ir gyvenimas kartais būna keistas…
5 sausio, 2010 6 Komentaras
Beveik toje pačioje vietoje, kur nuslydau, šiandien “fūra“ nuėmė mašiniuką. Automobiliai į kalną sunkiai įvažiuoja. Vidutinis automobilių greitis koks 20- 30 km/h nes greičiau važiuojant tiesiog nebesivairuoja. Kelias vis dar nei bandytas valyt, nei barstytas.
Šiandien paliksiu savo Hondukę namie ir imsiu rimtesnį 4×4 visureigį.
Kažkaip apgailėtina…
2 sausio, 2010 Parašykite komentarą
Na šiandien tai jau tikrai pykstu. Važiavau į parduotuvę ir skersas nuslydau su savo Honduke nuo kalno į pusnį. Kalnas status ir nė kart šią žiemą nei nuvalytas, nei pabarstytas. Gerai, kad iš lėto važiavau, tai jokios žalos nebuvo (tik nemaža atrakcija aplinkiniams). Reikėjo grįžt atgal, tai vos vos vėl įlipau. Padangos žieminės, geros, automobilis tvarkingas, tai kodėl aš vidury gražios dienos turiu kaip asilas slidinėt?
P.S. Mėgint išlygint automobilį net nebandžiau, nes prieky žmonių buvo, automobiliai pakelėj sustatyti – gal būčiau dar kam ir žalos padaręs.
15 gruodžio, 2009 6 Komentaras
Nusipirkau The Economist “The world in 2010“ lietuvišką versiją (Prabangus žurnaliokas – 20LTL, bet labai verta) ir radau pakankamai įdomų galimą Lietuvos ekonomikos gelbėjimo įdėją. “Hermis Capital“ valdybos pirmininkas Nerijus Dagilis rašo, kad 2010 metais mūsų nacionalinę valiutą teks devalvuoti (mano manymu jau kiek vėloka, bet žingsnis vertas pasvarstymų) ir dėl to bankai praras nemažai pinigų. Kadangi mūsiškė vyriausybė tikrai myli bankus tada jiems reikėtų kažkaip kompensuoti. Autorius rašo: “Tačiau kad išvengtume bankų griūties , ir valstybės garantuotų eurais laikomų indelių dalį reikėtų versti į nacionalinę valiutą – tokių pavyzdžių pasaulyje buvo ne vienas. Kad devalvacija duotų reikšmingą postūmį šalies ekonomikai, lito vertę reikėtų sumažinti bent 50%“. Taigi, turi žmogus kažkiek santaupų užsienio valiuta, kad būtų saugiau ir stabiliau, o tau vieną dieną tą banko sąskaitą užšaldo, kad negalėtum pervesti ar nusiimti ir tada konvertuoja į litus. Be to, konvertavus devalvuoja. Praktiškai tave apvagia vidury baltos dienos. Ir ne tik tave, o ir visą tautą. Radau Spekuliantuose ir traders.lt pusės metų senumo diskusijas apie tai- ko tai net nejauku pasidarė, nors ir tų santaupų kaip ir ne per daugiausiai, bet šiais laikais kiekvienas litas svarbus, nes pajamos mažėja labai sparčiai. Taip pat konvertuotos būtų ir paskolos. Neįsivaizduoju kaip tai atrodytų teisiškai, nes galų gale prieštarautų Europos Sąjungos pagrindinių laisvių chartijai, Konstitucijai (nors Lietuvoje ji interpretuojama labai laisvai) ir daugeliui kitų tarptautinių dokumentų. Bet jei reikės padarys ir kuomet po kelių metų nustatys koks tarptautinis teismas, kad tai neteisinga, atlygins. Turbūt. Po daugelio metų…
Neramu. Labai neramu. O žinant, kad vyriausybė slepia praktiškai visą informaciją, kuri susijusi su šalies ekonomika, gali visko būt…
20 lapkričio, 2009 Komentarų: 1
Europos valstybės priėmė ir ratifikavo svarbų dokumentą einant link federacijos, bet kaip visuomet sugebėta pridėti nemalonių prieskonių. Išrinktas naujas Europos Komisijos prezidentas yra… yra… nepamenu, reikia pagooglinti, nes niekad apie jį nebuvau girdėjęs ir dabar pakankamai sunku jį atsiminti. Kaip teigia CNN, jis yra 62 metų japoniškos poezijos mėgėjas iš Belgijos – Herman Van Rompuy. Tikiu, kad Europoje be belgų niekas apie tokį nėra girdėjęs, o pasaulyje juo labiau. Nykoka persona. Jei kas būtų klausę, būčiau atidavęs balsą už Tony Blair, bet niekas neklausė. Taigi, dabar turėsime nykų prezidentą, be nuomonės ir visi sprendimai vistiek bus nulemti didžiųjų valstybių sutarimų (arba nesutarimų). Na bet to buvo galima buvo ir tikėtis, nes savo nuomonę turinčio Tony Blair tikriausiai tenorėjo vieni britai. Esu labai nusivylęs. Kokia Europa, toks ir prezidentas, bet bent jau nepritaria Turkijos stojimui į ES.
