nuobaudomis ir visuotiniu gaudymu, arba spręsti problemas, kodėl žmonės piratauja. Niekada nebuvau prieš dideles ir griežtas bausmes (proto ribose), tačiau jei nebus pašalintos priežastys, vargu ar kas pagerės. Kiek panašu su realybėje nutinkančiais nusikaltimais, vienus griežtos bausmės pažaboja, kitus nelabai. Pavyzdžiui padidino baudas už kelių taisyklių pažeidimus – mažiau eismo įvykių, nes pažeidimų priežastys tebuvo asmeninės. O vat pasikeitus ekonominei situacijai į blogąją pusę, tik daugėja įvairių žiauresnių nusikaltimų, nors bausmės tokios pat. Tas pats ir čia: nėra pinigų pertekliaus, tačiau norisi ir filmą pažiūrėti ir kokią programą atsisiųsti išmėginti.

Esu pabaigęs autorių teisių programą, todėl su kai kuriais Autorių ir gretutinių teisių įstatymo aspektais esu pakankamai neblogai susipažinęs. Todėl galiu sakyti, kad šis įstatymas būtų geras ir pakankamai inovatyvus XIX amžiaus pabaigai, kuomet piratauti galėjai tik knygomis. Jaučiai, kad visa kita, kad nesusiję su knygomis yra tiesiog “prilipdyta”.

Kai kas pabandė patys kovoti su skaitmeniniu piratavimu. Kai perskaičiau pagalvojau, kad tai mažų mažiausiai neatsakinga. Kitas dalykas, jei dėl nusišnekančio navigatoriaus būtų kilęs eismo įvykis, būtų galima reikalauti atlyginti nuostolius iš tų asmenų, kurie jie ten patalpino. Juolab, kad tada, kuomet asmenys pradėjo siųstis pakeistą, pačių kūrėjų įdėtą programinę įrangą, jie ją siuntėsi legaliai ir todėl programinės įrangos kūrėjai savo sąmoningais veiksmais siekė sukelti padidintos rizikos šaltinio valdytojui (vairuotojui) pavojų. Ir jei dėl jų išsidirbinėjimo kiltų eismo įvykis prokuratūra turėtų pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nes už tokią veiką gresia baudžiamoji atsakomybė.

196 straipsnis. Neteisėtas poveikis elektroniniams duomenims

1. Tas, kas neteisėtai sunaikino, sugadino, pašalino ar pakeitė elektroninius duomenis arba technine įranga, programine įranga ar kitais būdais apribojo naudojimąsi tokiais duomenimis padarydamas didelės žalos,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ar didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčios informacinės sistemos elektroniniams duomenims,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

3. Tas, kas padarė šiame straipsnyje numatytą veiką padarydamas nedidelės žalos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Šaltiniai gilesniam pasiskaitymui:

Administracinių teisės pažeidimų kodeksas

Baudžiamasis kodeksas

Autorių ir gretutinių teisių įstatymas

P.S. Beskaitydamas ATN komentarus radau neblogą  idėją, kad bus sunku nubausti parsisiuntųsį žmogų, nes tik parsisiuntus gali sužinoti ar programinė įranga legali ar ne. Gal ir būtų galima ir toliau ką nors išmąstyti, nes pažeidimo sudėties kaip ir nėra. Tada iškyla klausimas, kokiu pagrindu policija turi ieškoti žmonių parsisiuntųsių programas? Kitas dalykas, kad LANVA pati pažeidė ATPK, o galbūt ir BK ir tuomet prokūratūra galėtų inicijuoti LANVA kaip juridinio asmens likvidavimą, nes kaip suprantu jie tuos IP adresus gavo iš utorrent programos patys siųsdami nelegalią programinę įrangą. Jei gavo kitais būdais, tuomet keltumėm skandalą.

Windows 7 (ne)atnaujinimas

Kurį laiką teko naudotis “Windows 7” beta versija. Asmeniškai man labai patiko – buvo galima dirbti be jokių trukdžių, viskas veikė greičiau ir stabiliau nei “Windows Vista”- visų privalumų nė neišvardinsiu. Parduotuvėse pasirodžius naujajai “Windows” versijai galvojau, kad visai nieko būtų ją įsigyti, juolab, kad naudojuosi legalia “Windows Vista Business”, tai neturėtų daug kainuoti. Deja klydau, netgi labai. Atskira “Windows 7 Professional” kainuoja apie 500LTL, o atnaujinimas  apie 300 LTL.  Man kaip studijuojančiam ir niekur šiuo metu nedirbančiam yra pakankamai nemaža pinigų suma.  Būtų pigiau, gal ir atsinaujinčiau, tačiau dabar tikrai nė neketinu to daryti ir greičiausiai pirmasis Windows atnaujinimas bus kuomet keisiu kompiuterį naujesniu, o tas bus dar tikrai negreit. Galbūt išvis pereisiu prie Mac. Su dabartine kainodara turime fail-fail, o ne win-win, nes aš turiu senus ir ne pačius geriausius “Windows”, o “Microsoft” iš manęs negaus nė lito. Bet ką padarysi.

Nors dabar pagalvojus “Windows Vista” ir nėra jau labai bloga operacinė sistema, su ja įmanoma dirbti, tai ar verta leisti pinigus naujiems “Windows”?

Metu akmenį į alfa.lt daržą

Šiandien buvo tokia keistoka diena, prie to dar prisidėjo, kad nuvažiavus apsipirkti patekau į degantį “Akropolio“ prekybos centrą. Padariau kelias fotografijas (nors apsauginiai labai maloniai prašė to nedaryti, bet kadangi prekybos centras yra vieša vieta, tai nelabai svarbu ką jie sako). Grįžęs namo žinoma sumečiau nuotraukas į facebook’ą, tinklaraštį, bei nusiunčiau alfa.lt (vien tik dėl to, kad jie bendradarbiaudavo su tinklaraštininkais). Jie per daug netrukę paskelbė nuotraukas, tačiau kas sunervino, kad nepaskelbė nei kas tas nuotraukas jiems atsiuntė, nei padėkojo. Žinau, kad galiu reikalauti paskelbti manop vardą prie nuotraukų, bet neisiu dabar kovot tuštybės vedinas. Ką gi, dabar žinau, kad jei dar ką pavyks užfiksuoti tikrai nesiųsiu alfa.lt, nes jie už mano suteiktą informaciją gaus pinigų, o aš negavau nei padėkos.

Visiškai kitokią patirtį turėjau su technologijos.lt bei “Verslo žiniomis“. Technologijos.lt maloniai atsiklausė ar gali perpublikuoti mano straipsnį, prirašė pseudonimą, kaip ir paprašiau (Vėliau straipsnį nuciongino 15 minučių). Verslo žinios ir komentaruose padėkojo, kad įsidėjau jų “bannerį“. O čia…