Kaip IBM siuntė n][ Topo Centrą

Kas skaitote mano blogą, turbūt žinote, kad prieš kažkiek laiko maniškis Lenovo susipyko su savimi ir pradėjo nenormaliai krautis. Kadangi esu šioks toks teisininkas, peržiūrėjau Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą ir Ūkio ministro įsakymą dėl daiktų grąžinimo taisyklių. Ten rašo, kad jei man yra parduota nekokybiška prekė, turiu teisę:

 

  • pakeisti netinkamos kokybės prekę tinkamos kokybės preke;
  • atitinkamai sumažinti prekės kainą;
  • per protingą terminą neatlygintinai pašalinti prekės trūkumus;
  • atlyginti prekės trūkumų pašalinimo išlaidas, jeigu pardavėjui per protingą terminą jų nepašalinus trūkumus pašalino vartotojas pats ar trečiųjų asmenų padedamas;
  •  vienašališkai nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir pareikalauti grąžinti už prekę sumokėtus pinigus.
Ką gi, pasirinkau paskutinįjį variantą – nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį (jiem kompas, man pinigai). Savaitgalį nuvykstu į “Topo centrą“ ir man informacijoje paaiškina, kad jų servisas savaitgaliais nedirba (WTF   – man serviso nereikia, aš kompo neremontuosiu, man reikia tik pinigų. Jei galiu su jais sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį savaitgaliais, tai kodėl negaliu nutraukti? Tskant, nesilaikom įstatymo) Na nieko nepadarysi. Gerai, kad konsultantas pasiūlo nuvykti į “IBM“ ir patikrinti, kas ten negerai (WTF  – kodėl aš, klientas, turiu kur nors važiuoti? Šitas reikalavimas grynai iš oro nupaišytas, bet visgi, kaip paaiškėjo vėliau, gerai, kad nuvažiavau). IBM iš manęs vakare maloniai paima kompą ir kitos dienos ryte skambina, kad jau galiu atsiimti. Nuvykus į IBM, ateina technikas ir paaiškina, kad kompui kažkas neaiškaus – lyg ir viskas gerai, bet neveikia (Kažkas blogai su visa serija. Iš JAV man Lenovo technikas parašė, kad šiuo metu ardo kompą ir absoliučiai neraukia, kas jam gali būt). Išrašo raštą, kad nustatytas pagrindinės plokštės maitinimo kažkas. Nuvarau į “Topo Centrą“, ten man vadybininkas sako rašyk raštą. Parašau, kad reikalauju nutraukti sutartį. Jis iš manęs paima kompą ir sako, kad po 10 dienų paskambinsim. Man žabtai atvepo – iš kur tos dešimt dienų? Jis ramiu veidu – “įstatymas man tai leidžia“. WTF? Ištraukiu įstatymą: “parodykit“. Jis paima įstatymą, pavarto, ir nueina prie savo stalo.
 -Per tris dienas duosim žinot.
– WTF???!!!
– Nieko negaliu padėt, tokia tvarka. 
– Kvieskit direktorių.
– Pietauja ( 14.10 – neblogas direktorius)
Sakau, kad niekur neisiu, kol negrąžinsit pinigų. Susitariam, kad jis per valandą susiskambins su “Lenovo“ ir išsiaiškins kame bėdos. Ok, nueinu į “Rimi“ apsipirkti. Po valandos ateinu vėl, o jis ramiu veidu – trys dienos. Ką gi, rašom raštą Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai. Vadybinkas:
– rašykit, per dešimt dienų apsvarstysim ir tada darykit ką norit.
-ne dešimt dienų dienų, o per tris jūs, kartoju, jūs turėsit kreiptis dėl ekspertizės į inspekciją, jei ne, jum pzd(sorry, bet nebeišlaikė nervai) administracine tvarka.
Gerai, kad servise tuo metu buvo ir direktorius. Jis priėjo ir normaliau išsiklausinėjo, kas, kodėl ir kaip. Sako, vadybininkui:
– paskambinai “Lenovo“?
– nea, mailą parašiau.
-na ir ką?
– neatrašo.
-tai skambink! (Vadybinkas muistosi ir bėga nuo telefono)
Po kiek laiko paskambina. 
– Na sakė, kad sugedęs maitinimo adapteris ir wireless.
Stovim apšalę su direktorium jau – prie ko čia wireless ir adapteris, jei kompas nesikrauna (šiaip wireless ir adapteris veikia kuo puikiausiai)?
-Ką žinau. Jum čia “IBM’e“ labai neaiškiai parašė ar gedimas ne mažareikšmis (Civilinis Kodeksas numato, kad jei gedimas mažareikšmis negalima nutraukti pirkimo-pardavimo sutarties). 
Tada dar pusvalandis aiškinimosi, kad kompiuteris neįsijungia ir tai nemažareikšmis. Jie man pradėjo aiškinti, kad jei priims kompą atgal, bus sunku tartis su “Lenovo“, tipo nepriims, juolab, kad niekad jokių reikalų neturėjo su Lenovo – pirmas sugedęs “Lenovo“ pas juos (paglostė savimeilę 🙂 ). Aš jiems į dantis įstatymą – “koks mano reikalas, kad jūs su “Lenovo“  nesusitarsit?“.  Po kokio pusvalandžio išsiaiškinom, kad jiems reikia serviso rašto, kad gedimas ne mažareikšmis. Tris kartus perklausiau ar tikrai to užteks ir nulėkiau į “IBM“. Viską pradžio išaiškinau administratoriai, ši nedelsiant atsiuntė techniką, kurio pirmi žodžiai po “Sveiki, kas nutiko?“ buvo:
– Siųskit, n<..> tą “Topo centrą“! (Taip tikrai ir sakė!)
Nedelsiant parašė, kad gedimas “kritinis (nemažareikšmis)“ ir dar antspaudą uždėjo (viskas užtruko, kokias dvi minutes). Tuomet atgal į “Topo centrą“. Vadybininkas aiškiai tikrai nesitikėjo, kad tokį raštą gausiu, skambina direktoriui ir klausia ar galim atiduot pinigus. Direktorius sutiko ir tuomet pinigus atgavau…
Ką čia parašiau, tai gal tik koks dešimt procentų to kas vyko, nes į “Topo Centrą“ atvykau apie pusę antros, išvykau pusę šešių.
Aš tiek laiko užtrukau, nors ir žinojau savo teises, tačiau ten sutikau žmonių, kuriuos maustė kaip reikia (Pora nusipirko kažkokią “Nokia“ su navigaciją, pasirodo tos navigacijos net nėra. Tuomet juos siuntė kažkur, o jiems grįžus  dar kažkur. Moteris su sugedusiu spausdintuvu sakėsi ateinanti trečią kartą ir nieko jai gero nepadarė. Žmogus, kurio pelytės remontas užtruks “dvi savaites geriausiu atveju, bet greičiausiai ilgiau“)
  • Esmė ta, kad yra gerai turėti eksperto raštą. Jei yra eksperto raštas, jie nebelabai gali padaryti.
  • Jei jums kažkoks prietaisas nieko nerodo, jokiu būdu nereikalaukite taisyti, o reikalaukite pinigų. Tai jums padės staupyti laiko ir pinigų. Jei sako, kad: “matom, kad sugedęs, galit remontuot, bet pinigų neatiduosim“. Pasiūlykit kreiptis į Valstybinei ne maisto produktų inspekciją ir pradėkit rašyt raštą dėl ekspertizės. Jei ir tada nesusipras, tuomet įteikite ir pareikalaukite kopijos su firmos atstovo parašu ar išrašo, kad jie gavo reiklalavimą kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją. Ir priminkite jiems, kad jie dabar PRIVALOMA tvarka turi kreiptis per tris darbo dienas į inspekciją ir informuoti jus. Inspekcija myli vartotojus ir greičiausiai ekspertizė bus jūsų naudai. Jei jie nesikreips į inspekciją, kreipsitės Jūs ir tuomet jie rūkys, oj kaip rūkys (dėl to kaip įrodymo reikia kopijos su parašu).
Dabar daugiau nesugalvoju, ką patart, nes galva dar ūžia nuo pokalbio su “Topo centru“. Jei kam kyla klausimų – kreipkitės, kiek galėsiu, patarsiu.