Daugiau informacijos:
4 lapkričio, 2009 15 Komentaras
Night Fate at deviantart.com
Kova su skaitmeniniu piratavimu įgauna pagreitį Europoje, tuo pačiu ir Lietuvoje. Didžioji Britanija bei Prancūzija nusprendė įteisinti interneto atjungimą žmonėms nelegaliai siunčiantiems skaitmenines kopijas. Lietuva daro originaliau ir pradės bausti. Tiesa, pradžioje nepatikėjau, kad tokio dydžio galimos baudos, maniau vėl žurnalistai kažką ne iš ten nuskaitė. Bet visgi ne.
Pacituosiu Administracinių teisės pažeidimų kodeksą:
214(10) straipsnis. Autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimas
Neteisėtas literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies viešas atlikimas, atgaminimas, viešas paskelbimas, kitoks panaudojimas bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais, taip pat neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais –
užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų konfiskavimu.
Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, –
užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su kūrinio ar fonogramos neteisėtų kopijų ir jų gamybos priemonių ar įrangos konfiskavimu.
Pastaba. Kūrinio ar fonogramos neteisėtų kopijų gamybos priemonės ar įranga – techninė įranga, medžiagos ir kitos priemonės, kurios išimtinai ar dažniausiai naudojamos kūrinio ar fonogramos neteisėtoms kopijoms atgaminti ir (ar) platinti arba kurių paskirtis ir naudojimo tiesioginis tikslas – atgaminti ir (ar) platinti neteisėtas kūrinio ar fonogramos kopijas.
Taigi, pagal nustatytą nuobaudą galime spręsti apie veikos sunkumą, o ji, palyginus su kitais straipsniais yra tolygi ar pavojingesnė nei pievų, durpynų padegimas, smulkaus svetimo turto grobimas, tyčinis turto sunaikinimas, aplinkos teršimas pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir preparatais, žiaurus elgesys su gyvūnais, neteisėtas šaudymas iš ginklo, nepilnamečio nugirdymas, melagingų parodymų davimas, policijos pareigūnų, prokurorų reikalavimų nevykdymas ir daugelis, daugelis kitų. Greičiausiai buvo padarytas nemažas spaudimas iš įvairių kompanijų, kad nustatyti tokias griežtas ir neadekvačias kitoms nuobaudas.
Apie skaitmeninį piratavimą nemažai rašo Džiugas “Užrašuose iš skaitmeninio fronto” ir atkreipia dėmesį į tam tikrų aspektų beviltišką beprasmiškumą. Gerai būtų, jei mūsų įstatymų leidėjai juos pasiskaitytų, nors taip niekada nebus. Įstatymų leidėjų nuomonę suformuoti tam tikroms organizacijoms labai lengva, nes būdami neišprusę šiuo klausimu, jie negali apžvelgti klausimo iš įvairių pusių. Tai yra ne tik pas mus, bet ir visame pasaulyje. Nėra autoriteto, kuris galėtų paprieštarauti, juolab, kad iš esmės viskas ir atrodo teisingai: jie vagia, mes gaudom. Teismuose žinoma dar bus mėginama ne tik nubausti, bet ir prisiteisti žalą. Pagal kokias kosmines formules jie ją apskaičiuos – neįsivaizduoju. Realių nuostolių niekas nepatiria. Negautos pajamos turbūt, bet ar jie būtų gavę tas pajamas iš vis dar ir klausimas. Vargu ar kokiam aštuonmečiam, kurį pagaus policija tėvai būtų davę ~ 700 LTL naujiems “Windows”. Bet įtariu teismai bus palankūs kompanijoms, o ne privatiems asmenims.
