Kaip esu minėjęs, man patinka filmai, tačiau nespjaunu ir į animaciją. Animacijoje, kartais geriau negu filmuose, galima perteikti norima idėją, personažų išgyvenimus – autoriaus fantazijos neriboja niekas (beveik niekas). Patinka ir komediniai animaciniai serialai tokie, kaip “The Simpsons”, “Daria”, “Futurama”, “American dad”, “South park”, “MEGAS XLR” tačiau norėčiau pakalbėti apie kiek rimtesnę, suaugusiems skirtą animaciją (ne hentai). Ne, nekalbėsiu, tik parodysiu. Mano matytų filmų kelekcija nėra labai didelė, tačiau pasidalysiu filmais kuriuos esu matęs.

Kôkaku kidôtai (Ghost in the shell)

Kôkaku kidôtai - Innocence

Kôkaku kidôtai: Stand Alone Complex & Kôkaku kidôtai: S.A.C. 2nd GIG & Kôkaku kidôtai: Stand Alone Complex Solid State Society

Renaissance

Appurushîdo (Appleseed)

Final Fantasy: The Spirits Within

Kaubôi bibappu: Tengoku no tobira (Cowboy bebop)

Animatrix

Hoshi no koe (Voices of a distant star)

Final Fantasy VII: Advent Children

Desu nôto (Death note)

Vexille

Ergo Proxy

Byôsoku 5 senchimêtoru

Visai neseniai Lietuvoje buvo įvykdytas teroristinis aktas. Ne, bombos nesprogo, niekas nežuvo, tačiau taikinys buvo Lietuvos ekonominė sistema ir idėjos. Taip tai buvo teroristinis išpuolis (cyberterrorism). Nors oficialūs valdžios atstovai, teigia, kad tai buvo tiesiog hackerių išpuolis (rašyti “programišius” – pirštai atsisako), tačiau tuo tikėti nelabai norisi – labai jau laiku surengė tokį išpuolį. Ir jei tai buvo tik paprastas išpuolis, kokio velnio sukviesti Nacionalinį gynybos komitetą? Tikėkit manim, kad tai buvo teroristinis išpuolis J

Taigi tęsiam. Nuo cyberterrorism neturim jokių vaistų, jei turim, tai tik žolelių, bet ne antibiotikų. Policija su specialiu padaliniu, RRT, VSD, AOTD prie KAM pasirodė visiškai bejėgiai, ne tik per išpuolį, bet ir po jo. Gauti informacijos apie rengiamą tokį išpuolį išties yra sunku ir užkirsti jam kelią prieš prasidedant yra sunku, gal greičiau neįmanoma. Sustabdyti prasidėjusią ataką neturėjom nei priemonių, nei specialistų. Susekti kas tai padarė, na čia jau, neturėtų būti taip labai jau sunku, juolab, kad patys teigia, kad tai nebuvo aukšto lygio išpuolis. Teko dalyvauti pokalbyje su policijos ir FBT pareigūnais, tai mūsiškis cyberpolice pareigūnas skundėsi, kad paskyrimas į jo padalinį yra tolygus nurašymui iš tarnybos, neturint nei galimybių, nei priemonių veikti, kažką naudingo. Tai dar kart parodo, kad elektroniniam saugumui neskiriama visiškai dėmesio. Gal nuo to pokalbio situacija pasikeitė, tačiau labai abejoju.

Internetas lieka internetu – bent jau niekas nesužeidžiamas ar nežūsta. O jei “normalus” išpuolis? Palyginus su kitomis vakarų valstybėmis esame nepasiruošę, tačiau ar reikia? Kiek Lietuvoje galimas teroristinis aktas? Kaip kitur bijomasi, dėl religinių priežasčių – abejoju. Čia neturime to visuomenės sluoksnio, kuris keltų saugumo problemų, o atvykėlis mažų mažiausiai pasirodytų įtartinas. Tačiau jis čia patekti gali gana lengvai – juk teroristų yra ir jie ruošiami pačioje ES. Kitas dalykas - priešiškų šalių specialiųjų tarnybų organizuojami išpuoliai. Jie daug pavojingesni, nes agentai yra instruktuoti ir žino specialiųjų tarnybų metodiką bei turi kitos vertingos informacijos. Tačiau kitas klausimas ar verta mažoje ir nereikšmingoje pasaulinėje arenoje Lietuvoje rengti išpuolį? Tikiuosi, kad potencialūs teroristai mano, kad ne.

