Automobilių statymas Vilniaus centre

Beskaitant šiandienos naujienas akis užkliuvo už dviejų straipsnių: „Svarstoma Vilniuje branginti automobilių statymą“ ir „Vilniaus verslo centrų darbuotojams per brangu mokėti už automobilio stovėjimą“.  Šiuose straipsniuose išsakomi du visiškai skirtingi interesai – vieniems reikia didesnių pajamų, kitiems per brangu kažkam sukurti tas pajamas.

J.Bliuvas teigia: „Mes verkiam, kad mieste nėra tvarkos, žmonės mažai naudojasi keleiviniu transportu, nes netenkina jo kokybė. Tačiau, kaip diskutuojama tarptautinėse konferencijose, sprendžiant šias problemas galbūt reikia didinant miesto centre esančių automobilių statymo vietų kainą, kuri pas mus neadekvačiai maža“. Aš nesutinku su tokia nuomone, nes pirmiausia reikia pažiūrėti ar visuomeninis transportas yra patogi, greita, saugi ir komfortabili susisiekimo priemonė, o tik tada spręsti kaip nulupti pinigų iš vairuotojų. Jei pradėta kalbėti apie užsienio patirtį aš ir pasidalinsiu. Man viena New York‘e gyvenanti moteris pasakojo, kad nemažai New York‘e (ten vietos automobiliams išties nėra pertekliaus) dirbančių žmonių gyvena New Jersey. Kaip ten vykstama į darbą? Ogi sėda žmonės į savo transportą, važiuoja iki New York ribos, ten pastato savo automobilius milžiniškose stovėjimo aikštelėse, persėda į metro ir vysta į darbą.Gal ir nėra pats patogiausias būdas, tačiau ten gyventojų ir taip virš 8 milijonų Kodėl pas mus nėra normalių, neperpildytų nemokamų ar labai pigių aikštelių netoli centro, kur miestiečiai galėtų palikti savo automobilius ir toliau eiti pėsti ar važiuoti visuomeniniu transportu trumpą atstumą? Kitas dalykas, kad J. Bliuvas turbūt kalbėjo apie šiek tiek didesnius miestus, na bent keliais milijonais gyventojų.

Norint tik didinti mokesčius už automobilių stovėjimą ir nedarant nieko daugiau reikėtų atsižvelgti į tai, kad sumažėtų žmonių srautai senamiestyje, o tai reiškia mažiau klientų parduotuvėms, kavinėms ar kitiems verslams. Tai reiškia, kad senamiesčio gyvenimas dar labiau apmirtų, nes kuo mažiau žmonių, tuo mažiau verslų ir tuo mažiau ten yra ką veikti – uždaras ratas. Žinoma, jei Sostinės valdžia nori paversti senamiestį (ar visą centrą) muziejumi po atviru dangumi turistams, kuriame būtų vykdoma minimali veikla, tai gal tada ir geras sprendimas, tačiau jei norima gyvo senamiesčio, jame turi šurmuliuoti žmonės. Tiesa pasakius ir taip jau nėra prekybininkams labai gerai. Verslui ir nėra itin patrauklu turėti biurą prie kurio niekas negali sustoti, net darbuotojai.

Man asmeniškai atvykimas į senamiestį (centrą) yra gan problematiškas, nes visuomeninio transporto kur gyvenu praktiškai nėra, o pastatyti automobilį nemokamai nelabai yra kur. Mokėti 3Lt už valandą (su perspektyva mokėti žymiai daugiau) man per brangu. Taigi, ką man reikėtų daryti, kad aš pigiai ir patogiai galėčiau lankytis miesto centre? Arba tiesiog ten nebesilankyti, nes tuoj nebebus ko ten vykti išvis.

Reklama

Dar kartą apie autorių teises

Šiuo metu autorių teisių tema žiniasklaidoje yra labai plačiai aptarinėjama. Dar kart pasisakysiu ir aš.

