Bum
Klausimas automobilistams. Kaip šitą gėrį būtų galima geriausiai parduot, o gal dar apsimoka remontuot?
[Kaip kas buvo - neklausinėkit. Idijotizmo apraiška. Taip pat žinokit, kad diržai saugo gyvybes bei sveikatą. NET IR SĖDINT GALE. Dabar tai galiu sakyt iš praktikos. Tikrai.]
Keliai
Roads by robincorinnewatts
Kiekvieną dieną susuku nemažai kilometrų važinėdamas iš vienos vietos į kitą, taigi pradėjau neblogai išmanyti kelionių Vilniuje ypatumus.
Vairuotojai.
Apskritai Vilniuje vairuotojai važinėja gan atidžiai ir mandagiai. Ne visi, žinoma, bet dauguma. Jei bus galimybė visada praleis, kad galėtum iš savo šalutinio keliuko esant dideliam transporto srautui išlįsti ir važiuoti toliau. Bet va yra vienas dalykas, kurio negaliu pakęsti – posūkių nerodymas arba rodymas atliekant/atlikus manevrą. Posūkių signalai yra skirti įspėti kitus vairuotojus, o ne tam, kad būtų ką papildomai veikti sukiojant vairą. Stovi žmogus savo šalutiniame kelyje, pagrindiniu važiuoja automobiliai ir nežinai suksis jie ar ne. Greičiausiai, kad suksis, bet jei neatspėsi, tai tada neatspėsi. Arba važiuoja važiuoja priekyje mašiniukas, tik staiga, kad kals ant stabdžių – sustos visiškai ir įjungs posūkio signalą. O tu sau šlapias sėdi sau už jo drebančiom rankytėm.
Policija.
Nežinau kaip jums, bet mane “keliukai” jau įpratino smarkiai neviršyti greičio. Anksčiau ne tiek daug tos policijos iš būdavo, vienur kitur galėdavai paspausti, žinodavai pagrindines jų stovėjimo vietas, o dabar viskas pasikeitę – kiekvienoje kelionėse sutiksi policininką su “fenu” ir vis kitoje vietoje – tai leidžiu sau greitį viršyti tik tiek, kiek turiu pinigų, o dabar jų turiu ne daug 
Ir nebelabai kas perspėjinėja apie policiją, nebent koks draugiškas kaimynas.
Kelininkai.
Tai žmonės stropūs ir mėgstantys darbą – kiekvienais metais remontuoja tas pačias duobes, kurios po poros mėnesių žiojėja kaip naujos. Žinoma, savaitę ar pora prieš pradėdami darbus išskuta asfaltą ir už krūmų paslepia (ar tiesiog padeda “veidu į žemę”) ženklą, ribojantį greitį iki 30km/h, ir tuomet tvarkingai padroži padangas, nes mat, kūgelių neišeina sudėlioti į duobes. Kalbant apie duobes keliuose, tai galiu padėkoti kelininkams už išgelbėtą gyvybę/sveikatą, nes tik duobių keliuose dėka išlavinau savo reakciją bei galiu priimti greitus sprendimus (lavinu taip: prie pat mano namų yra kelias, kurio penkiasdešimtyje metrų atkarpoje koks mažiausiai septyniasdešimt įvairaus dydžio ir formų duobių. Taigi prieš šį kelio ruožą padidinu greitį ir bandau išvengti “kelio defektų”). O buvo taip: važiuodamas nemažu -bet ne asiliškai dideliu - greičiu nauja plačia gatve užsižiūrėjau kažkur ir net nepastebėjau, kad užsidegė raudonas šviesoforo signalas ir prie jo sustoję automobiliai. Rodos nusisukau tik akimirkai ir vėl atsisukęs už poros trejeto metrų pamačiau automobilį. Smegenai susuko, kad stabdyti beprasmiška ir pasukau vairą į kitą eismo juostą. Automobiliukas kiek pavažiavęs dviem ratais saugiai sustojo. Jei ne kelininkų netikėčiausiose vietose paliktos keliuose duobės, tikrai būčiau atsitrenkęs.
UAB “Grinda”
Jeigu neklystu, tai ši firma yra atsakinga už kelių švarą (bent jau taip teigia jie savo svetainėje). Tai vat, prieš kokias tris savaites vienoje gatvėje suvažinėjo kačiuką. Pradžioje vaizdas buvo ne koks, bet dabar net nepasakytum, kad atrodo labai blogai – tiesiog kailiukas ir tiek. Žinoma, gamtoje viskas po truputėlį išnyksta, bet kažkaip norėtųsi žmogaus rankos įsikišimo, už kurį jis gauna atlygį.