Taip, piratavimas yra didelė problema ir jos mastai yra pakankamai nemaži. Kažkas kuria produktus, tačiau negauna pinigų už tai, kad jais kiti naudojasi. Nesakykit, kad tai visiškai teisinga. Kad ir aš pats geriau jaučiuosi, kad mano kompiuteryje sukasi legalūs Windows”. Tačiau šiuo atveju piratavimo problemą bus galima spręsti arba didelėmis nuobaudomis ir visuotiniu gaudymu, arba spręsti problemas, kodėl žmonės piratauja. Niekada nebuvau prieš dideles ir griežtas bausmes (proto ribose), tačiau jei nebus pašalintos priežastys, vargu ar kas pagerės. Kiek panašu su realybėje nutinkančiais nusikaltimais, vienus griežtos bausmės pažaboja, kitus nelabai. Pavyzdžiui padidino baudas už kelių taisyklių pažeidimus – mažiau eismo įvykių, nes pažeidimų priežastys tebuvo asmeninės. O vat pasikeitus ekonominei situacijai į blogąją pusę, tik daugėja įvairių žiauresnių nusikaltimų, nors bausmės tokios pat. Tas pats ir čia: nėra pinigų pertekliaus, tačiau norisi ir filmą pažiūrėti ir kokią programą atsisiųsti išmėginti.
Esu pabaigęs autorių teisių programą, todėl su kai kuriais Autorių ir gretutinių teisių įstatymo aspektais esu pakankamai neblogai susipažinęs. Todėl galiu sakyti, kad šis įstatymas būtų geras ir pakankamai inovatyvus XIX amžiaus pabaigai, kuomet piratauti galėjai tik knygomis. Jaučiai, kad visa kita, kad nesusiję su knygomis yra tiesiog “prilipdyta”.
Kai kas pabandė patys kovoti su skaitmeniniu piratavimu. Kai perskaičiau pagalvojau, kad tai mažų mažiausiai neatsakinga. Kitas dalykas, jei dėl nusišnekančio navigatoriaus būtų kilęs eismo įvykis, būtų galima reikalauti atlyginti nuostolius iš tų asmenų, kurie jie ten patalpino. Juolab, kad tada, kuomet asmenys pradėjo siųstis pakeistą, pačių kūrėjų įdėtą programinę įrangą, jie ją siuntėsi legaliai ir todėl programinės įrangos kūrėjai savo sąmoningais veiksmais siekė sukelti padidintos rizikos šaltinio valdytojui (vairuotojui) pavojų. Ir jei dėl jų išsidirbinėjimo kiltų eismo įvykis prokuratūra turėtų pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nes už tokią veiką gresia baudžiamoji atsakomybė.
196 straipsnis. Neteisėtas poveikis elektroniniams duomenims
1. Tas, kas neteisėtai sunaikino, sugadino, pašalino ar pakeitė elektroninius duomenis arba technine įranga, programine įranga ar kitais būdais apribojo naudojimąsi tokiais duomenimis padarydamas didelės žalos,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ar didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčios informacinės sistemos elektroniniams duomenims,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
3. Tas, kas padarė šiame straipsnyje numatytą veiką padarydamas nedidelės žalos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Šaltiniai gilesniam pasiskaitymui:
Administracinių teisės pažeidimų kodeksas
Autorių ir gretutinių teisių įstatymas
P.S. Beskaitydamas ATN komentarus radau neblogą idėją, kad bus sunku nubausti parsisiuntųsį žmogų, nes tik parsisiuntus gali sužinoti ar programinė įranga legali ar ne. Gal ir būtų galima ir toliau ką nors išmąstyti, nes pažeidimo sudėties kaip ir nėra. Tada iškyla klausimas, kokiu pagrindu policija turi ieškoti žmonių parsisiuntųsių programas? Kitas dalykas, kad LANVA pati pažeidė ATPK, o galbūt ir BK ir tuomet prokūratūra galėtų inicijuoti LANVA kaip juridinio asmens likvidavimą, nes kaip suprantu jie tuos IP adresus gavo iš utorrent programos patys siųsdami nelegalią programinę įrangą. Jei gavo kitais būdais, tuomet keltumėm skandalą.