Ar lengva gauti išpuoliui medžiagų – žinoma. Rimtam teroristiniam aktui ginklų negausi, tačiau sprogmenų gamybos pavyzdžių - pilnas internetas. Kaip dėl rimtesnių sprogmenų, pavyzdžiui nešvarios bombos (nešvari bomba – (ang. “Dirty bomb”) paprastas sprogmuo, kurio pagalba į aplinką yra paskleidžiamos radioaktyvios dalelės. Nepadaro didelės fizinės žalos, tačiau užteršia aplinkinę teritoriją)? Teko girdėti, kad Lietuva turi vieną moderniausią radioaktyvių medžiagų sekimo įrangą Europoje (tikiuosi tai nėra tik gandai) ir į/iš Lietuvos keliauti radioaktyviosioms medžiagoms yra sudėtinga. Tai patvirtina įvykis, kuomet mūsų pareigūnai sėkmingai sulaikė tuščią radioaktyvių medžiagų konteinerį. Taip mus tik kažkas tikrino, tačiau vis tiek smagu, kad pagavo. Tikiuosi ir kitą syk pagaus. Biologinių ir cheminių medžiagų paskleidimas? Dieve padėk. Gali apsaugoti tik tai, kad jų nėra taip lengva gauti ar pasigaminti, sunku tinkamai išlaikyti veiksmingus, ir tikiuosi, kad žvalgybos dirba, nes jei ji nesustabdys – tada šakės.

Kova su terorizmu. Kas kovoja su terorizmu tiesiogiai Lietuvoje? Galima skirstyti į apibrėžimus antiterorizmas ir kontrterorizmas. Anti- terorizmas, tai siekiama užkirsti kelią teroristiniam aktui dar prieš jį surengiant (prevent). Kontrterorizmas tiesioginė kova su teroristais ar akto padariniais (protect). Antiteroristines funkcijas atlieka- Policija, VSD, VSAT, AOTD, VAD ir FTB (taip, mes turi Baltijos šalių skyrių, tačiau gaila, kad Estijoje). Kontrterorizmas – ARAS, SOJ, VSAT, VAD, galbūt VSD ir AOTD (labai jau sunku gaut informacijos apie juos). Taip pat Europos bei NATO agentūros. Gal yra dar, tačiau šie yra pagrindiniai (ir dabar tiesiog neprisimenu). Kaip dirba žvalgyba, galima pasakyti tik po laiko, jei dar nieko neįvyko, vadinasi gerai. Kontrteroristinės pajėgos, bent jau mano požiūriu visai neblogos – dalyvauja tarptautinėse pratybose, sėdi Afganistane, turi neblogą materialinį aprūpinimą (sąlyginai gerą, nes pavyzdžiui, neturi lėktuvo, kurį galėtų mokytis šturmuot). Tačiau ARO vadas minėjo, kad sunku dabar su etatais – nieks nenori dirbti blogai apmokamo ir sunkaus darbo. Na, gal čia šioks toks šantažas padidinti lėšų skyrimą. Blogiausiu atveju, jei kiltų kokia įkaitų situacija, mums greičiausiai padėtų ir kitų šalių specialiosios pajėgos – pasaulinis elitas, toks kaip SAS, GSG-9, galbūt ir kas nors iš amerikiečių – juk jie turi specialiųjų pajėgų visai šalia, Vokietijoje.

Vat, trumpa apžvalga, galima būtų plėstis ir plėstis, tačiau nėra laiko (rašau šį įrašą darbe) ir kai kurių detalių nesinori atskleisti, taip galbūt padedant pamatus kokiam teroristiniam išpuoliui. Jei norit daugiau informacijos, prašau, klauskit arba galite aplankyti jau senokai numirusį mano projektėlį “Terorizmo informacijos centras” (Jei kas klaus kaip pasigamint bombą ar ką panašaus, iškart perduodu specialiosioms tarnyboms (taip, Lietuvoje už tai baudžiama)).

Lengvas pastebėjimas į “šoną”: kaip sakė vienas JAV Homeland Security agentų (pavardžių neatskleisim J): “vartoji narkotikus, remi terorizmą!”

