Apie pasiūlymą mažinti MMA

Šiandien pasirodė kontraversiškas straipsnis Delfi.lt R.Vainienė: bet koks minimalios algos mažinimas būtų į naudą. Perskaičius labai sunku sutikti su tuo kas parašyta. Tą patį mano ir dauguma komentatorių. Straipsnio idėja, kad darbuotojai nenusipelno gauti ir 800Lt minimalios mėnesinės algos (MMA), nes nesukuria produkto už tiek, todėl reikėtų MMA mažinti iki 500Lt. Ypač jauniems darbuotojams. O sumažinus MMA daugiau žmonių gautų darbo, kiltų ekonomika etc.

Sakoma, kad viskas pagysta ekonomine logika. Iš kurios pusės pažiūrėsi. Jei Lietuva būtų nuo viso pasaulio izoliuota sala, tada taip. Kiek sukuriam produkto, už tiek ir gyvenam ir save išlaikom. Tačiau Lietuva toli gražu nėra atskira sala su stipria vidaus rinka. Pirmiausia mes importuojam labai daug. Produktų kainos didelės, atlyginimas mažas – problema? Sunku pragyventi susipakuojam lagaminus ir išvažiuojam kitur – problema? Mažėja darbuotojų, todėl mažėja biudžetas – problema? O, kad išvyksta tai išvyksta ir ne vienas, taip pat ir aš pats (o po tokių straipsnių ir sugrįžti nesinori)

Tiesa, kad biudžetas kiauras, o skylės vis platėja, tačiau ar tas nors kiek pagelbėtų? Mažesnis MMA logiškai turėtų skatinti šalies ir verslo konkurencingumą tarptautinėse rinkose, bet dažniausiai verslas yra toks neefektyvus, kad jis vargiai galėtų konkuruoti net jei darbuotojai išvis nemokamai dirbtų. Taip pat teigiama, kad jau dirbantiesiems užmokestis vargu at mažėtų. Abejoju, su dažnu darbdavių požiūriu, greitai pakeistų atlyginimą į minimalų, o tada suteiktų pasirinkimą: nori dirbi, nori ne, nes yra kas dirba.

Kitas klausimas, ką galima veikti su tais 500Lt? Pavyzdžiui, galima nusipirkti vidutinišką mobilųjį telefoną, tačiau išgyventi sunkiai. Labai sunkiai. Už 800Lt jau reikia talento išgyventi, o ką kalbėti apie 500Lt. Straipsnyje sakoma, kad labiausiai nusipelnę 500Lt yra jauni darbuotojai, kaip suprantu ką tik baigę mokyklas ar universitetus. Keista, kad žmogus atsimokęs 12, 16, 18 metų nieko nemokėtų. O jei nemoka, tai gal mokyklos ir universitetai kažko kalti? Jei neturi darbo patirties, tai kompanijos priimdamos jauną darbuotoją gali jį apmokyti, išugdyti labai gerą darbuotoją pakankamai greitai.

Problema ta, kad jei kompanija gali mokėti 500Lt, tai ir mokės 500Lt ir nė cento daugiau, nes verslas nėra socialiai atsakingas ir tokiu ilgai nebus. Todėl žmonės tik dar labiau nusiviltų, emigracijos mastai padidėtų bent dvigubai, o ekonomika ir toliau smigs visu greičiu dugnan.

P.S. Tiems, kas teigia, kad išvažiavus lietuviams atvažiuos kinai dirbti, turiu pareikšti, kad didžiai apsirinkate. Kinai gyvena pakankamai neblogai, o kas gyvena skurdžiau nė nepagalvos dėl 300$ keliauti į kitą pasaulio kraštą ir ten vargti, jau geriau važiuos į pietines provincijas ar Vakarų Europą kur darbą lengviau rasti ir atlyginimai didesni.

Reklama

Mūsų ekonomika

It’s a recession when your neighbor loses his job,

it’s a depression when you lose your own.

Harry S. Truman

 

Iš kart prisipažinsiu, kad esu menkas ekonomikos žinovas ir net nepretenduoju į visažinius ekonomikos ekspertus, tiesiog išreikšiu savo bendrus pastebėjimus. Turiu tik šiek tiek bendrų žinių, tačiau, net ir savo menku suvokimu suprantu, kad su Lietuvos finansų politika yra kažkaip ne taip. Tiesa pasakius nereikia jokių žinių, tereikia pažiūrėti į bendrus statistikos skaičius. Lietuvos Darbo biržos duomenimis Birželio mėnesį turėjome beveik 200 000 bedarbių, per pusmetį nesurinkta beveik 193 800 000 litų į šalies biudžetą ir tolesnės perspektyvos neatrodo būsiančios šviesesnės.