24 spalio, 2009 25 Komentaras
Kurį laiką teko naudotis “Windows 7” beta versija. Asmeniškai man labai patiko – buvo galima dirbti be jokių trukdžių, viskas veikė greičiau ir stabiliau nei “Windows Vista”- visų privalumų nė neišvardinsiu. Parduotuvėse pasirodžius naujajai “Windows” versijai galvojau, kad visai nieko būtų ją įsigyti, juolab, kad naudojuosi legalia “Windows Vista Business”, tai neturėtų daug kainuoti. Deja klydau, netgi labai. Atskira “Windows 7 Professional” kainuoja apie 500LTL, o atnaujinimas apie 300 LTL. Man kaip studijuojančiam ir niekur šiuo metu nedirbančiam yra pakankamai nemaža pinigų suma. Būtų pigiau, gal ir atsinaujinčiau, tačiau dabar tikrai nė neketinu to daryti ir greičiausiai pirmasis Windows atnaujinimas bus kuomet keisiu kompiuterį naujesniu, o tas bus dar tikrai negreit. Galbūt išvis pereisiu prie Mac. Su dabartine kainodara turime fail-fail, o ne win-win, nes aš turiu senus ir ne pačius geriausius “Windows”, o “Microsoft” iš manęs negaus nė lito. Bet ką padarysi.
Nors dabar pagalvojus “Windows Vista” ir nėra jau labai bloga operacinė sistema, su ja įmanoma dirbti, tai ar verta leisti pinigus naujiems “Windows”?
17 spalio, 2009 5 Komentaras
Kažkur internete pamačiau, kad Lietuvoje pasirodys žurnalas “Intelligent life“ leidžiamas “The Economist“ (Lietuviškąją versiją prižiūri “Miesto IQ“, kurio neturėjau garbės perskaityti). Sudomino vien tas faktas, kad jis leidžiamas tokio garsaus leidinio (tiesa pasakius, mielai pirkčiau ir patį “The Economist“) ir iškart į mano užduočių sąrašą buvo įtraukta, kad reikės nusipirkti šį žurnalą. Neseniai pasirodžiusiu “National Geographic“ nusivyliau; taip, tai gražus žurnalas (o kokios nuotraukos!), tačiau neradau ką skaityti, gal tai tiesiog ne mano tipo leidinys, todėl dėjau viltis į “Intelligent life“ . Prieš porą dienų nusipirkau“Akropolyje“ nes niekur kitur nepavyko rasti.
Kaina išties nesužavėjo – 14lt. Kaip už žurnalą išties nemažai, juolab, kad artimiausias jo konkurentas “Verslo klasė“ tekainuoja 6 litus (nors aš jį gaunu nemokamai, kartu su “Verslo žiniomis“ – dar kart ačiū “Verslo žinioms“ už tokią draugišką studentams prenumeratos politiką, nes mokėti visą kainą už dienraštį vargu ar galėčiau). Taigi, už 14 litų gavau 138 puslapių spaudinį. Pradžioje kiek sutrikdė tas faktas, kad praktiškai skiriama labai nedaug dėmesio aptarti nūdienos aktualijoms. Bet tik perskaitęs lietuviškosios versijos redaktoriaus Ovidijaus Lukošiaus įžangą supratau žurnalo esmę. Pamėginsiu perteikti esmę cituodamas: “Kalbant metaforiškai, dažnas esame patyrę, kaip be galo malonu skrieti vingiuotu greitkeliu geru automobiliu, tačiau dar didesnis malonumas patiriamas sustojus šalikelėje, ant uolos krašto, nuo kurio atsiveria įspūdingas peizažas. Tokią akimirką pasijunti mažas, ne toks reikšmingas, bet įkvėptas“. Įdomu tai, kad žurnalas rašo apie viską – apie maisto pirkimą su virtuvės šefu, elektroninių knygų koregavimą, Torontą, viešbučius su baseinais ant stogų. Pradžioje atrodo, kad tai temos apie nieką, apie nieką svarbaus, rodos, niekas neužkabins. Tačiau kiekvienas straipsnis įdomus ir suteikiantis galimybę sustoti perskaičius. Tai nėra tik pateikiama kažkokia greita informacija, kurią galima perskaityti ryte geriant kavą, kartu valgant sumuštinį ir rengiantis; norint skaityti šį žurnalą reikia pasiskirti laiko jam. Dar nespėjau perskaityti jo viso, tačiau žinau, kad perskaitysiu kada turėsiu ramią akimirką, nes jį skaitydamas mėgaujuosi.