Pastarosiomis dienomis Rusijos hackeriai su Lietuvos interneto svetainėmis elgiasi kaip nori ir daro ką nori. Jei teisingi karyba.lt pateikti duomenys – ne tiek ir mažai svetainių nukentėjo. Tai parodo, kiek mes mažai dėmesio skiriame savo saugumui, ypač elektroniniam. Juk daugeliui kas yra kompiuteryje tas yra nesvarbu, tik priedas prie to ką turime realybėje. Toks išpuolis priverčia peržiūrėti savo nuostatas kai kurių firmų atžvilgių, kaip jie rūpinasi savo, o kartu ir klieno saugumu. Nieko baisaus, jei nulaužtoje svetainėje tebuvo firmos aprašas ir telefono numeris, tačiau jei ten yra saugomi tavo asmens duomenys? Nulaužtų svetainių sąraše radau sampolife.lt svetainę. Jei nulaužė gyvybės draudimo tuomet yra galimybė, kad gali nulaužti elektroninės bankininkystės svetainę. O kartais net nereikia laužtis elektroniniu būdu, užtenka pasiknaisioti šiukšlėse prie Hansabanko. Tai parodo, koks yra apgailėtinai neatsakingas požiūris į asmens duomenų apsaugą. Man yra svarbu, kaip saugomi mano asmens duomenys, todėl mano juodasis firmų sąrašas, į kurių paslaugomis, jei bus galimybė, nesinaudosiu:

• Danske bankas
  
• Hansabankas
  

(Jei kas turit daugiau informacijos apie kitas, nesaugančias duomenų įmones, praneškit – darysim sąrašą, siekiant apsaugoti ir save ir kitus.)

O kas turėtų rūpintis mūsų duomenų saugumu? Pirmiausia, žinoma, pats vartotojas (pavyzdžiui, kam po galais Maxima LT tiek daug iš jūsų reikalauti duomenų ir jei kas prašo, kodėl jūs juos suteikiate?). Yra ir speciali institucija kuri rūpinasi mūsų duomenimis, tai – Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Kiek ji veiksminga? Hmm… Ir yra pagrindinis įstatymas, kuriuo turi sekti visi, tai – Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (yra ir kitų, bet šis pagrindinis). Kaip rašo įstatyme: “Duomenų valdytojams, duomenų tvarkytojams ir kitiems asmenims, pažeidusiems šį Įstatymą, taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta atsakomybė” . Šią atsakomybę numato kitas įstatymas - Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (Tiksliau straipsniai 214(14), 214(15) , 214(16), 214(17) , 214(23),  259 (1)). Jei tingit skaityt, pasakysiu, kad baudos tikrai žvėriškos, net iki dviejų tūkstančių litų. Daugelis įmonių gavę tokio dydžio baudą bankrutuotų iškart. Žinoma, dar Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 34 straipsnis numato – “1. Asmuo, patyręs žalą dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo arba kitų duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo, taip pat kitų asmenų veiksmų ar neveikimo, pažeidžiančių šio Įstatymo nuostatas, turi teisę reikalauti atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.2. Turtinės ir neturtinės žalos dydį nustato teismas.” Jei jūsų duomenys buvo žinomai “nuknisti”, tai, remiantis susiformavusia teismų praktika, neturtinės žalos gausite, gal net kokius 500Lt! Arba negausite nieko. Neturtinė žala Lietuvoje neegzistuoja su labai retomis išimtimis. Į prieš tai užduotą klausimą, “ar dirba Valstybinė duomenų inspekcija?”, atsakyčiau, o kam jai išvis dirbti, jei tik tokia atsakomybė? Kam knistis, atlikinėti tyrimus ir paskirti dviejų tūkstančių litų nuobaudą?

P.S. Hackeriai, nulaužę lietuviškas svetaines, galėtų būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn (Baudžiamojo kodekso XXX skyrius “Nusikaltimai informatikai”) ir jiems grėstų laisvės atėmimas iki trejų metų, tačiau realiai, jie įkalinimo išvengų (Kodėl išvengų? Baudžiamojo teisėje reikia atsižvelgti į labai daug aspektų objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikaltimo požymius, į bausmės skirimo tvarką ir taisykles, etc. Jei kas norit pasinagrinėti giliau, paskaitykit Vytauto Piesliako “Lietuvos baudžiamoji teisė. Antroji knyga”, arba klausit manęs, pamėginsiu atsakyt)

P.P.S Šiandien “Verslo klasė” rašo apie blogerius - yra ir mūsų, žinomų lietuviškų vardų!