Autorių teisių pažeidinėjimas yra blogis. Išties. Kažkas kuria, įdeda savo lėšas, darbą, fantaziją, bet negauna atlygio pinigine išraiška. Net nebūtinai pinigine, kartais negauni ir moralinio pasitenkinimo, jei kažkas tavo darbą naudoja be leidimo. Kūrėjui tai nėra labai malonu, netgi kyla šioks toks subruzdimas tarp tinklaraštininkų jei kas nors bando pasisavinti jų sukurtą turinį. Tas pats ir su LANVA. Suprantu ir žmones, kuriems LANVA veiksmai nepatinka, tačiau jie tik dirba savo darbą (nors tokio termino, “kaip viešieji ryšiai“ tikriausiai nelabai žino) – atstovauja tam tikrų kompanijų interesus ir tiek. LANVA gaudo, grasina, interneto vartotojai pyksta, abi pusės jaučiasi teisios, tačiau tai ne didžiausia bėda, ir ne visuomenės nesupratingumas, autorių teisių negerbimas, o tiesiog tai, kad dažniausiai nesuteikiama jokių kokybiškų ir pigių alternatyvų. Bandoma prakišti mano manymu neteisėtas įstatymo pataisas, naujus kompensacinius mechanizmus, stengiantis legalizuotai ištraukti pinigų, visiškai neišsprendžiant (ir net nebandant) problemos.

Programinė įranga

Kompanijų, kuriančių programinę įrangą, tvirtinimas, kad dėl piratavimo jie patiria daugiamilijardinius nuostolius visiškai neįtikina, nes dauguma “piratų“ yra fiziniai asmenys su gana ribotu biudžetu ir jei staiga nebebūtų įmanoma visiškai piratauti, jie pereitų prie pigesnių ar nemokamų alternatyvų, negu naudotųsi kelis tūkstančius dolerių kainuojančiomis programomis. Dabar jomis naudojasi, nes jos patogesnės galingesnės ir lengvai prieinamos, jei staiga jų nebeliktų didžiajai daliai vartotojų tai nesukeltų didelių problemų. Turbūt vienintelė kompanija, kuri gali jaustis nuskriausta dėl eilinių vartotojų piratavimo yra “Microsoft“, nes nemažai vartotojų naudojasi “Windows“ operacine sistema nelegaliai ir jei išnyktų nelegalios versijos, didžioji dalis “piratų“ susipirktų legalius “Windows“, nes kitokios patogios ir paprastos alternatyvos be “Mac“ nėra (“Linux“ tiesiog per daug sudėtinga paprastam vartotojui (kol kas)).  Kitas dalykas, kad išnykus piratavimui ir vartotojams perėjus prie nemokamų programų nukentėtų ir pačios kompanijos, kuriančios programinę įrangą, nes vartotojai “atprastų“ naudotis jų programomis ir jų pirkimas dar labiau kristų (žinoma, specialių programų vartojimas, gal apmažėtų, bet neišnyktų, nes yra profesionalams tiesiog nepakeičiamų programų, be kurių darbo našumas ir kokybė sumažėtų). Teko skaityti, jog “Microsoft“ dabar stengiasi užmerkti akis Kinijoje, kad pripratinti vartotojus.