Apibendrinus galiu pasakyti, kad “Intelligent life“ yra įmantrus desertas po kasdieninių greitų žinių užkandžių. Manau artimiausiu metu jį užsiprenumeruosiu ir rekomenduosiu pažįstamiems, kuriuos galėtų jis sudominti. Skaitau ir laukiu kito numerio, kuris išeis dar tikrai ne greit…
15 spalio, 2009 Parašykite komentarą
Šiemetinė “Blog action day“ tema kiek nuvylė. Tikėjausi, kad bus pasiūlyta kokia aštresnė tema, pavyzdžiui imigracija, tačiau vis gi buvo pasirinkta visiškai neutrali tema – klimato kaita. Bet anot mokslininkų ji turėtų būti aktuali. Žinoma, jei tai tiesa, susidursime su krūva labai skaudžių problemų: vandens stoka, derlingos žemės mažėjimas, vandenynų bei jūrų išteklių drastiškas sumažėjimas, galimi ir tautų kraustymaisi. Net jei bet kuri iš šių problemų įgautų didesnį mastą, būtų išties nekas. Kiltų konfliktai, regioniniai karai.
Ką realiai mes, paprasti žmonės, galime padaryti?
Realiai, jei neesate multi milijoninės kompanijos vadovas ar įtakingas politikas – nieko. Savo veiksmais, pavyzdžiui rūšiuojant šiukšles, naudojantis visuomeniniu transportu problemos nedaug neišspręstume. Net jei galėtume daryti ir žymius pokyčius, nereikia naiviai tikėtis, kad visi geros valios vedini puls gyventi ekologiškai ir nebeterš gamtos ateinančių kartų labui. Žmogus iš to turi gauti naudos, jam turi būti patogiau ar pigiau. Pavyzdžiui aš kiekvieną dieną važinėju automobiliu. Negerai, teršiu gamtą, išleidžiu krūvas pinigų eksploatacijai, galėčiau juk naudotis visuomeniniu transportu. Galėčiau, bet nenoriu nei per kur. Nuosavu automobiliu greičiau, ir patogiau. Man iki stotelės reikia eiti ~ 20min (per tiek laiko aš automobiliu nuvažiuoju kur man reikia), o autobusas ne tik važiuoja visiškai man netinkamu maršrutu, bet ir pasirodo stotelėje tik kas dvi valandas. Jei pradėčiau važinėti juo, kiekviena išvyka į miestą man truktų labai ilgai ir nematau tame nieko, kas galėtų pagerinti mano gyvenimą. Jei autobusas kursuotų bent kas pusę valandos bei tinkama kryptimi, gal būt ir pasirinkčiau jį. Dabar jokiu būdu (žinoma, kol leidžia finansinės galimybės). Ir reikėtų ne bloginti sąlygas automobiliams (pavyzdžiui apmokestinti įvažiavimą į Vilniaus senamiestį), bet gerinti visuomeninio transporto kokybę. Aš tiesiog nenoriu būti sąmoningas ir gelbėti ateities kartas, jei mano gyvenimo kokybė nuo to žymiai pablogėtų. Ir ne aš vienas, bet didžioji žmonijos dalis.
Gerai, kad ugdomas sąmoningumas, nes jis padės rinktis aplinkai draugiškus produktus, bet realiais veiksmais vienas žmogus nelabai ką gali pakeisti. Tačiau galima mėginti pakeisti žmonių gyvenimą taip, kad jiems nebereikėtų važinėti į darbą išvis (ne, ne Kubiliaus siūlomas ekonomikos gelbėjimo planas, kurį įvykdžius daug žmonių nebevažiuos į darbą), nes būtų pasiūlyta patogesnė alternatyva – dirbti namuose. Savaime suprantama, kad ne visur tai įmanoma, bet ir nedidelė dalis kažką pakeistų ir padarytų žmonių darbą patogesniu (pats esu šiek tiek dirbęs kūrybinį darbą namuose, tai visai nieko, nors darbo efektyvumas šiek tiek nukenčia, nes sėdint namie, buitis šiek tiek trikdo). Kompanijos atradusios nuotolinio darbo naudą, galėtų sutaupyti pinigų. Tačiau čia ir reikėtų vyriausybės įsikišimo, kad sudaryti palankesnes sąlygas toms įmonėms, kurios paliktų darbuotojus namuose (bent jau didžiuosiuose miestuose).