Na vat, pagaliau pasibaigė sesija. Atsirado TIEK laisvo laiko, kad net nebežinau, ką su juo reikia daryti. Paskutinę sesijos dieną, jau pasibaigus egzaminui, atsirado nemažas skaitymo poreikis. Ne, gal tiksliau ne atsirado, ten greičiau buvo pripratimas, nes per sesiją teko perskaityti ne vieną tūkstantį puslapių. Panašiai kaip abstinencija. Išsirinkau, sesers kažkada duotą knygą “Dievo namai“. Na, tai nebuvo pasirinkimas, greičiausiai vienintelė ne mokslinė neskaityta knyga namuose. Tą dien aš ją ir pradėjau skaityti ir pabaigiau. Knyga, jei ją reitinguotų kaip žaidimą būtų galima duoti M (Mature (+17)). Daug žmogaus kūno – ir gerąja ir blogąja prasmėmis. Tiksliau visa knyga viena apie žmogaus kūną, tiksliau kaip jį išgelbėti ar numarinti. Tai knyga apie jauną gydytoją atliekantį praktiką best of the best ligoninėje Dievo namuose. Mirtys sugadina ne tik mirštančiojo gyvenimą, bet ir aplinkinių. Visai nebloga knyga.

Jei pamenat, ieškojau darbo per bloginimą. Na, mano kvalifikacijos asmeniui tai yra sudėtinga padaryt. Taigi, potencialūs darbdaviai arba neskaito blogų arba aš jiems nereikalingas kaip darbuotojas, tačiau greičiausiai ir tas ir tas. Ką gi, tenka eit į valstybines įstaigas praktikos atlikinėt.

Tiek šiam apsireiškimui, tikiuosi per artimiausias dienas prablaivint galvą nuo mokslų ir suregzt ką nors naudingesnio ir įdomesnio.

Ne, nerašysiu apie interneto svetainę. Rašysiu apie tai kokios norėčiau lietuviškos televizijos.

Televizija turėtų būti truputėlį parengusi toliau nuo mūsiškių gyvenimo realybės šou, dainų dainelių ir šokio kiekvieną vakarą. Televizija kiek intelektualesniam žiūrovui.

Mano pageidavimai:

• Kokybiškos žinios. Žinios apžvelgiančios ir Lietuvos ir Pasaulio aktualijas. Pavyzdžiui jei naujienos iš pasaulio užimtų tiek laiko kiek užima kriminalai, būtų visai neblogai. Lietuvos aktualijos neturėtų pasibaigti gaisrais Šilutėje – jei neturi ką rodyt, tegul rodo ką nors iš užsienio.
• Ketvirtadienio, penktadienio, šeštadienio, sekmadienio vakarais (vakaras – ne naktis, kokia 20.00h. – juk kitą rytą daugelis žmonių kažką veikia – pavyzdžiui dirba ir sėdėti iki 00.00 ne visada išeina) po gerą filmą. Geras nereiškia labai populiarus, toks kaip mūsų visų mylimas “Vienas namuose”. Jei geras ir populiarus – išvis gerai.
• Normali publicistika. “Nužudė visą jūsų šeimą? Kaip jaučiatės? Ką galite pasakyti mūsų žiūrovui? Verkit verkit – taip daugiau dramos ir daugiau reitingų”.
• Gera pokalbių/diskusijų laida su normaliu vedėju, aktualiomis temomis.
• Kuo daugiau užsienio laidų ir dokumentikos (taip kaip pradėjo daryti “Penktas kanalas” su “Mitų griovėjais” laidomis ar “Tango TV” su “Aukščiausia pavara”), nes akivaizdu, kad esam nepajėgūs patys užkabinančio sukurti. Ir bent jau ne beviltiškai pasenusiomis, jei laida apie naujausias technologijas.
• Gerų serialų, geru laiku. Pavyzdžiui pirmadienį- trečiadienį nuo 2100-2200. Ir geriausiai, kad jei rodo, visą serialą – nuo pradžios iki galo, o ne nutrūksta vidury sezono ir pradeda rodyti kažką kito ar nukelia į tolį laiką, kad…

Tokio, nors vieno kanalo, norėčiau šiandien.

Iš kart pasakysiu: apie reklamą žinau tik tiek, kiek esu jos matęs.