Pramoginis turinys

Dėl pramoginio turinio piratavimo kyla daugiau neaiškumo, nes jis apskritai žmogui nėra būtinas ir tam tikriems produktams tiesiog nėra jokių alternatyvų – jei nori pamatyti “Matrix“, tai  niekas tau jos nepakeis. Ne paslaptis, kad didžioji dalis pramoginio turinio internete yra “nupiratauta“. Pagrindinės priežastys yra tos pačios: todėl, kad galima, paprasta ir nebaudžiama. Tačiau čia, Lietuvoje, yra ir daugiau problemų. Naujus filmus, serialus matyti, naujos muzikos klausytis, žaisti naujus žaidimus nori visi, tačiau legaliai šie produktai Lietuvoje yra sunkiai prieinami. Jeigu dabar 10% Lietuvos šeimų neužtenka pinigų maistui, tai kaip jie sau gali leisti nueiti į kino teatrą, kur bilietas kainuoja nuo 11 iki 22 Lt?  Žinoma, senesnių filmų galima išsinuomoti, nes kainos gerokai pakritusios, nors tai ir nėra labai patogu. Muzikos nemokamų alternatyvų (ir sakyčiau visai neblogų) turime. Pirmiausia galima klausytis FM radijo arba jei netenkina ten grojamas muzikos stilius, galima naudotis radijo stotimis interente, kaip, kad mano aprašytaJango“ puikiausiai veikianti Lietuvoje ir dar nemokama. Blogiausia yra tiems, kas nori muziką turėtu si savimi, nes tada jau reikėtų ją pirkti, o patogaus ir pigaus varianto pasiūlyti nelabai išeina. Su žaidimais išvis blogai. Didžiosios dalies Lietuvos šeimų ekonominė padėtis švelniai sakant yra prastoka, tai mokėti už kelių valandų pramogą vaikui (pripažinkim, kad visgi tai didžiausia auditorija) pusantro šimto litų būtų nemaža prabanga.  Dar blogiau su serialais. Žmonės “užsikabliuoja“ žiūrėti kokį nors serialą ir nori jį matyti visą ir tuomet, kada jis išleidžiamas, tačiau mūsų televizijos to negali pasiūlyti: serialai beviltiškai pasenę, jų laikas nuolatos kaitaliojamas ir dažniausiai rodomi tokiu metu, kuomet dirbantis žmogus negali sau leisti žiūrėti. “Hulu“ ar “Fox“ Lietuvoje tiesiog neveikia.  Turiu palydovinę televiziją, ar tai nors kiek pagerina mano matomo turinio kokybę? Absoliučiai ne, nes norimo turinio arba nerodo, arba jis pasenęs, nes programų tinklelis sudaromas “Rytų“ šalims, taip, kad net “Mythbusters“ negaliu matyti, kada mato pasaulis, nors už paslaugą moku.

Produktai yra, poreikis gauti pinigų taip pat, tačiau patogaus ir pagal kainą adekvataus masiniam vartotojui mechanizmo visiškai nėra.  Galbūt kai kuriuos tenkina ir dabar esanti padėti, pasikeitimai tik sumažintų jų pelną. Taigi, virtualus karas vysta toliau.

Tiesa, šiandien pasirodžiusiame “15 minučių“ straipsnyje “LANVA: interneto piratai gali būti baudžiami kalėjimu“ LANVA patreikta informacija yra kiek klaidinanti, nes pagal nurodytą Baudžiamojo kodekso straipsnį gali būti baudžiami tik tokie asmenys kaip “Skid Row“, bet ne paprasti piratai, nes jiems būtų taikoma civilinė ir administracinė atsakomybė (nebent “piratavimas“ vyksta milžiniškais mastais, tai tada būtų taikomas BK 192 str.).

Naujas beprasmis mokestis

Šiandien pasirodė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo projektas – būtų juokinga, jei nebūtų graudu. Įstatymo projekto esmė yra ta, kad apmokestins kompiuterius, kompaktinius, diskus, atminties korteles, garsajuostes ir netgi kopijavimo aparatus. Mokėjimo paskirtis kažką už kažką kompensuoti autoriams,  fonogramų gamintojams, atlikėjams etc., nes  KIEKVIENAS kompiuterį, ar kopijavimo aparatą nusipirkęs asmuo būtinai pažeis įstatymą. Vienas dalykas yra tuomet, kada Vyriausybė pasirinkusi įdomią mokesčių politiką bando užpildyti biudžetą, bet šitas įstatymo projektas neturi jokios teisinės logikos, nes apmokestinamas ir taip nelegalus dalykas. Labai primena vieną anekdotą:

Vyksta teismas ir teisiamas vyras už vagystę.

Vyras:

– Nieko aš nevogiau.

Teisėjas:

– Pas tave rado laužtuvą ir kaukę – kaip nevogei?

Vyras:

– Na gerai, tai tada teiskit dar ir už išprievartavimą.