Tai vat tokie pamąstymai kelių tema.
Observe & Report aka. Stebėk ir raportuok
Galima išskirti dvi idiotiškų filmų rūšis: pirmieji stengiasi pasirodyti labai “krūti”, bet jiems nė velnio tas neišeina neišeina, tik belieka kokį aktoriūkštį stebėti kalbantį kuo rimčiausiu balsu ir antrieji, kurie nuo pat pradžių nesistengė būti rimti (nors visą siužetą pateikia kuo rimčiausiai), ir dėl to būna kuo juokingiausi. Nežinau kodėl, bet kuo toliau, tuo labiau mane pradėjo traukti pastarieji, visiškai idiotiški, filmai. Galbūt parodo gyvenimo ir žmogaus esaties beprasmybę arba tiesiog, kad juos žiūrėdamas negali nustoti juoktis. Bajeriai paprasti ir gašliai šlykštūs. Net ir pati filmo idėja yra gašli. Net ir pabaiga nėra saldi (viskas, baigiu spoilinti)Siužetas paprastas, bet ir nesinorėtų tokiame filme Aristotelio išvedžiojimų. Nelabai yra ką daugiau sakyti, bet jei kas matėt “Myliu tave, žmogau“, tai žinokit, kad šis yra kur kas stipresnis.
Pastaba: jei į filmą išties įsijausite, tai pabaiga gali sukelti isterišką žvengulį.
Papildoma pastaba: filmas skirtas vyriškai auditorijai (su manimi filmą žiūrėjusi mano mergina liko lengvai šokiruota). Tai gi geriau rinktis vyrišką kompaniją (arba moterišką, su specifiniu humoro jausmu)
Nuorodos:
Terminator: Salvation
Fantasticus.lt perskaičiau įkvepiančią apžvalgą, tai nusprendžiau ir pats įkišti savo trigrašį.
Jei visi prieš tai buvę terminatoriai patiko, tai šis, hmm… kaip čia pasakius… buvo gerokai nuobodokas. Jokios intrigos – per pirmąsias penkiolika minučių galėjau pasakyti, kas ir kaip vyks toliau – siužetas išties liūdnokas. Na, žinoma, tai veiksmo filmas, bet vis tiek norisi šiokios tokios intrigos; tarkim “The Dark Knight” puikiai pratęsė visą “Batman” seriją (galbūt tai ir buvo pati geriausia dalis), na o Terminatorius visiškai nepateisino mano vilčių.
Bet grafika išties pribloškianti – žiūri ir nematai skirtumo su tikrove. Robotai atrodo, kad tokie vaikšto išties. Operatoriaus darbą ir vertinčiau labai gerai – kamera buvo ten kur ir turėjo būti, vaizdai glostė akį.
Pritarsiu fantasticus.lt, kad aktoriai gerai parinkti, ypač tiko šiam filmui. Tiesa filmo metu neleido susikaupti vienas dalykas – vos ne po kiekvieno sakinio pagrindinis herojus sako: “ čia buvo Džonas Konoras”, “čia kalbėjo Džonas Konoras”, ko tai labai priminė Roko Žilinsko atvejį.
Išvada: tikrai ne pats blogiausias filmas šį sezoną, bet ir ne kažkas, ką atsimintum po mėnesio.
Nuorodos:
Kulinarijos pamokos: Traški kalakutiena
Tinkaraščio atnaujinimo dažnis pasidarė ganėtinai lėtokas ir papildomas tik nuotraukomis – tas prakeiktas laikotarpis, vardu sesija. Pasibaigus sesijai pažadu rašyti dažniau, galbūt jei pavyks, pasiūlysiu ir kitokio tipo tinklaraštį.
O dabar pristatau mano nuostabiausios draugės dar vieną neįtikėtinai skanų patiekalą – traškią kalakutieną. Gaminimo procesas bus atvaizduotas nuotraukose (nes tiesa pasakius, pats nelabai suprantu kas ir kaip ).
Kulinarijos pamokos: sushi
Kažkada užvedžiau temą apie maisto gaminimą, šiandien šią kategoriją nusprendžiau papildyti. Kadangi mano ypatingus kulinarijos sugebėjimus jau matėte, šį kart perdaviau gaminimo malonumą draugei.
Žinoma, patiekalas kiek įmantresnis – sushi. Visas gaminimo procesas nuotraukose. Skanaus!
Gamta
Kadangi pavasaris ir aš visiškai tvarkingai praleidžiu visą savo laisvalaikį/darbo/mokslo laiką lauke, ir jo likučio negaliu skirti blogui papildyti, tai bent pasidalinsiu šiandieną daryta nuotrauka.