Ministras Pirmininkas A. Kubilius su savo finansų ministrais siūlo ir patys veržia visiems diržus, dramatiškai karpo išlaidas. Iš pirmo žvilgsnio atrodo logiška: pinigų kapšas tuščias, tai iš kur mums duoti jums lėšų? Rezultatas išeina toks kaip ir turi būti pagal bendruosius ekonomikos principus: nėra lėšų > mažėja vartojimas > mažėja gamyba/paslaugos > mažiau reikia darbuotojų > darbuotojai atleidžiami >dar mažiau lėšų ir t.t. uždaras ilgai besitęsiantis su blogomis pasekmėmis ratas. Kiek man protas suriša – ateitis su tokia finansų politika bus liūdna. Labai liūdna.

Ką daro kitos valstybės, pavyzdžiui JAV? Tą patį ką nurodo mokykliniai ekonomikos vadovėliai, tą patį ką darė Adolfas Hitleris – pradėjo skirti milžiniškas investicijas, kad atgaivinti verslą, skatinti vartojimą, kitaip tariant įsukti ratą (“Hitlerio diktatūra Vokietijoje nuo pat 1933 m. pradžios ėmėsi labai ryžtingų priemonių krizei įveikti ir nedarbui sumažinti. Valdžia primetė verslininkams antikrizinių priemonių programą, sparčiai plėtė karo pramonę. Valstybės lėšomis buvo finansuojami didelio masto viešieji darbai: aplinkos tvarkymas, kanalų gilinimas ir valymas, o ypač greitkelių – autostradų tiesimas, taip pat turėjęs didelę karinę reikšmę. Viešieji darbai daugeliui bedarbių tapo pragyvenimo šaltiniu. Atlyginimas, tiesa, buvo menkas. 1935 m. nedarbas Vokietijoje sumažėjo ir pasiekė ikikrizinį lygį. Dar po metų valstybė įvedė visapusišką kainų bei darbo užmokesčio kontrolę. Pasirodė, kad diktatūra gali sėkmingai spręsti ekonomikos problemas, tačiau visi jos
laimėjimai buvo skirti rengtis grobuoniškam karui. <…> 1933-1934 m. ir kitose krizės apimtose šalyse padėtis pradėjo gerėti. Didėjo investicijos, gamyba, mažėjo nedarbas. Tiesa, pramonės augimo tempai po krizės buvo lėti. Pasaulio pramonės gamyba 1937 m. tik 2,5% praaugo 1929 m. lygį”. Citata iš čia
) . Kaip viskas vyksta JAV galima pažiūrėti recovery.gov svetainėje (Lietuviškas analogas atrodo kiek apgailėtinai). JAV toliau dideliais kiekiais spausdina $$$ ir investuoja juos į valstybinius bei privačius projektus. Pas mus vyksta kiek kitaip. Vienas pažįstamas dirbantis su valstybiniais užsakymais sakė, kad su kelių plėtojimo finansavimas sustojo beveik visiškai – tėra atsiskaitoma tik už senus projektus. Viskas vyksta kitaip nei likusiame pasaulyje. Bet juk mes lietuviai – turim padaryt pradžioj savaip, tik po to kaip likęs pasaulis.

 

Dabar apie kitą mūsų finansų ekonomikos aspektą: kodėl mes nedevalvuojame lito? Daug kas praras santaupas? Taip. Bet pagalvokim kas geriau, ar sumažėjusios santaupos, ar pravalgytos santaupos? Su tokiu aukštu lito kursu esam visiškai nekonkurencingi dabartinėje pasaulinėje ekonomikoje. Net iki krizės mes praktiškai nieko negaminome eksportui – beveik viską suvartodavome šalies viduje, o tas kaip žinia lėšų per daug neatneša. O natūriniu ūkiu šiais laikais valstybei gyvuot sunkai sekas. Mus ar šiek tiek gelbėja, kad didelę mūsų biudžeto dalį sudaro Europos Sąjungos pinigai: 6 417 352 000 Lt iš 22 879 810 000 Lt. Jei staiga netektume šių lėšų, tikiu, kad  mums turėtų padėti jau kita organizacija.

Gal aš kažko nežinau, gal tiesiog man nėra suteikiama informacija,( iš kur man žinot, jei Ministras Pirmininkas neberašo savo tinklaraščio), bet kas vyksta dabar neatrodo labai gerai. Nežinau ar tai būtų labai teisinga, bet būdamas Premjeru, mėginčiau iš TVF susigrabaliot kiek daugiau įmanoma lėšų ir investuot, kad nesuvaryti visiškai ekonomikos ir tada vis tiek skolintis bei devalvuoti litą.

 

Kartais neturint pinigų reikia juos leisti, o ne taupyti.