Teisėjas :

-Tai, kad tu nieko neišprievartavai…

Vyras:

– Na ir kas, bet įrankį tai turiu…

Kad ir kiek mokiausi teisę, bet niekad nemačiau, kad būtų kompensuojama prieš padarant teisės pažeidimą. Ir apskritai, įstatymo projektas neįsipaišo į bendruosius teisės principus: arba veika yra uždraudžiama arba ji yra kompensuojama – teisių ir pareigų vienovė (kas mokėsi teisę – supras). Negalima vieniems teisinių santykių subjektams užkrauti pareigų, nesuteikiant teisių. Taigi, arba galima palikti taip kaip yra,  nusižengei>pagavo>susimokėjai, arba susimokėjai>darai ką nori.  Kaip rašo bene garsiausias Lietuvos teisės mokslininkas Alfonsas Vaišvila “Teisės teorijoje“:

Požiūris į teisę kaip į subjektinių teisių ir pareigų vienovę atskleidžia  visų asmens teisių santykinumą ir kartu pačioje teisėje atranda to santykinumo pagrindą (priežastį). Tas santykinumas ne suteikiamas iš šalies, ne savavališkai nustatomas valstybės, o išplaukia iš pačios teisių ir pareigų pusiausvyros, yra būtinas jos sekmuo: nėra subjektinių teisių be pareigų (išskyrus žinomas išimtis) ir nėra pareigų, kurios nesukurtų subjektinių teisių. Teisės, sakyta, atskirtos nuo pareigų, virsta privilegijomis, o pareigos, atskirtos nuo teisės – prievolėmis (pavergimu).

Ne gana to, šis įstatymas parengtas nesilaikant juridinės technikos, nes įteisintų siuntimąsi internetu (ar iš kitur):“Be kūrinio autoriaus arba kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo fiziniam asmeniui išimtinai savo asmeniniam naudojimui nekomerciniais tikslais leidžiama atgaminti teisėtai išleisto ar viešai paskelbto kūrinio egzempliorių“ (viešai paskelbtas teisėtai ar ne neturi reikšmės(disjunkcija)).

Nežinau kaip jums, bet man šis įstatymas atrodo nelogiškas ir prieštaraujantis teisei.

“Geriausios“ dalys iš įstatymo:

4 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

7.            Kompensacinį atlyginimą šio straipsnio 4 dalyje nurodytiems teisių subjektams Vyriausybės nustatyta tvarka surenka, paskirsto ir moka Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintos autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos.

8.            Vyriausybės nustatyta tvarka 25 procentai surinkto kompensacinio atlyginimo skiriama meno kūrėjų ir kūrybinių darbuotojų socialinės apsaugos programai.

9.            Iš surinkto kompensacinio atlyginimo atskaičius šio straipsnio 9 dalyje numatytą sumą ir kolektyvinio administravimo asociacijų išlaidas kompensaciniam atlyginimui surinkti, paskirstyti bei grąžinti, likusi suma paskirstoma taip:

1)            už tuščias garso laikmenas ir įrenginius surinktos kompensacinio atlyginimo dalies 1/3 skiriama autoriams, 1/3 atlikėjams ir 1/3 fonogramų gamintojams (įskaitant transliuojančiąsias organizacijas, už jų pagamintas fonogramas);

2)            už tuščias audiovizualines laikmenas ir įrenginius surinktos kompensacinio atlyginimo dalies 1/3 skiriama autoriams, 1/3 atlikėjams ir 1/3 audiovizualinių kūrinių gamintojams (įskaitant transliuojančiąsias organizacijas, už jų pagamintus audiovizualinius kūrinius).“

.„201 straipsnis. Kūrinio atgaminimas asmeniniais tikslais reprografijos būdu

Kompensacinį atlyginimą šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams Vyriausybės nustatyta tvarka surenka, paskirsto ir moka Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtinta autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija.

8.            Vyriausybės nustatyta tvarka 25 procentai surinkto kompensacinio atlyginimo skiriama visuomenės švietimo intelektinės nuosavybės teisių klausimais ir intelektinės nuosavybės teisių gynimo programoms.