Kalbant apie gamtos išteklių išsaugojimą, prisidėti galėtų ir Švietimo ministerija, mokyklose įvesdama Džiugo propaguojamus elektroninius vadovėlius. Ne tik, kad pavyktų sumažinti sunaudojamo popieriaus kiekius, tačiau būtų ir saugoma vaikų sveikata. Kiek pamenu, pradinėse klasėse, kuomet užsidėdavau savo kuprinę, su nuostabiai gražiais iliustruotais vadovėliais kietais viršeliais, tai akys išsprogdavo. Kitas dalykas, tuos vadovėlius reikėdavo susipirkti, o tas kainuodavo nemažus pinigus, juolab, kad jais naudodavaisi tik vienerius metus. Jei kažkokia kompanija sukurtų sąlyginai pigius ir patvarius įrenginius, būtų galima juos pradėti dalinti vaikams. Tiesa pasakius ir pats tokio neatsisakyčiau dabar, studijuojant universitete, jei tik tik galėčiau ten susikelti sau rūpimas knygas.
Politika
Kaip teigia istorija, klimato pokyčiai kartu atsineša ir civilizacijos pokyčius. Žurnale “Iliustruotas mokslas“ teko skaityti, kad kaip teigia mokslininkai, Kinijos civilizacija aukštumas pasiekdavo, kuomet pasitaikydavo keli iš eilės liūčių sezonai. Kai kuriuose regionuose, jau trūksta vandens, maisto (nors iš esmės dabar dėl milžiniško žemės ūkio efektyvumo yra maisto produktų perteklius). Kartais atrodo keista, kad kai kuriuose regionuose vis dar badaujama (kalbu apie Afrikos žemyną, nes Azijoje kiek kitokia situacija). Iš esmės ten prarastas žemynas, todėl reikia, kad tarptautinė bendruomenė imtųsi kažkokių priemonių, kad suvaldytų ten esančią situaciją. Esmė yra ne išteklių trūkume, o jų blogame valdyme (nors išteklių tikrai nedaugėja, o tik mažėja). Nuolatiniai karai, neprotingai vykdoma žemės ūkio politika, verčia derlingus regionus dykvietėmis, netinkančiomis gyventi žmonėms, todėl tie žmonės gali panorėti persikraustyti į turtingą ir klestintį Europos žemyną, o tai reikštų mūsų civilizacijos pabaigą, socialinius konfliktus, galbūt ir tuos pačius pilietinius karus. Jau ir dabar jaučiami tam tikros krizės ženklai, kuomet vienos socialinės grupės kovoja su kitomis, dėl neva jų pažeidžiamų teisių. Problema iškyla ta, kad atvykėliai nesistengia prisitaikyti prie mūsų civilizacijos, perimti ją, o bando išlaikyti savo ir primesti ją mums. Blogybė, ta, kad Europoje suteikiamas prieglobstis beveik visiems norintiems ir dėl didelio imigrantų kiekio susikuria tam tikri getai, kuriuose galioja nuosavos, o ne nacionalinės taisyklės ir kurių niekas nedrįsta judinti, nes taip gyventi ramiau, o jei ir pajudina kyla daugybės žmogaus teisių gynėjų pasipiktinimas ir kas norėjo įvesti tvarką nukenčia. Pavyzdžiui kaip policijos pareigūnai Prancūzijoje gaudė įtariamus nusikaltimais asmenis, o šie žuvo bandydami pasislėpti nuo policijos pareigūnų, tuomet kilo riaušės ir kiti marazmai. Situacija atrodo gan komiškai, kuomet pareigūnai vykdydami pareigą būna užsipuolami. Panaši situacija buvo ir Didžiojoje Britanijoje: iš kart po teroristinių išpuolių Londone vienas Brazilijos pilietis bėgo nuo policijos ir buvo nušautas. Vėl gi kilo visuotinis pasipiktinimas, nors jei jis būtų buvęs teroristas, jo neutralizavus pasekmės būtų buvusios tragiško. Tai jau parodo, kad mūsų valstybinės institucijos nebeužtikrins piliečių apsaugos. Italijoje jau steigiasi savigynos būriai, Vokietijoje atgimsta nacistiniai judėjimai. Ir kuo toliau mes atidėliosime ryžtingų sprendimų priėmimą, tuo