Nusibaigė mano Lenovo…


Anksčiau rašiau, kad mano Lenovo 3000 nebesikrauna normaliai

Ką gi,  paklausiau Antono patarimo ir nunešiau jį į “Topo centrą“, iš kur ir pirkau. Kuomet pasakiau, kad mano kompiuteris sugedo, jo pirma reakcija:

– “HP“?

– Ne, “Lenovo“.

– “Lenovo“?!

– Remontuosit?

– Ne, noriu atgaut pinigus.

Šiuo mano atsakymu, buvo gan nustebęs, nes gana nedaug žmonių žino, kad remiantis Ūkio ministerijos patvirtintose “Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklėse“ yra 4.5  punktas, kuris numato, kad galima nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį. Ką gi, buvau nusiųstas į “IBM“ atstovybę Lietuvoje. Ten kompiuterį iš manęs paėmė  pirmadienio šešioliktą valandą ir antradienio venuoliktą sulaukiau skambučio, kad galiu pasiimt jį atgal. Inžinierius paaiškino, kad su hardware ir sowtware viskas gerai, tačiau sakėsi, pats nežinantis kas blogai. Anksčiau rašiau JAV “Lenovo“ atstovui, sakėsi, kad ir nežino, kas ten gali būti. Problema ta, kad labai daug “Lenovo 3000 N200 0769″ susiduria su ta pačia problema ir dabar tikrai nerekomenduoju pirkti šių modelių. 