9.            Iš surinkto kompensacinio atlyginimo atskaičius šio straipsnio 8 dalyje numatytą sumą ir kolektyvinio administravimo asociacijų išlaidas kompensaciniam atlyginimui surinkti, paskirstyti bei grąžinti, likusi suma paskirstoma taip:

1)            60 procentų skiriama autoriams: 20 procentų mokslinės ir dalykinės literatūros kūrinių autoriams, 15 procentų – grožinės literatūros ir eseistikos kūrinių autoriams, 15 procentų – dailės kūrinių autoriams ir 10 procentų publicistikos kūrinių autoriams (žurnalistams);

2)            20 procentų skiriama knygų leidėjams;

3)            20 procentų skiriama periodinės spaudos leidėjams.“

TUŠČIOS GARSO IR AUDIOVIZUALINĖS LAIKMENOS IR ĮRENGINIAI, UŽ KURIUOS MOKAMAS KOMPENSACINIS ATLYGINIMAS

UŽ AUDIOVIZUALINIŲ KŪRINIŲ IR FONOGRAMOSE ĮRAŠYTŲ KŪRINIŲ ATGAMINIMĄ ASMENINIAIS TIKSLAIS IR KOMPENSACINIO ATLYGINIMO TARIFAI

TUŠČIOS LAIKMENOS KOMPENSACINIO ATLYGINIMO TARIFAS
Garsajuostės

Vaizdajuostės

Minidiskai

Visų tipų kompaktiniai diskai

(CD+R, CD+RW, CD-R, CD-RW)

Visų tipų universalieji diskai

(DVD+R, DVD+RW, DVD-R, DVD-RW, DVD RAM, HD-DVD, dvisluoksniai DVD)

Diskai „Blu-ray“

6 %

6 %

6 %

6 %

6 %

6 %

Pastaba. Kompensacinis atlyginimas, kurio dydis nustatomas procentais, skaičiuojamas nuo šiame priede numatytų Lietuvos Respublikoje parduodamų laisvoje apyvartoje esančių Lietuvos Respublikoje pagamintų ar į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtų įrenginių bei tuščių laikmenų pirmojo pardavimo Lietuvos Respublikoje kainos.
Atminties kortelės (neintegruotos):

Mažiau nei 1 GB

Nuo 1 GB iki 2 GB

Nuo 2.1 GB iki 4 GB

Nuo 4.1 GB iki 8 GB

Nuo 8.1 GB iki 16 GB

Nuo 16.1 GB iki 32 GB

Daugiau nei 32 GB

0.50 Lt

1.00 Lt

2.00 Lt

3.00 Lt

5.00 Lt

7.00 Lt

10.00 Lt

USB atmintinės:

Mažiau nei 1 GB

Nuo 1 GB iki 2 GB

Nuo 2.1 GB iki 4 GB

Nuo 4.1 GB iki 8 GB

Nuo 8.1 GB iki 16 GB

Nuo 16.1 GB iki 32 GB

Daugiau nei 32 GB

0.50 Lt

1.00 Lt

2.00 Lt

3.00 Lt

5.00 Lt

7.00 Lt

10.00 Lt

Išoriniai ir vidiniai neintegruoti asmeninių kompiuterių pastoviosios būsenos diskai (SSD) ir standieji diskai (HDD)

Iki 250 GB

Nuo 250.1 GB iki 500 GB

Nuo 500.1 GB iki 1 TB

Daugiau nei 1 TB

5.00 Lt

8.00 L

10.00 Lt

15.00 Lt

Pastaba. Kompensacinis atlyginimas turi būti mokamas už asmeniniams kompiuteriams paprastai naudojamus išorinius ir vidinius neintegruotus kompiuterių pastoviosios būsenos diskus (SSD) ir standžiuosius diskus (HDD) su IDE, PATA ir SATA sąsajomis, išskyrus didesnius kaip 2.5 colio SATA sąsajų diskus.

Kompensacinis atlyginimas neturi būti mokamas už asmeninių kompiuterių pastoviosios būsenos diskus (SSD) ir standžiuosius diskus (HDD), kurie yra integruoti į asmeninį kompiuterį pardavimo metu.

Kompensacinis atlyginimas taip pat neturi būti mokamas už tarnybinėms stotims, duomenų masyvams ir pan. profesionalioms techninėms reikmėms paprastai naudojamus kompiuterių standžiuosius diskus (HDD) su SCSI, iSCSI, SAS, FC, SATA, FATA sąsajomis, išskyrus ne didesnius kaip 2.5 colio SATA sąsajų diskus.