sunkesni bus padariniai. Žinoma, imigrantai vyksta čia ne iš gero gyvenimo, tačiau reikia sudaryti sąlygas čia pasilikti tik gabiausiems ir naudingiausiems visuomenės nariams, o kitiems, kad atvykstantiems dirbi “juodų darbų“ turėtų būtų sudarytos sąlygos užsidirbti ir parsivežti uždirbtus pinigus namo, tačiau ne sukurti gyvenimą čia. Geriausia būtų, jei sugebėtume sudaryti sąlygas asmenims iš trečiųjų šalių pasilikti namuose, o ne keliauti pas mus. Žinoma, tai utopinė idėja, kad Jungtinės Tautos sukurtų efektyvias karines pajėgas ir jas dislokuotų krizinėse zonose bei sukurtų efektyvias vyriausybes, bet pasvajoti galima. Realus įgyvendinimas sunkiai įmanomas dėl tarptautinės teisės principų (teritorijos neliečiamumo, nesikišimo į valstybės vidaus reikalus) galimo pažeidimo, bei dėl to, kad ne visiems didiesiems žaidėjams pakaks ryžto bei valios inicijuoti tokiu pokyčius. Dabartinė status quo užtikrina papildomą tam tikrų įtakingų ūkio sričių papildomą pelną (pavyzdžiui ginklų prekyba), bei valstybių įtakos sumažėjimą (Kinija tapo pakankamai rimtu žaidėju Afrikos žemyne). Toks požiūris gan trumparegiškas, bet labai pelningas.
Sprendimas
Reikia laukti ir tikėtis, kad mums didžiosios technologijų kompanijos patieks modernių, energiją tausojančių produktų. Tiek gamybos tiek išlaikymo prasme. Pamenu laidoje “Aukščiausia pavara“ buvo teigiama, kad važinėti Land Roveriu ekologiškiau nei hibridiniu Toyota Prius, nes pastarąjį pagaminti sunaudojama milžiniški kiekiai energijos bei žaliavų, tiek tiek su Land Roveriu nesunaudoji per visą jo gyvavimo laiką. Verta susimąstyti kiek ta ekologija efektyvi ir skirti tikrai veiksmingus sprendimus nuo vienkartinės psichozės. Įmonės ir turėtų pagalvoti, ar visada verta pasiduoti tai panikai gerai neapskaičiavus pasekmių, nes yra nuomonių, kad žaliosios energijos burbulas gali subliūkšti, jei nepateisins lūkesčių. Neapsieisime ir be didžiųjų valstybių vyriausybių ryžtingų sprendimų, kad sukurti tinkamas sąlygas pasaulyje žmonijai egzistuoti. Dabar tų sprendimų nematyti, bet tikiuosi ateityje ir ne labai tolimoje bus.
6 spalio, 2009 9 Komentaras
Šiandien buvo tokia keistoka diena, prie to dar prisidėjo, kad nuvažiavus apsipirkti patekau į degantį “Akropolio“ prekybos centrą. Padariau kelias fotografijas (nors apsauginiai labai maloniai prašė to nedaryti, bet kadangi prekybos centras yra vieša vieta, tai nelabai svarbu ką jie sako). Grįžęs namo žinoma sumečiau nuotraukas į facebook’ą, tinklaraštį, bei nusiunčiau alfa.lt (vien tik dėl to, kad jie bendradarbiaudavo su tinklaraštininkais). Jie per daug netrukę paskelbė nuotraukas, tačiau kas sunervino, kad nepaskelbė nei kas tas nuotraukas jiems atsiuntė, nei padėkojo. Žinau, kad galiu reikalauti paskelbti manop vardą prie nuotraukų, bet neisiu dabar kovot tuštybės vedinas. Ką gi, dabar žinau, kad jei dar ką pavyks užfiksuoti tikrai nesiųsiu alfa.lt, nes jie už mano suteiktą informaciją gaus pinigų, o aš negavau nei padėkos.
Visiškai kitokią patirtį turėjau su technologijos.lt bei “Verslo žiniomis“. Technologijos.lt maloniai atsiklausė ar gali perpublikuoti mano straipsnį, prirašė pseudonimą, kaip ir paprašiau (Vėliau straipsnį nuciongino 15 minučių). Verslo žinios ir komentaruose padėkojo, kad įsidėjau jų “bannerį“. O čia…
5 spalio, 2009 2 Komentaras
Whisky Inc. 