Jeigu viskas bus taip kaip ir galvoju, artimiausiu metu turėčiau atgauti mano sumokėtus 3000LT ir reikės pirkti naują aparatą. Gal turit kokių idėjų, kas būtų geriausias pasirinkimas už panašią sumą (maksimum plius 200Lt)? 

Pats galvoju, gal reikėtų nusipirkti“ Lenovo ThinkPad SL 500″ (Apie jį rašė Džiugas)

arba kokį“Dell Inspiron 1525 ?“ (Vėlgi rašė Džiugas bei Karolis

Kompiuterį dažnai tampausi su savimi, tačiau naudoju ir namie (todėl noriu tik 15,4 monitoriaus, nors ir sveria bjaurybė). Tačiau iškilo dilema ar pirkti verslo klasės “Lenovo“ ar “naminį“ “Dell“? Lenovo yra kiek tvirtesnis (turi metalinį apsauginį rėmą viduje, labai gerą klaviatūrą bei touchpad. Apie “Dell“ nežinau nieko, nes nebuvau  prie jo nė rankos pridėjęs, gal tik tiek, kad perkant “Dell“ už tą pačią sumą gausiu bene visko dvigubai daugiau (Dell – 4GB RAM, 250GB HDD, o Lenovo 2GB RAM, 160GB HDD), gal tik išskyrus vaizdo plokštę (“Dell“ integruota, “Lenovo“ 256MB) ir bateriją (kiek laiko “Dell“ neįsivaizduoju, o “Lenovo“ apie 4h).

Aptarnavimas

Nors paprastai tenka susidurti tik su maisto prekių parduotuvėmis, tačiau užvakar taip supuolė, kad turėjau progą apsilankyti buitinės technikos parduotuvėse. “Nusibaigė“ skalbimo mašina. Atvykę meistrai pasakė, kad jai kaput ir reikia pirkt naują. Ką gi, pradžioj į “Senukus“. Didelė eilė skalbimo mašinų, bandom rinktis. Kas gerai, kad kainos užrašytos dideliais skaitmenimis, ne taip, kaip likęs aprašas 5-6 šriftu. Sunku perskaityt, juo labiau, kad reikia pritūpt, nes etiketės priklijuotos tokioje vietoje, kur neina normaliai perskaityti. Peržiūrėjau siūlomus modelius – tuomet į greta esantį “Topo centrą“. Mašinos sudėliotos didelėje salėje, jas galima iš visų pusių apžiūrėti, aprašai prie kiekvienos mašinos didelėmis, gerai įskaitomomis raidėmis. Kainos lygiai tokios pat. Tačiau, normaliai išsirinkti neišėjo, nes salėje stovi kokie penki konsultantai ir žiūri kaip tu renkiesi, o daugiau salėje nė vieno kito kliento. Priėjo vienas iš konsultantų“ gal galėčiau kuo padėti? – nea“ Na jis ir pradėjo sekiot visur, neatsiraukdamas toliau nė per metrą. Aš stengiuosi pabėgti, jis pasivyti. Nejauku ko tai. Visgi modelį išsirinkau “Senukuose“. Kampe stovi pagyvenęs vyriškis, nuėjau, kažko paklausiau apie skalbyklę, maloniai atsakė, dar nė neprašytas subėgiojo daugiau informacijos paieškot!

Tačiau viskas tuo nesibaigė – prakiuro arbatinis (tą pačią dieną!). Ką gi, vėl į “Senukus“ (“Topo centro“ darbo valandos jau buvo pasibaigusios ir šiaip nebesinorėjo ten eiti). Išsirinkau modelį, norėčiau, kad garantinį taloną išrašytų. Prieinu prie konsultanto, kuris atsirėmęs į stalą, rodos, svajoja:

  • Laba diena, gal būtų galima nusipirkti arbatinį?
  • Va šitas konsultantas jus aptarnaus (parodo pirštu į kitą konsultantą).
  • Ačiū

    Prieinu prie jo, sako, tuoj prieisiantis. Ir daugiau aš jo nebemačiau. Palaukiau penkiolika minučių, apžiūrėjau visą buitinės technikos skyrių, pasiunčiau “nacher“ “Senukus“‘ su visu jų aptarnavimu ir dabar virinu vandenį puode.

    Aptarnavimas priklauso nuo to, kokį konsultantą sutinki – vienas dirba puikiai, kitas išvis ne dirba. Teko pakalbėti dėl “Topo centro“ super paslaugumo, pasirodo dėl infliacijos (kurios Premjerui G. Kirkilui tikrai nėra (nebuvo ir anksčiau, tik, kad ko tais Euro kaip piniginėj neturiu, taip ir neturiu)) žmonės pradėjo atsargiau išlaidauti, ypač dėl “stambių“ pirkinių, pvz. nekilnojamas turtas, buitinė technika ir kita, todėl svarbus tampa kiekvienas klientas.