ĮRENGINIAI
Skaitmeniniai ir analoginiai garso ir vaizdo leistuvai su atminties įtaisu bei garso ir vaizdo įrašymo funkcija

(garsajuosčių, vaizdajuosčių leistuvai, CD, DVD, HD-DVD, diskų „Blu–ray“ leistuvai, namų kino sistemos, muzikos centrai, magnetolos, automobilinės magnetolos, radijo imtuvai, MP3 leistuvai, MP4 leistuvai, HD media leistuvai, ir kiti leistuvai)

Mobilieji telefonai su atminties įtaisu bei garso ir vaizdo įrašymo funkcija

Televizoriai su atminties įtaisu bei garso ir vaizdo įrašymo funkcija

TV imtuvai (priedeliai) su atminties įtaisu bei garso ir vaizdo įrašymo funkcija

Mažiau nei 1 GB

Nuo 1 GB iki 2 GB

Nuo 2.1 GB iki 8 GB

Nuo 8.1 GB iki 32 GB

Nuo 32.1 GB iki 250 GB

Nuo 250.1 GB iki 500 GB

Nuo 500.1 GB iki 750 GB

Nuo 750.1 GB iki 1 TB

Daugiau nei 1 TB

Asmeniniai kompiuteriai

1.50 Lt

3.50 Lt

5.00 Lt

15.00  Lt

20.00 Lt

25.00 Lt

30.00 Lt

35.00 Lt

40.00 Lt

20.00 Lt

17 straipsnis. Įstatymo papildymas 2 priedu

Papildyti Įstatymą nauju 2 priedu:

„Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo

2 priedas

REPROGRAFIJOS ĮRENGINIAI, UŽ KURIUOS MOKAMAS KOMPENSACINIS ATLYGINIMAS UŽ KŪRINIŲ ATGAMINIMĄ IR KOMPENSACINIO ATLYGINIMO TARIFAI

ĮRENGINIAI ĮRENGINIO SPARTA KOMPENSACINIO ATLYGINIMO TARIFAS
Nespalviniai kopijuokliai 1.8–2.00 %
Mažos spartos

(nuo 12 iki 23 kopijų per minutę)

1.8 %
Vidutinės spartos

(nuo 24 iki 45 kopijų per minutę)

1.9 %
Didelės spartos

(nuo 46 iki 90 kopijų per minutę)

2.00 %
Spalviniai kopijuokliai 2.7–3.00 %
Mažos spartos

(nuo 12 iki 23 kopijų per minutę)

2.7 %
Vidutinės spartos

(nuo 24 iki 45 kopijų per minutę)

2.85 %
Didelis galingumas

(nuo 46 iki 90 kopijų per minutę)

3.00 %
Nespalviniai daugiafunkciniai kopijuokliai 0.6–0.7 %
Mažos spartos

(nuo 12 iki 23 kopijų per minutę)

0.6 %
Vidutinės spartos

(nuo 24 iki 45 kopijų per minutę)

0.65 %
Didelės spartos

(nuo 46 iki 90 kopijų per minutę)

0.7 %
Spalviniai daugiafunkciniai kopijuokliai 0.9–1.00 %
Mažos spartos

(nuo 12 iki 23 kopijų per minutę)

0.9 %
Vidutinės spartos

(nuo 24 iki 45 kopijų per minutę)

0.95 %
Didelės spartos

(nuo 46 iki 90 kopijų per minutę)

1.00 %
Pastaba. Kompensacinio atlyginimo tarifas nustatomas procentais nuo šiame priede numatytų Lietuvos Respublikoje parduodamų laisvoje apyvartoje esančių Lietuvos Respublikoje pagamintų ar į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtų reprografijos įrenginių bei tuščių laikmenų pirmojo pardavimo Lietuvos Respublikoje kainos.

Naujasis Microsoft Live Messenger – Skype žudikas?