Kaip turbūt pastebėjote per Lietuvos komercinius kanalus reklamos rodoma gana nemažai. Kartais jos būna tiek daug, kad net pamiršti ką pradėjai žiūrėti ir pabaigi žiūrėti reklamą, tik tam, kad atsimintum. Reklamos kiekis viena blogybė, tačiau yra ir kita – kokybė, tiksliau jos nebuvimas. Klausimas pamąstymui - ar bloga reklama yra geriau negu visai nieko?

Kokią turime reklamą užsienyje?

• Juokingą (Coca cola, Bud light,)
• Linksmą (Coca cola – džiaugiuosi, kad šią turime ir čia, Lietuvoje)
• Intriguojančią (Audi)
• Susijusią su kitais, mums gerai žinomais produktais (Coca cola)
• Seksualią (Axe)
• Įkvėpiančią (USMC)
• Gąsdinančią (Nike)
• Prabangią (Qatar Airlines)

Kokią reklamą turime čia, Lietuvoje?

• kvailą
• užknisančią.

Mano manymu pagrindinis reklamos tikslas yra informuoti potencialų produkto ar paslaugos pirkėją ir susieti jį su kokia nors nuotaika. Lietuvoje pavyksta tik informuoti, bet susieti su nuotaika nelabai, nors ir stengiamasi. Maksimos reklama su skraidančiom silkėm, na nežinau, kvailoka, gal vaikiškai laidelei ir tiktų, bet juk jų tikslinė auditorija ne ta. Asmeniškai mane ji nervina ir susieja su neigiamomis emocijomis, todėl, pastebėjau, kad vaikštau į kitus prekybos tinklus ir nesąmoningai stengiuosi išvengti Maximos. Labas reklaminė akcija ir nelabai pavykusi. Tokia (ale socialinė) reklama prieš kokius penkerius-septynerius metus, gal būtų mados viršūnėje, tačiau dabar atgyvena. Tele2 pasirinko teisingą strategiją susiedama savo siūlomą produktą su tam tikrais reklaminiais personažais, kurie mums jau yra gerai pažįstami. Daugiau… Mhm… daugiau net nepamenu ką reklamuoja (turbūt tiems, kas reklamuojasi, tai yra blogai)

Galbūt skyrus daugiau pinigų sukurti kokybišką reklamą, o ne tiesiog didinant jos kiekius būtų galima pasiekti geresnių rezultatų?

Dar keletas geresnių reklaminių siužetų:

Tube 1
Tube 2

Dėdės Whiskio užeiga suteikia vienintelę galimybę gauti darbuotoją vasaros ar ilgesniam laikui.

Siūlome:

• Negabų, bet perspektyvų studentą;
• Teisės žinias - civilinės, šeimos ir kitos;*
• Anglų kalbos žinias;*
• Bloginimo patirtis (ne ilga, bet patirtis (galite pasiskaityti žemiau)); *
• Technikos žinias (televizoriaus įjungimas, Windows perrašymas etc.) ;*
• Kitus priedus (vairuotojo pažymėjimas etc.); *

Reikalavimai:

• Įdomus darbas (pageidautina)
• Didelis atlyginimas ( tinka ir minimumas)

Imate darbuotoją – gaunate blogerį dovanų!

Siūlikite dabar! (informuosime tik atrinktus kandidatus)

*Gaunate nemokamai kartu su darbuotoju.

Būna kartais, kad reikia ir prisireikia nusigauti į tam tikrą vietą, apie kurią nė neįsivaizdavai egzistuojant. Tuomet jei neturi navigacijos įrenginuko (kaip ir aš), tenka naudotis žemėlapiais. Anksčiau viskas būdavo paprasta: pasiimi popierinį žemėlapį, susirandi gatvę ir tiek. Žemėlapiai būdavo arba sulankstomi arba knygose (pvz. “Visa Lietuva”), arba atlasai. Dabar ir tokie yra, bet kuo toliau, tuo surasti tokių darosi vis sunkiau. Kartą prireikė Vilniaus žemėlapio, nuėjau į “Europos” prekybos centre esantį knygyną ir pavyko rasti labai įdomų daiktą – Vilniaus žemėlapį iš keturių dalių. Sprendimas išties įdomus ir nė neįsivaizduoju kaip juo galima operatyviai pasinaudoti ko nors ieškant. Žinoma, gal kam nors reikia tik tos konkrečios miesto dalies. Kitas žemėlapis buvo kišeninis, kuriame gali rasti tik pačias didžiausias gatves. Kitokių Vilniaus žemėlapių pasirinkimo nebuvo (kitaip nei kitų šalių didžiųjų miestų). Po kažkiek laiko suradau ir Vilniaus atlasą. Kaina 29.40 Lt. Man per daug. Nors ir Lietuvos žemėlapių rinką yra bene monopolizavusi leidykla “Briedis” ir jos tinklapyje galima rasti įvairiausių žemėlapių, deja man pavyko juos rasti tik tinklapyje, bet ne pardavimo vietose. Taigi sėdžiu be popierinio žemėlapio.