Pamenu prieš keletą metų “Microsoft Live Messenger“ (tada ji dar vadinosi “MSN Messenger“) buvo pati populiariausia IM programa, tačiau pasirodė greitesnis bei patogesnis “Skype“ ir visi pradėjo naudotis tik juo, “Skype“ netgi tapo bendriniu žodžiu apibūdinti IM programą, o “Microsoft“ kūrinys labai sumenko ir jo naudojimasis netgi erzino. “Microsoft padarė nemažai pokyčių savo programose bei interneto tarnybose: sutvarkė “Live“ puslapį, sukūrė jaują paiešką “Bing (nors Lietuvoje ji praktiškai bevertė),  perdarė “Hotmail“ ir netgi sukūrė padorius “Windows“  ir dabar  “Microsoft“ nusprendė atgauti internetinių pokalbių programų karaliaus titulą pristatydama naująjį “Microsoft Live Messenger“. Pakeitimų daug, netgi labai daug (net nesitikėkit, kad mėginsiu juos aprašyti, bet pokalbių programų funkcijų palyginimas yra čia), tačiau ar jiems pavyks atgaivinti merdėjančią programą? Ar blizgučiai neužgoš programos esmės ir nepradės erzinti? Palauksi ir pamatysim. Jei norit sužinoti daugiau užeikit į naujojo “Microsoft Live Messenger“ oficialų puslapį arba laukit Beta versijos.


Antanas Mockus

Šiandien “15  minučių“ pranešė, kad lietuvių kilmės kandidatas į Kolumbijos prezidento postą Antanas Mockus tapo favoritu. Džiugu girdėti, kad kažkas, turintis ryšių su Lietuva, gali užimti vadovaujančias pareigas 43 milijonus gyventojų turinčioje valstybėje. Naudos, gal ir negausim, bet vistiek smagu (nors komentatoriai prognozuoja kokaino pigimą).

Tačiau įdomiausias pats kandidatas: Aurelijus Rutenis Antanas Mockus Šivickas. Pakankamai kontroversiška asmenybė: filmuojasi socialinėse reklamose , rodo studentams užakalį (daugiau apžvelgia “15 minučių bei “Wikipedia“) ir panašiai. Tačiau nors ir keisti bei netikėti jo sprendimai davė apčiuopiamos naudos: skatindamas žmonių socialiai, jis sugebėjo 40% sumažinti vandens suvartojimą, subūrė žmones į bendruomenės saugumo grupes ir sumažino žmogžudysčių skaičių net 70%, eismo įvykiuose žuvusiųjų skaičius nukrito daugiau nei 50%. Įspūdingi, tiesiog  nerealūs skaičiai. Ispaniškai nelabai moku, tai tokia informacija sugaudyta anglų kalba.

Ir norom nenorom pradedi lyginti su Lietuvos politikais… Vieno daugtaškio čia tikrai neužteks, tai pridedu dar du … …. Jokios charizmos, jokio skaitymosi su visuomene, rinkėjas įdomus pasidaro tik likus mėnesiui iki rinkimų .

Jei valdžia nuobodi, tai tos charizmos nepridėsi, jokiais būdais, bet nors kiek nors viešumo būtų galima. Aš suprantu, kad politikai visuomenę laiko nieko vertais idiotais (nors iš dalies patys kalti, kad taip išsirenkam), tačiau būtų įdomu būtų sužinoti kodėl daromi vieni sprendimai, o ne kiti, kai kuriuos projektus galėtų įgyvendinti ir pati visuomenė, jei jai kas leistų žinoti. Vienintelis politikas bendraujantis su visuomene yra A. Zuokas rašantis savo tinklaraštį. Vienintelis… Jei kas reiškiasi dar, tai apie tokius tiesiog negirdėjau.

Nors čia ne politikų bėda, čia rinkėjų, kurie renka tą, ką renka.

Tikiuosi, kad per ateinančius rinkimus likę pora milijonų (tikslesnius duomenis pateiks visuotinis surašymas) reikalaus daugiau nei dabar. O dabar belieka sekti įvykius už Atlanto ir tikėtis įdomios rinkimų kampanijos.

Apple strategija

Niekad nesuprasdavau visuotinio garbinimo tų žmonių, kuriems pasisekė jų karjeros, tačiau Steve Jobs sugalvojo išties genialią strategiją, kuri užtikrina nesibaigiančią užsakimų jūrą.

Microsoft“ išleisdama naują produktą turi jį suderinti su tūkstančiais kitų produktų, jų versijų, galimų modifikacijų, todėl daro viską, kad viskas išeitų kuo geriau, nes kuo toliau, tuo labiau susiduria su milžiniška konkurenciją ir reikia išlaikyti lyderio vaidmenį,  o “Apple“ turi savo fantastiškai išreklamuotą ženklą ir praktiškai neturi konkurencijos (taip, turi, bet tam tikrose srityse yra “Apple“ ir yra “visa kita“). “Apple“ gali leisti sau išleisti gerus, gražius, patogius, bet ne puikius produktus ir tai gali daryti sąmoningai, kol dar nėra artimų konkurentų. Šiek tiek sekiau “IPad“ “revoliuciją“. Geras ne tiek produktas, kiek jo pateikimas, nes revoliucijos ten tikrai jokios nebuvo. Pats produktas “IPad“ patogus, “naudojamas“, bet nėra įdealus: nepalaiko “Flash“, nepalaiko 3G, nėra kameros ir t.t. Bet žmonės jį tikrai pirko ir dideliais kiekiais. Pirma fazė baigta ir prasidės nauja fazė: pavyzdžiui įdės 3G ir kamerą ir ne dėl to, kad buvo techniškai neįmanoma to padaryti pirmajam modeliui , bet todėl, kad komerciškai to neapsimokėjo žiūrint į ateitį. Pirkėjo psichologija paprasta: jei turiu gerą daiktą, kuris patenkina mano visus norus (ar įsivaizduojamus norus) man kito nereikia, bet jei turiu vidutinišką produktą (pripažinkit, kad “IPad“ toks) , tai gal būt ir norėsis atnaujinti, ypač jei be didelių problemų gali tai sau leisti.  Pavyzdžiui aš turiu “Lenovo ThinkPad SL500“ – puikus produktas (žinoma su keliais minusais, bet vistiek puikus) ir jis visiškai patenkina mano kuklius poreikius ir man nereikia kito produkto, tačiau jei kompiuteris neturėtų USB jungčių (taip kaip neturi “IPad“), tai gal ir atsirastų svarstymai atnaujinti, nes poreikis būtų. Tokį žmonių mastymą ir išnaudoja “Apple“  ir tai yra genialu: vieniems reikia, kiti duoda, nors ir ne visuomet tai ko nori.

Steve Jobs sukūrė pakankamai genialią strategiją kaip skurti unikalios prekės įvaizdį ir jį išnaudoti

“Facebook“ bandymas privatizuoti internetą

“CNN“ perskaičiau straipsnį apie naujas “Facebook““ ypatybes. Straipsnio esmė tokia, kad visame internete paplis “Like“  mygtukai, kuriuos paspaudus, tau patikęs straipsnis atsidurs “Facebook“ ir jį matys visi tavo draugai.

Aktyvumo tikrai “Facebook“ padidės, kūrėjai netgi tikisi, kad žmonės suras visa kas jiems įdomu vienoje svetainėje – jei įdomu tavo draugams, įdomu ir tau. Nė velnio! Mano draugai, kolegos, pažįstami, turi labai skirtingų pomėgių, jų interesai daug kuo skiriasi nuo maniškių. Pradžioje buvo smagu pamatyti ką siūlo draugai, ką jie daro, žaidžia, bet dabar tai visiškai nusibodo – nebeįdomu! “Facebook“ primena mokyklos sporto salę, kurioje šimtas žmonių, kurie vienas kitą pažįsta, užsiima daugybe sporto šakų ir vienas kitam tiesiog trukdo. Naujienų apie pažįstamus žmones visuomet smagu išgirsti, tačiau kiek procentų jie šiandien laimingi pagal programos atsitiktinai sugeneruotus skaičius užknisa, bet jei dar prasidėtų masinis straipsnių perpostinimas, tai jau būtų visai nebeįdomu. Jei vartotojai bus protingi nenutiks nieko, bet žinant, kad paskelbti naujiena bus galima vienu pelės paspaudimu…

Facebook kūrėjai nebežinodami kuo užsiimti toliau pamiršo taisyklę keep it simple and smart ir galim turėti dar vieną puikų ir didelį projektą, kuris suvalgys pats save.