______________________________________________________________________________________________

Jei neturi popierinio, tenka naudotis elektroniniais. Lietuvoje vienvaldis lyderis maps.lt, tačiau į rinką po truputėlį ateina ir didieji interneto milžinai, tokie kaip Microsoft, Yahoo ir Google. Iškyla klausimas – kurį iš šių variantą pasirinkti?

yra pirmas ir paskutinis pasirinkimas, jei reikia konkretaus adreso, nes kiti tokios paslaugos Lietuvoje neteikia. Beje, maps.lt ir tiksliausiai atvaizduoja gatves. Bet ši sistema ne be trūkumų: valdymas sudėtingas, paieška keičiant parametrus tampa tikra kančia. Jei ieškot vieno, konkretaus adreso, tuomet viskas gerai – išmeta mažą žemėlapiuką su nurodyta vieta. Bet jei norit “pasivaikščioti” aplink, tuomet ir prasideda bėdos – tik paslinkus, pradeda krautis “balta” zona, kuri paralyžiuoja žemėlapį. Jei norit surasti tinkamą maršrutą viską žymit vėliavėlėmis. Jei norit patraukt žemėlapį, turi pakeisti kursoriaus funkciją – nepatogybių nepatogybė. Maršruto paieškos nė nekomentuosiu, nes nesupratau kaip ji veikia (jei išvis veikia). Privalumas, kad yra nurodyti svarbūs visuomeniniai objektai – bankomatai, stovėjimo aikštelės, maitinimo įstaigos, viešojo transporto stotelės, etc.

______________________________________________________________________________________________

leidžia pasirinkti vieną iš trijų žemėlapio atvaizdavimo rūšių Paprastas, Palydovinis ir hibridinis. Gatvių atvaizdavimas apgailėtinas. Centre lyg ir visos gatvės, bet jei toliau, tik kelios pasirinktinai. Palydovinės nuotraukos ir nieko gero, nes jos kokių šešių metų senumo – net nėra Karaliaus Mindaugo tilto. Miestas keičiasi, galėtų ir nuotraukos. Maršruto punktai pažymimi paspaudus dešinįjį pelės mygtuką – kur kas patogiau ne maps.lt. Kiekviename punkte nurodomos ir tikslios jo koordinatės. Nurodžius kelionės taškus, kairėje atsiranda tarsi navigacija, kuri nurodo kur ir kiek laiko važiuoti, kada suktis. Kelias yra kelias ir ženklai draudžiantys suktis ar važiuoti tam tikroje vietoje – neegzistuoja. Viskas anglų kalba, nėra net lietuviškų raidžių gatvių pavadinimuose. Adreso paieška apgailėtina: Gedimino prospektas yra kažkur Italijoje, Sivizzano miestelyje. Biznio paieška man nieko įdomaus nerado.

______________________________________________________________________________________________

leidžia pasirinkti tokį atvaizdavimą 2D, 3D; Road Aerial, Birds eye, Traffic. Dvimatis normalus žemėlapio vaizdas arba trimatis, kuriam reikia suinstaliuoti specialią programinę įrangą ir tada matysi trimates namų figūrėles (neverta, ypač jei gyveni Lietuvoje). Road – normalus žemėlapio vaizdas. Aerial – tas pats palydovinis vaizdas, tik kad Vilnių rodo iš aukštai. Iš labai aukštai (praktiškai naudos jokios). Birds eye Lietuvoje neveikia, o JAV tai “kampu” darytos nuotraukos iš lėktuvo ar sraigtasparnio – gražu, bet naudos nelabai. Traffic rodo eismo intensyvumą tam gatvėse. Anot “Live Search maps” Vilniuje eismo nėra. Smagi iliuzija. Gatvės atvaizduojamos daugmaž tiksliai. Paieška bevertė – Gedimino prospektas gali būti Ukrainoje, Lenkijoje, Brazilijoje, Pietų Karolinoje, bet tik ne Vilniuje. Maršrutus suranda, bet vėlgi – ženklai neegzistuoja. Kalba anglų, kaip ir Yahoo. Biznio paieška nieko rimto, tik buvo pavykę rasti “Novotel” viešbutį.

______________________________________________________________________________________________

vaizdas gali būti žemėlapis, palydovinis (+hibridinis), reljefinis, taip pat gali būti pridedama nuotraukos, kas ką yra nufotografavęs tam tikroje vietoje ir wikipedijos įrašai apie žemėlapyje esančius objektus. Gatves atvaizduoja tiksliausiai iš visų savo užsienietiškų konkurentų, net neradau prie ko prikibti, palydovinis vaizdas tas pats kaip Yahoo. Tik reljefinis vaizdas nelabai supratau kam reikalingas – toks nei mokslininkui, nei paprastam vartotojui, labai jau netikslus. Maršrutas yra neblogas, bet vėlgi – nėra ženklų. Gedimino prospekto nerado, bet bent jau į Italiją nenusiuntė. Biznio paieška veikia! Nors ir su netikslumais, bet veikia. Rado bene visas “Maximas”, “Stiklius”, “Holiday Inn”, “Mambo” piceriją ir t.t. Objektų paieška veikia geriau nei maps.lt

Apibendrinus, galima teigti, kad lyderis šiuo metu yra maps.lt, bet jį sparčiai vejasi google ir net kai kuriose vietose lenkia. Norėdami tapti vienvaldžiais lyderiais maps.lt turėtų gerokai patobulinti valdymą, įdėti palydovinį vaizdą ir geresnę objektų paiešką; google reikėtų stengtis labiau lokalizuoti žemėlapius – įdėti namų numerius, sutvarkyti maršrutus. Kitiems – jokių šansų konkuruoti Lietuvoje.

Popierius eina į nebūtį.

Po mėnesio be interneto ryšio pagaliau grįžau prie virtualaus pasaulio! Persikrausčiau ir gavau tik Zebra dsl laidą kyšantį iš sienos (be jokių kitų interneto alternatyvų) - reikia modemo. Kadangi labai norėjau bevielio namuose, o maniškio Lenovo modemas, kaip sakė Marius nelabai sutaria su dsl, teko pirkti modemą. Nusipirkau “Linksys WAG200G”. Kaip rašo gamintojas “Wireless-G ADSL Home Gateway: The All-In-One Solution for Internet Connectivity”. Kainavo nemažai - 249 Lt (BMS), tačiau ir skųstis negaliu - kol kas veikia nepriekaištingai. Instaliacija labai paprasta, tereikia paleisti su pakuote pridedamą CD ir sekti nurodymus. O nurodymai aiškūs, su paveiksliukais. Galimybių man daugiau nei per akis: belaidis iki 54Mbps, plius keturios paprastos ethernet jungtys. Vietos daug neužima - kažkur dabar lentynoj mėtosi. Namuose traukia gerai, ryšys netrūkinėja. Su pakuote dar gaunate Norton Internet Security Suite 60 dienų. Vienintelė blogybė, tai maitinimo adapteris - nešiosiuosi jį su savimi, nes su tokiu galima ne tik elektrą gaudyt, bet ir apsigint. Jis gal kaip kokie keturi telefono krovikliai ir sveria nemažai - net rozetėj normaliai nesilaiko, teko prijungti prie prailgintojo.

Tskant - it is good to be back online!

Susidarė tokia situacija, kad reikia suderinti maniškį Lenovo 3000 N200 su Zebra dsl internetu. Lenovo turi integruotą „Agere systems HDA modem“. Vakar mėginau pajungti internetą tiesiai į kompiuterį, tačiau internetas nepasirodė. Atsiranda visi slaptažodžių įvedimo langai, new connection, lyg ir viskas gerai turėtų būt, bet interneto kaip nėra taip nėra.

Gal kas galėtumėte pasakyt, ar čia reikia kito atskiro modemo ar tiesiog kažką su konfigūracija esu prižaidęs?

P.S. Sorry, kad neberašau beveik - sėdžiu be www.